Besilaukiant kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystymusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Nors mūsų kūnas žino, kaip išnešioti ir pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat jis žino, ką reikia daryti, kad užsiaugintų maisto jam išmaitinti, tačiau informacijos gausa neretai supainioja. Naujagimio pieno poreikis ir mamos gebėjimas jo pagaminti tiek, kiek reikia - tai puikus gamtos paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys.

Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau - padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius, o ne į laikrodį.
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų padėčių. Sėdimos žindymo padėtys dažnai yra paprastesnės, todėl svarbu įsitikinti, ar tikrai negalite sėdėti, jei tai buvo rekomenduota dėl plyšimų ar kirpimo. Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra geriausias draugas - jis apgauna kūdikį, tačiau nenumalšina alkio ir neskatina pieno gamybos.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėnesių amžiaus. Vaikučiui augant jo poreikiai didėja, o nėštumo metu sukauptos atsargos mažėja. 6-12 mėn. amžiaus motinos pienas užtikrina apie 50 proc., o 12-24 mėn. - apie 1/3 vaiko maisto medžiagų ir energijos poreikio.
| Amžius | Pagrindiniai maisto ypatumai |
|---|---|
| Iki 6 mėn. | Tik motinos pienas arba adaptuotas mišinys. |
| 6-9 mėn. | Pradedamas primaitinimas, pratinamasi prie gabalėlių, lavinami kramtymo įgūdžiai. |
| 9-12 mėn. | Stambesni gabalėliai, savarankiškas valgymas šaukšteliu, šeimos maisto ragavimas. |
Sparčiai populiarėja kūdikio vadovaujamas primaitinimas (angl. Baby-led weaning). Pagrindinis skirtumas tarp šio būdo ir trinto maisto yra tas, jog kūdikis maitinamas tam tikru būdu paruoštais maisto gabaliukais ir nelieka trinto maisto etapo. Leidžiant kūdikiui valgyti pačiam, lavinama smulkioji motorika, o vaikas susipažįsta su maisto tekstūra, temperatūra ir skoniu. Tai formuoja geresnį santykį su maistu ir gali padėti išvengti išrankumo ateityje.

Svarbu, kad primaitinimo procese tėvai jaustųsi užtikrintai. Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite - tyres ar BLW, svarbu, kad tai būtų šeimos sprendimas. Jei jaudina žiaukčiojimas (natūralus refleksas, apsaugantis nuo užspringimo), verta pasižiūrėti edukacinės medžiagos apie pirmąją pagalbą. Atminkite, kad atsakingas maitinimas - tai reagavimas į vaiko alkio ir sotumo signalus, o ne prievartinis maitinimas pagal nustatytas normas.
Dėl įvairių aplinkybių žindomus kūdikius kartais tenka primaitinti pieno mišiniu (mišrus maitinimas). Tokiu atveju svarbu stebėti kūdikį, nes gerdami iš buteliuko jie išmoksta kitokio čiulpimo būdo, dėl ko gali kilti krūties streikas. Jei siekiate išlaikyti žindymą, kuo dažniau taikykite „oda prie odos“ kontaktą ir reguliariai nusitraukite pieną, kad palaikytumėte jo gamybą.
Kylant klausimų dėl svorio augimo, įvairių produktų įvedimo ar vaiko atsisakymo valgyti, visada verta pasikonsultuoti su specialistais. Kūdikių ir mažų vaikų maitinimas yra emocinga patirtis, o ankstyvaisiais metais susiformavęs santykis su maistu daro ilgalaikę įtaką sveikatai ir vystymuisi.
tags: #maitinimas #krutimi #ir #primaitinimas