Stasys Liupkevičius: Gyvenimo ir Kūrybos Kelias nuo Šėtos iki „Armonikos“ Širdies

Stasys Liupkevičius - tai išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos padangėje: muzikas, instrumentalistas, vokalistas, kompozitorius ir ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas. Jo kūryba ir gyvenimo kelias paženklinti atsidavimu muzikai ir nuolatiniu įkvėpimu, kuris sklinda iš gimtinės, gamtos ir artimų žmonių.

Ankstyvieji Metai ir Muzikinė Kelionė

S. Liupkevičius gimė Šėtoje, Kėdainių rajone, pačiame Lietuvos viduryje. Muzika jį lydėjo nuo vaikystės, nes jo tėvas buvo kalvis, o mama ir seserys gražiai dainavo. Buvome trys broliai ir sesuo. Broliai grojo armonika, o sesuo turėjo puikią klausą. Armoniką į rankas jis paėmė būdamas ketverių, kai dar instrumento gerai neišlaikė. Jis gerai prisimena tą nuostabų jausmą, kai su tėvu pasodinome obelų sodą. Pirmoji S. Liupkevičiaus birbynė, pagaminta 1957 m., taip pat buvo iš obels. Todėl nenuostabu, kad obelų žydėjimas kiekvieną pavasarį jį įkvepia kūrybai ir dainoms. Be to, Stasys prisimena esąs gimęs griovyje (bombarduojant miestelį) ne tik prie laukinės obels, bet ir prie upės, vardu Obelis, kuri teka per jo gimtąją Šėtą.

Apie savo vaikystės prisiminimus Stasys dalijasi ir nuotaikinga istorija: "Buvau pradinių klasių mokinukas. Ant mokyklos stogo gyveno gandrų šeima. Vieną dieną pamačiau, kad vienas gandriukas iškritęs iš lizdo. Pagailo. Parsinešiau jį į namus. Su tėveliu užtvėrėme kiemą, ir pradėjau maitinti, prižiūrėti. Visi Šėtos miestelio vaikai ieškojo ir nešė mano gandriukui maisto. Užaugo didelis, pradėjo skraidyti. Atėjus rudeniui, pakilo, apsuko ratą ir suplasnojęs sparnais virš kiemo išskrido. Nuo to laiko visi miestelio vaikai, o vėliau ir suaugę žmonės visus gandrus pradėjo vadinti Stasiais. Matyt, mano garbei…".

Muzikinis Išsilavinimas ir Pirmieji Scenos Žingsniai

Galutinai muzika jį pavergė besimokantį Juozo Gruodžio konservatorijoje. Studijuodamas dainavo Kauno muzikiniame teatre, tuo pačiu metu grojo ir dainavo dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“ ir Medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje. S. Liupkevičius yra baigęs Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje solinio dainavimo specialybę. Studijų metais pradėjo įrašinėti dainas su Radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru. Nors konservatoriją (dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją) jis baigė kaip operos solistas, sakosi visada mėgęs visus žanrus.

„Armonika“ - Gyvenimo Kūryba

Vis tik labiausiai S. Liupkevičių išgarsino darbas ansamblyje „Armonika“. Nors 1969-aisiais ansamblį įkūrė Vytautas Juozapaitis, 1979 m. iš jo vadovo vairą perėmęs S. Liupkevičius daugeliui iki šiol yra kolektyvo siela ir širdis. Su ansambliu jis yra išmaišęs visą Lietuvą, aplankęs daugybę pasaulio kraštų: nuo JAV, įvairių Europos šalių iki Australijos. Simboliška, kad būtent Kupiškyje, kur šiandien dienas leidžia kūrėjas, įvyko pirmasis „Armonikos“ ansamblio koncertas.

Anot S. Liupkevičiaus, „Armonikos“ ansamblis buvo reikalingas Balio Dačiulio laidai „Subatvakaris“. Anot jo, vyresnio amžiaus žmonės šią laidą dar prisimena. Tad ir „Armonikoje” buvo visko: pokštų, humoro, dainų, kupletų, pasakorių, koncertų, nuostabių vedėjų. Ansamblio repertuaras iki šiol toks populiarus, kad dainos nuolat užsakomos norint pasveikinti jubiliejų švenčiantį šeimos narį, giminaitį ar draugą. „Smagu save jauną matyti“, - šypteli. „Ir man patinka!“ - juokdamasi pritaria Irena.

Šiandien ant scenos juos pamatysi rečiau, tačiau jų dainas gerbėjai niūniuoja iki šiol, o LRT archyvai saugo koncertų ir interviu įrašus. Iš didžiulio „Armonikos“ kraičio dauguma tapo tarsi lietuvių liaudies dainos.

Kūrybinis Bendradarbiavimas ir Dainos

S. Liupkevičius yra bendradarbiavęs su daugybe kompozitorių ir poetų. Kompozitorius Benjaminas Gorbulskis surado S. Liupkevičių, kai šis dar buvo Muzikos akademijos studentas, ir pirmoji daina, kurią jis įrašė, buvo „Kelias į kalnus“. Šio kompozitoriaus dainas Stasys atlikdavo ir duete su G. Pakėnaite, O. Valiukevičiūte, N. Tallat-Kelpšaite, taip pat su savo dukromis Ugne ir Audra. Dažniausiai tai buvo vardinės dainos, skirtos jam: „Žvangutis“, Gintaro tėvynė“, „Oi motinėle“ ir daugybė kitų.

Mikalojus Novikas konkrečiai Stasiui ir jo duetams yra parašęs apie 100 dainų. Jas visas S. Liupkevičius dainavo su didžiuliu pasisekimu. Šios dainos tebeskamba ligi šiol. Dainą „Žalioj stotelėje“ Mikalojus mums su G. Pakėnaite patikėjo pirmiesiems. Įrašėme plokštelę tik su M. Noviko dainomis „Dainuokim po du“ (18 dainų). Neretai Stasys yra kviečiamas į televizijos ir radijo laidas. Jis turi programoje solinių koncertų, vyksta „susitikimai - koncertai“. Taip pat dalyvauja knygų pristatymuose, kur literatų eilėms nuskamba jo muzika.

Daug dainų S. Liupkevičiaus repertuare sukurta pagal Janinos Liupkevičienės tekstus. Anot jos, ilgą laiką gimnazijoje skambėjo pagal jos tekstą sukurtas gimnazijos himnas. S. Liupkevičius padrąsina ją ištraukti jau sukurtas eiles iš stalčiaus ir rašyti naujas, o pats sukuria muziką. Jo paties kūrybos dainos „Verkia beržas“, „Seneliui“, „Tėvo žaizdras“, „Mūsų kaimas“, „Marijos žemė“, „Su obelim pražilusia žydėki, mama“ ir kt. dauguma kapelų noriai atlieka, įtraukia į savo repertuarus. Kai kurios jo dainos - giesmės jau skamba ir bažnyčiose: „Vietoj maldos“, „Duok Dieve, „Motinai“ ir t.t. Jos publikuotos atskiruose leidiniuose.

Žinomiausios Stasio Liupkevičiaus dainos

Asmeninis Gyvenimas ir Įkvėpimas

Pastaruoju metu S. Liupkevičius dalija interviu retai - vasarą 81-ąjį gimtadienį paminėjęs kūrėjas mėgaujasi ramiu gyvenimu Kupiškyje. Ten jį atviliojo eiles kurianti Irena Gildutytė-Navikienė, tapusi ne tik kūrybos, bet ir širdies drauge. Jiedu jau septynerius metus gyvenimą kuria Kupiškyje. Irena - vietinė, o populiarus dainininkas, kaip juokauja, atitekėjo. Anot S. Liupkevičiaus, „Taigi, neturiu kuo skųstis, Kupiškyje turiu, kas mane palaiko, kas gražių tekstų parašo.“

Irena ir Stasys - puikus kūrybinis duetas. I. Gildutytė-Navikienė rašo eiles, o S. Liupkevičiaus dėka jos tapo dainomis. „Man tai tokia didelė laimė, - sako S. Liupkevičius. - Mane Irenos eilės taip įtraukia, taip įsijaučiu - vartau, ieškau, galvoju, bandau atrasti tinkamą melodiją. Aš jos eilėse tiesiog paskęstu.“ Irena atskleidžia, jog be to, kad mėgsta laiką leisti gamtoje, S. Liupkevičius mielai žiūri sporto varžybas, skaito, neužmiršta ir armonikos - kone kasdien ima ją į rankas ir ką nors pagroja. „Jam tai tiesiog įaugę į kraują. O ir man smagu, kai namuose kas nors groja.“

Prieš porą dešimtmečių eteryje jis pasirodydavo ir su dukromis Audra ir Ugne. Abi jos mokėsi muzikos mokykloje, dainavo legendinėje „Dainų dainelėje“, o vėliau - ir su tėčiu. Tiesa, jis dabar sako, kad muzikos dukrų gyvenime liko mažai. „Jos muziką supranta ir myli, tačiau nebemuzikuoja“, - atskleidžia S. Liupkevičius, jau turintis ir keturis suaugusius anūkus.

Ilgaamžiškumo Paslaptis ir Palikimas

Paklaustas, ar muzika ir yra jo ilgaamžiškumo paslaptis, garsus muzikas susimąsto: „Turbūt!“ Svarbiausia, kad namuose netrūksta juoko, optimizmo ir geros nuotaikos. „O aš esu pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito ir blogos nuotaikos, tad visada esu gerai nusiteikusi ir pilna optimizmo. Gal todėl jo netrūksta mums abiem“, - priduria I. Gildutytė-Navikienė. Jos žodžius palydi šiltas S. Liupkevičiaus juokas. „Progų tikrai nepraleidžiame. Aš iškepu kokį nors tortuką, ateina pasveikinti brangūs žmonės. Kaimynai labai Stasiuką myli, tad tikiu, kad užsuks ir šįkart. „Atsibundame ir džiaugiamės, kad viskas gerai, kad dar esame kartu. Branginame kiekvieną dieną“, - patikina ir priduria besistengiantys, kad netrūktų džiaugsmingų akimirkų, todėl dažnai einantys pasivaikščioti prie ežero, prie Kupiškio marių, piliakalnio, kasdienybę paįvairinantys išvykomis į netoliese esančią Irenos tėviškę.

Jo kūryba gyva ir perduodama iš kartos į kartą. Šį rudenį televizijos projektas „Svajonių duetai“ priminė vieną itin linksmą prieš kelis dešimtmečius pasirodžiusį S. Atlikėja Bjelle panoro įsijausti į to laikmečio dvasią ir jei ne iš tiesų, tai bent jau naudojant skaitmenines technologijas pasirodyti su legendiniu kūrėju. Kurti S. Liupkevičius nenustoja, tik dabar portalui LRT.lt sako savo dainas keliantis į jutubą. „3060. Tiek turiu įrašų su Irenos tekstais, maždaug 900 jų jau paleidau į pasaulį, o tiksliau - įkėliau į jutubą. Džiaugiuosi, kad lietuvybė ten klesti, laikosi, tad ir kilo mintis dainomis dalytis internete - norėjau, kad jas išgirstų tautiečiai visame pasaulyje“, - pasakoja S. Vyras džiaugiasi, kad neretai sulaukia įvairių žinučių ir komentarų, bet nė vieno neigiamo ar kandaus dar nėra gavęs.

tags: #stasys #liupkevicius #gime #19

• Nėštumo ir viduriavimo ryšys
• Saulius Prūsaitis: nuo eksperimentų iki didžiųjų scenų
• Elektrolitų atstatymas vaikams: svarbiausios rekomendacijos
• Apie darželių saugos patikras
• kaip saugiai naudoti arbatmedžio aliejų kūdikiams