Ruduo - tai metas, kai gamta keičiasi ne tik spalvomis, bet ir garsais. Medžiai pasipuošia auksinėmis spalvomis, ore vis dažniau girdime išskrendančių paukščių sparnų šnaresį, o kiemuose pasilieka vis drąsiau žmonėms draugiją palaikantys žiemojantys sparnuočiai. Šiuo laikotarpiu darželiuose vyksta įvairios edukacinės veiklos, skirtos supažindinti mažiausius atradėjus su paukščių pasauliu rudenį ir žiemą.

Rudenį daugelis paukščių ruošiasi tolimai kelionei į šiltesnius kraštus, ieškodami maisto ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų. Vaikai patys pastebėjo, kad paukščiai, turintys ilgesnius sparnus, dažniau skrenda į šiltuosius kraštus, o mažesni, kaip zylutės ar žvirbliai, lieka kartu su mumis žiemoti. Edukacija yra skirta mažiausiems atradėjams siekiant supažindinti juos su žiemojančiais paukščiais ir jų gyvenimu žiemą. Užsiėmimo metu vaikai sužinojo, kurie paukščiai lieka Lietuvoje žiemą, ką jie valgo ir kaip saugosi nuo šalčio.
Ekologas Regimantas Vabuolas ne tik pasakojo apie migruojančius paukščius, bet ir mielai atsakinėjo į vaikų pateiktus klausimus. Daugiausiai diskusijų sulaukė klausimas - kuo špokas skiriasi nuo varnėno?
Kai dalis paukščių išskrenda, kiti pasilieka su mumis šaltajam metų laikui. Mūsų pareiga - padėti jiems išgyventi. Vaikučiai mokėsi rūpintis paukščiais, kaip ir kokias pagaminti lesyklas ir sužinojo, kaip svarbu šaltuoju metų laiku juos maitinti. Edukacinės valandėlės metu vaikai klausėsi pasakojimų apie paukščių gyvenimo būdą, maisto paieškas ir prisitaikymą prie metų laikų kaitos.
Mūsų priešmokyklinėje grupėje gilinomės į temą „Išskrendantys ir žiemojantys paukščiai“. Mokymosi veiklos vyko įvairiais būdais, kad vaikai galėtų atrasti atsakymus per patirtį ir žaidimą. Ugdytiniai žaisdami pirštukų žaidimus, mėgdžiodami paukščių balsus, mindami mįsles turtino kalbos žodyną. Veiklos metu vaikai klausėsi pasakojimų apie paukščius, mokėsi atpažinti paukščių garsus. Klausėmės paukščių balsų įrašų ir bandėme juos atpažinti, stebėjome migracijos kelius žemėlapyje, lyginome skirtingų paukščių sparnus ir plunksnas. Ekologas savo pasakojimą praturtino paukščių balsų įrašais, fotografijomis, kuriose užfiksuoti Žuvinto ežero sparnuotieji gyventojai.

Kūrybinėje dalyje vaikai lipdė paukščius iš molio, piešė plakatus, kūrė pasakojimus - ką galėtų pasakyti paukštis žmogui prieš išskrendant į tolimą kelionę arba ką papasakotų žiemojantis paukštelis, likęs šaltame kieme. Kūrybinėse dirbtuvėlėse iš antrinių žaliavų gamindami paukščius, lizdus ugdėsi meninius, matematinius gebėjimus, gebėjimą bendrauti, bendradarbiauti, priimti bendrus sprendimus. Vaikai gerėjosi savo ir draugų sukurtais paukščiais, papuoštomis lauko ir vidaus edukacinėmis aplinkomis.
Didžiausias įspūdis vaikams buvo išvyka į „Gyvą kalną“. Čia jie galėjo pamatyti gyvus paukščius iš arti, išgirsti jų balsus, sužinoti, kokias sąlygas reikia sudaryti, kad jie sėkmingai išgyventų žiemą. Pasipuošę savo pačių pasiūtais paukščių kostiumais, pasigamintomis karūnėlėm ir žiūronais išvykos metu tapo tikrais ornitologais. Išvykoje į gamtą išgirdę čiulbantį paukštelį tyliai jį surado, įvardino, stebėdami aptarė, kur jis suka lizdą, ar sutiktas paukštis žiemoja Lietuvoje?

Svečias pasidžiaugė, kad Pietų Lietuvoje yra saugomi du dideli pelkių kompleksai - Žuvinto palios ir Amalvo pelkynai. O Žuvinto ežeras yra labai savotiškas ir įdomus gamtos kūrinys ir didžiausias šalyje liekaninio tipo ežeras, kokio niekur kitur Lietuvoje nėra bei pridūrė, kad ši unikali teritorija ypač svarbi vandens, pelkių ir šlapių pievų paukščiams, o būtent Žuvinte mėgsta telktis visi migruojantys paukščiai.

Šios savaitės ir kitos veiklos buvo kupinos atradimų, klausimų, diskusijų ir patyrimų. Diskusijų, pokalbių metu vaikai sužinojo paukščių žiemojimo vietas. Vaikai ne tik išmoko atpažinti dažniausiai sutinkamus paukščius, bet ir suprato, kaip svarbu pastebėti gamtos pokyčius, rūpintis tais, kurie gyvena šalia mūsų.