Kelmės rajone, Liolių miestelyje, įsikūrę Liolių socialinės globos namai - tai ilgalaikiai, o kartais ir trumpalaikiai namai pagyvenusiems žmonėms bei suaugusiems neįgaliesiems. Atvykus prie BĮ Liolių socialinių globos namų, atrodo, jog tai nuostabūs atostogų namai: aplink žydi gėlės, žaliuoja medžiai. Tačiau tai nėra kurortas - tai įstaiga, skirta senyvo amžiaus asmenims ar asmenims su fizine negalia, kurie nepajėgūs savimi pasirūpinti ir (arba) kurie nenori gyventi nepriklausomai.

BĮ Liolių socialiniai globos namai įkurti 1992 m. rugpjūčio 17 d. Nuo pat įkūrimo čia dirbanti virėja Roma Sabaliauskienė pasakoja, kad darbuotojų tuo metu buvo kur kas mažiau, o gyventojų - gerokai daugiau. „Slaugytojų buvo tik aštuonios, o senolių - apie šimtą dvidešimt“, - prisimena ji. Pirmieji keturi gyventojai atvyko su baime, jautėsi svetimi, kol apsiprato. Anuomet Liolių socialinės globos namai turėjo ir ūkį, kuriame globotiniai galėjo dirbti kaip tikruose namuose. Nors šiuo metu ūkio nebeliko, vis dar yra gyventojų, kurie rūpinasi šiltnamiu bei sodu.
Šiandien paslaugos teikiamos 122 gyventojams: 93 Lioliuose ir 29 Užventyje. Integralios pagalbos padalinyje pagalba teikiama dar 20 asmenų. Pagrindinės teikiamos paslaugos - trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa, apimanti ne tik socialinę, bet ir medicininę pagalbą: medikamentų išdalijimą, kontrolę, palydėjimą į gydymo įstaigas, maitinimą.
| Paslaugos tipas | Aprašymas |
|---|---|
| Trumpalaikė globa | Kompleksinė, intensyvios priežiūros reikalaujanti pagalba iki 6 mėnesių per metus. |
| Ilgalaikė globa | Neterminuota priežiūra nesavarankiškiems asmenims. |
| Socialinė pagalba | Maitinimas, kasdienė pagalba, medikamentų kontrolė. |
Gyventojų diena susideda iš trijų maitinimų bei poilsio, kurį kiekvienas praleidžia savaip. Kiti gyventojai dalyvauja užimtumo veiklose - patys ateina pas specialistus arba šie užsuka į jų kambarius. Meninė veikla skatina gyventojų kūrybiškumą - jie karpo, spalvina, kuria darbelius, kurie papuošia kambarius ir bendrąsias patalpas. Liolių globos namuose aktyviai dirbama medžio dirbtuvėse, kur vyrai gamina baldus ir kitus dirbinius iš uosio medienos, kurie papuošia įstaigos aplinką.
Užimtumo specialistai stengiasi pritraukti naujų gyventojų, nors dažnai tenka įveikti jų išankstinį nusistatymą. „Čia veda tikrai ne pinigai. Su tais žmonėmis yra atsiradęs ryšys, mes čia kaip šeima: šnekamės, juokaujame, liūdime ir net gedime“, - atvirauja 10 metų įstaigoje dirbantis specialistas Egidijus Visockas. Šioje įstaigoje vyksta daug renginių, ypač vasarą: globos namai bendradarbiauja su bibliotekomis, kultūros centrais, organizuoja koncertus.
Direktoriaus teigimu, jau yra pradėti naujo korpuso projektavimo darbai - planuojama pastatyti dar vieną pastatą šalia esamo, kuriame numatyta 40 dviviečių kambarių. Tačiau įstaigos vadovas pabrėžia ir iššūkius: šiuo metu didžiausia problema - kineziterapeutų trūkumas, kuris itin svarbus žmogaus judesių ir koordinacijos atstatymui. Svarbiausias tikslas - išlikti žmogumi ir toliau teikti kokybiškas paslaugas, kad įstaiga būtų tarsi įrodymas, jog čia ne kokia ligoninė, bet tikri namai.