Gimusi 1957 m. birželio 12 d., Lilija Valatkienė, žinoma žurnalistė, fotografė ir menininkė, yra asmenybė, kurios kūrybinis kelias apima įvairias sritis ir ilgą profesinę patirtį. Šiandien ji su vyru Vytautu Jonu Juška įsikūrusi jaukioje gamtos apsuptyje, sodyboje Karaliūnuose, Trakų rajone. Menininkė sako, jog tokios gyvenamosios vietos ieškojusi, kol radusi tai, apie ką svajojo - daug gamtos, toliau nuo šurmulio ir svarbiausia - patogus privažiavimas.
Kaip pasakytų kiekvienas žurnalistas, tokia pokalbininkė - tikra dovana, pasakoja daug ir sklandžiai, nereikia traukti už liežuvio. Ji noriai dalijasi savo patirtimi ir mintimis apie kūrybą bei gyvenimą.

Lilija Valatkienė savo išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete, kur 1975-1980 metais studijavo žurnalistiką ir baigė magistro studijas. Žurnalistikos principų ir pagarbos žmogui ją mokė fotografijos dėstytojas Virginijus Juodakis. Nuo pat jaunystės Lilija domėjosi fotografija: dar nuo septintos klasės ji turėjo fotoparatą „Smena“, kurį padovanojo tėtis. Jau tada ji sėkmingai fotografavo „Jaunimo gretoms“, „Moksleiviui“ ir žurnalui „Tarybinė mokykla“, ant kurio viršelio 1975-ųjų rugpjūtį buvo atspausdinta jos pirmosios mokytojos fotografija. Vėliau, 1989-1990 metais, ji tobulinosi Fredrikstado institute Norvegijoje, kur dalyvavo žurnalistų ir fotožurnalistų tobulinimosi programoje.
Po universiteto baigimo, Lilija Valatkienė pradėjo savo profesinę karjerą Šilutėje, laikraštyje „Pamarys“, kur dirbo skyriaus vedėja 1980-1985 metais ir pradėjo savo karjerą fotožurnalistikoje. Ji buvo rašanti ir fotografuojanti žurnalistė. Šilutė jai dovanojo daug smagių bei įdomių pažinčių ir emocine prasme. Šis Mažosios Lietuvos kraštas su potvyniais, žvejais, paukščių žiedavimu ir itin turtingu kultūros palikimu suformavo ją kaip žurnalistę. Lilija Valatkienė palaiko glaudų ryšį su sutiktais žmonėmis ir džiaugiasi, kad vietiniai vertina jos darbą Šilutėje, sakydami, kad „įspaudžiau gilią pėdą Šilutėje“.

Grįžusi į gimtąjį Vilnių, ji 1986-1989 metais dirbo korespondente laikraštyje „Vakarinės naujienos“. Dvidešimt metų, nuo 1989 iki 2009 metų, Lilija Valatkienė dirbo laikraščio „Lietuvos rytas“ skyriaus vedėja. Tai buvo neįkainojama patirtis. Be to, 1987-2010 metais ji buvo UAB „Lietuvos rytas“ žurnalų „Stilius“ ir „Stilius PLIUS“ įkūrėja ir vyriausioji redaktorė. Nuo 2009 iki 2011 metų ji ėjo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojos pareigas, o 2010-2013 metais buvo internetinio portalo www.valstietis.lt ir savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausioji redaktorė.
Nuo 2018 iki 2019 metų ji dirbo UAB „15min“ Kultūros vizualiųjų menų rubrikoje „Meno Erdvė“, kurioje sukūrė didelį ir išsamų ciklą „Meno erdvė“, susitikdama su menininkais jų dirbtuvėse. Lilija Valatkienė daugiausia rašo kultūros, architektūros paveldo, mados, dailės temomis ir rengia apžvalginius fotoreportažus apie garsius politikus, verslininkus, sportininkus, menininkus. Šiandien jos rašymas susijęs su parodomis - tiek savo, tiek kolegų, anonsuojant renginius ir pasakojant apie kūrybą. Ji stengiasi minimalizuoti rašymą, siekdama per savo kūrybą nešti šviesą.
| Laikotarpis | Pareigos / Veikla | Vieta / Įstaiga |
|---|---|---|
| 1975-1980 m. | Žurnalistikos magistras | Vilniaus universitetas |
| 1980-1985 m. | Skyriaus vedėja, fotožurnalistė | Laikraštis „Pamarys“ (Šilutė) |
| 1986-1989 m. | Korespondentė | Laikraštis „Vakarinės naujienos“ |
| 1987-2010 m. | Žurnalų „Stilius“, „Stilius PLIUS“ įkūrėja ir vyriausioji redaktorė | UAB „Lietuvos rytas“ |
| 1989-1990 m. | Žurnalistų ir fotožurnalistų tobulinimosi programa | Fredrikstado institutas (Norvegija) |
| 1989-2009 m. | Skyriaus vedėja | Laikraštis „Lietuvos rytas“ |
| 2009-2011 m. | Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja | Laikraštis „Gimtasis kraštas“ |
| 2010-2013 m. | Vyr. redaktorė | Internetinis portalas valstietis.lt ir savaitraštis „Gimtasis kraštas“ |
| Nuo 2013 m. | Menininkė (asmeninės tapybos ir fotografijų parodos) | Lietuvoje ir užsienyje |
| 2014-2018 m. | Viešųjų ryšių atstovė, „Dailėraščio“ redaktorė | Lietuvos dailininkų sąjunga |
| 2015 m. | Meno kūrėjos statusas | |
| 2018-2019 m. | Žurnalistė, kultūros vizualiųjų menų rubrika „Meno Erdvė“ | UAB „15min“ |
| Nuo 2020 m. | Ambasadorė | Trakai - 2020 Lietuvos kultūros sostinė |
| 2023-2025 m. | Pirmininko pavaduotoja, valdybos narė | Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) |
| Nuo 2024 m. | Tarybos narė, tarpdisciplininio meno sekcijos pirmininkė | Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) |
| 2024 m. | Ambasadorė | Onuškis - Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2024 |
Supratusi, kad „padangėje sukasi ne viena planeta“, Lilija Valatkienė pasuko į Lietuvos dailininkų sąjungą, kur leido laikraštį „Dailėraštis“ ir kur jai atsivėrė daug fotografinių galimybių. Nuo 2013 metų Lilija Valatkienė aktyviai dirba kaip menininkė, surengusi 46 personalines tapybos ir fotografijų parodas Lietuvoje ir užsienyje bei dalyvavusi 44 grupinėse parodose. 2015 metais jai buvo suteiktas meno kūrėjos statusas. 2014-2018 metais ji dirbo Lietuvos dailininkų sąjungos viešųjų ryšių atstove ir „Dailėraščio“ redaktore, aktyviai dalyvavo kultūros sklaidos ir edukacijos projektuose, rašė straipsnius, rengė parodas ir iliustravo knygas.
Būdama dailės pasaulyje, ji pradėjo tapyti, nes daug laiko praleisdavo su dailininkais pleneruose, parodose, kūrybos vakaruose. Savo tapybos stilių ji įvardina kaip intuityvųjį ekspresionizmą, kuriame judama per jausmus, išreiškiamus spalvomis. Klausydamasi muzikos, Lilija išgirsta spalvą ir tuomet eina į savo lauko virtuvėlę, kuri virto tapybos virtuve, ir ten dirba vasaros metu. Dažniausiai ji tapo be teptuko, rankomis, liejimo būdu, dirbdama akrilu. Tapyba jai patinka, nes joje yra daug užkoduotų dalykų, menininkė mėgsta metaforų kalbą. Kai parodose užrašo paveikslo pavadinimą, žmonėms sako, kad jie mato nebūtinai tai, ką mato ji. Tai - jos refleksija į garsą, daiktą, kūrinį, įvykį.
Lilijos Valatkienės kūryba yra interdisciplininio pobūdžio, išsiskirianti savitumu ir apjungianti fotografiją, kompiuterinę grafiką bei tapybą. Jos kompozicijoms būdingas vaizdų intertekstualumas, kalbos daugiasluoksniškumas, o darbai apeliuoja į platų kultūros istorijos kontekstą. Dailininkės vaizdų konstravimo stiliui būdingas išskirtinis muzikalumas, didelis dėmesys ritmiškai kartotei, simetrijos variantams ir dekoratyvumui. Šiais metais, rugpjūčio mėnesį, Antano Mončio muziejuje Palangoje vyks jos paroda, kuriai reikia turėti apie 100 darbų. Ji yra surengusi ir vieno paveikslo parodą, susijusią su „Lietuvos“ kino teatro pastato Vilniuje istorija. 2017 metais Lilija Valatkienė išleido fotografijų albumą „Išrinktieji“ - iškiliausių Lietuvos dailininkų psichologinius portretus, o 2018 metais sukūrė edukacines dėliones „Sudėliok meną“.

Jos kūrinių yra įsigiję MO muziejus, Panevėžio Stasio Eidrigevičiaus menų centras, Vilniaus miesto, Šiaulių „Aušros“ muziejai, įstaigos bei galerijos, taip pat privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Škotijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, JAV ir Australijoje.
Lilija Valatkienė yra aktyvi kultūros ir meno visuomenės narė. Nuo 1985 metų ji yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, o nuo 2015 metų - Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, kurios valdybos narė ji tapo 2023-2025 metais ir yra pirmininko pavaduotoja. Nuo 2022 metų ji priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai ir nuo 2024 metų yra jos tarybos narė bei Tarpdisciplininio meno sekcijos pirmininkė. Taip pat, nuo 2014 metų ji yra Asociacijos LATGA narė. Lilija Valatkienė yra žinoma kaip parodų kuratorė, organizuoja meninės raiškos mokymus.
Ji yra inicijavusi ir vadovavusi daugeliui kultūrinių projektų. 2018-2024 metais ji buvo projekto ir parodos „Žinomas, bet nepažintas Vydūnas“ autorė ir edukatorė. Iš artefaktų ir fotografijų ji sukūrė parodą „Ambulatorija“, skirtą senosios felčerės Birutės Martusevičienės atminimui. Ši paroda buvo eksponuojama Vilniuje bei Onuškyje ir sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo bei atgarsių spaudoje ir per LRT televiziją. 2019-2024 metais Lilija Valatkienė buvo projekto ir parodos „Saga apie Lietuvą“ autorė ir vadovė bei 2019 metais - dokumentinio filmo „Saga apie Lietuvą“ bendraautorė. 2019 metais, kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga, ji sukūrė Pasaulio lietuvių metams skirtą projektą „Lietuviais esame mes gimę!“, kurio bendraautorė ir vadovė ji taip pat buvo.
Nuo 2020 metų ji yra Trakų - 2020 Lietuvos kultūros sostinės ambasadorė, o 2024 metais tapo Onuškio - Mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2024 ambasadore. Lilija Valatkienė taip pat buvo Muzikos ir teatro akademijos projekto „M. K. Oginskio sugrįžimas į Lietuvos kultūros erdvę“ vadovė ir koordinatorė 2014-2015 metais. 2006-2007 metais ji vadovavo Klasikinės muzikos festivaliui „VASAROS ŽINGSNIAI: žvaigždės ir žvaigždutės“. Ji yra idėjos autorė ir vadovė projektų kaip „Tolerancijos diena su Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių atstovais“ ir „Šventoji mada“ ant Šv. Ignoto bažnyčios pakylos, taip pat „Muzika ir mada“ su Valstybiniu simfoniniu orkestru. Taip pat ji buvo kultūros ir mados renginio „Karen Millen“ (Anglija) pristatymo Šiuolaikinio meno centre organizatorė ir vadovė.
Atsakydama į klausimą apie laisvalaikį, Lilija Valatkienė teigia, kad jo neturi ir visą gyvenimą nebuvo tokio laisvalaikio, kad sėdėtų rankas sudėjusi. Laisvalaikis jai - kūryboje, kur ji praleidžia visą dieną savo meno virtuvėje, pamiršdama laiką. Ji turi gyvenimo filosofiją, paremtą tuo, kad negali pavesti kito žmogaus: jei prižadėjo, tikrai bus, jei susitarė - tikrai tai padarys. Menininkė stengiasi nebarstyti savo laiko žmonėms, kurie nenori su ja būti, ir sako, kad jai lengva pasakyti „ne“, nes tai ją išlaisvina. Pasak jos, reikia dirbti savo darbą, tai, ką tu žinai, ir savaime karjeros kelias atsiveria, nereikia niekam pataikauti ar įrodinėti, nes darbai kalba už žmogų. Ji pabrėžia: „Jei darai - nebijok, jei bijai - nepradėk“.
Nuo atostogų ji labai pavargsta, pakanka dviejų ramių tinginio dienų ir ji pradeda nerimauti, nori vėl kibti į darbą. Keliaudama ji fotografuoja, lanko miestus, bažnyčias, muziejus, eina į kalnus ir susitinka su žmonėmis. Save Lilija Valatkienė vadina europiete, ją žavi miestų architektūra, senosios kultūros miestai, o taip pat Skandinavija - Danija, Švedija, Norvegija, Suomija, kurių gamta jai patinka. Ji nori pamatyti geizerius Islandijoje.

Nuo 2013 metų Lilija Valatkienė gyvena sodyboje Karaliūnuose, Trakų rajone, kurią kartu su vyru Vytautu Jonu Juška rado ieškodami vietos su patogiu privažiavimu ir gamtos apsuptimi. Karaliūnai yra lygiai 50 km iki Vilniaus. Dabartinė sodyba yra buvusi kaimo ambulatorija, kurioje gyveno felčerė Birutė Martusevičienė. Lilija Valatkienė išsaugojo ambulatorijos artefaktus, senus receptus, knygas ir net rinkėjų sąrašus, iš kurių sukūrė parodą „Ambulatorija“. Apsigyvenusi Trakų rajone, ji atrado metafizinę erdvę, nes aplinkiniuose miškuose ir kaimeliuose įsikūrę nemažai profesionalaus meno kūrėjų. Lilija Valatkienė prisipažįsta, kad kalbant apie muziką, jai patinka rokas - Queen, Led Zeppelin, AC/DC, o klasikinė muzika skatina išgirstą garsą susieti su tuo laikotarpiu, leidžia grįžti šimtmečius atgal ir ant drobės išlieti savo mintis.
tags: #lilijos #valatkienes #gime