Subalansuota mityba nėštumo metu: svarbiausi vitaminai ir mikroelementai
Sveika gyvensena ir mityba yra neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai, bet ir vitaminų bei mikroelementų poreikis. Nėštumo metu, net ir valgant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, B grupės vitaminai, vitaminas D, omega-3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis ir jodas. Darnton-Hill ir bendraautoriai aprašė, kad mikroelementų trūkumas gali epigenetiškai paveikti genų raišką, reguliuojančią vaisiaus vystymąsi, ir lemti padidėjusią riziką susirgti lėtinėmis ligomis suaugus. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad neadekvati mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas sukelia vaisiaus metabolizmo pokyčius, kurie ne tik daro įtaką nėštumo eigai, bet ir didina metabolinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, tikimybę vėliau, nes vyksta vaisiaus metabolinis programavimas. Moters mitybos būklė yra svarbi dar prieš pastojant.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, intensyviai auga ir vystosi vaisius, todėl didėja maistinių medžiagų poreikis. Svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai ir sveikatai palankiai mitybai. Taip pat šiems procesams palaikyti būtina gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį.
Folio rūgštis
Folio rūgštis yra sintetinis gamtoje esančio B vitamino analogas. Ji dalyvauja DNR (deoksiribonukleino rūgšties) bei RNR (ribonukleino rūgšties) biosintezėje, homocisteino ir aminorūgščių apykaitoje. Homocisteinas prisideda prie kraujagyslių sienelės pažeidimo ir aterosklerozės vystymosi. Tyrimų duomenimis, homocisteino koncentracija kraujyje priklauso nuo mitybos, genetinių faktorių, B grupės vitaminų ir folio rūgšties koncentracijos kraujyje - kuo mažesnis šių vitaminų kiekis kraujyje, tuo didesnė homocisteino koncentracija. Folio rūgšties trūkumas nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia megaloblastinės anemijos rizika, tačiau nedidina priešlaikinio gimdymo rizikos. Šios medžiagos trūkumas susijęs su nervinio vamzdelio defektais, anemija, sulėtėjusiu intrauterininiu augimu, mažu gimimo svoriu ir padidėjusia rizika susirgti koronarine širdies liga, miokardo infarktu vėlesniu kūdikio gyvenimo etapu.
Folio rūgšties poreikis nėštumo metu labai padidėja dėl pagreitėjusio ląstelių dalijimosi, padidėjusio jų skaičiaus ir vaisiaus augimo. Folio rūgšties vartojimas dar iki nėštumo gerokai sumažina nervinio vamzdelio užsidarymo defektų išsivystymo riziką. Pastebėta, kad padidėjus folio rūgšties vartojimui prieš nėštumą ir jo metu, nervinio vamzdelio užsidarymo defektų dažnis reikšmingai sumažėjo. Vartojant folio rūgštį, nervinio vamzdelio defektų sumažėja net 46 proc. Nėščioms moterims rekomenduojama maitintis daug folatų turinčiu maistu - duona, grūdais, citrusiniais vaisiais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, riešutais. Folio rūgšties papildus rekomenduojama vartoti visoms pastoti planuojančioms moterims, pradedant juos vartoti dar prieš pastojant ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama paros folio rūgšties dozė yra 400 µg.
Vienas svarbiausių maisto papildų planuojant nėštumą ir nėštumo metu yra folio rūgštis. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, idealiu atveju 3 mėnesius iki pastojimo, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas yra labai svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Kai kurioms moterims gydytojas akušeris ginekologas gali skirti ir didesnes folio rūgšties dozes (1000-5000 μg per parą), jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
B grupės vitaminai
B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti atsparumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui. Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Vitaminas B6 padeda sumažinti pykinimą. Šio vitamino gausu mėsoje (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvyje (tunas, lašiša), avižose, bananuose, slyvose, avokaduose ir bulvėse. Nėštumo metu papildomas vartojimas nėra būtinas. PSO rekomenduojama paros norma nėščiosioms - 1,9 µg.
Vitaminas B12 (kobalaminas) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos fermentinėse reakcijose ir yra reikalingas aminorūgšties metionino ir tetrahidrofolato (folio rūgšties metabolito) sintezei. Vitamino B12 gausu tik gyvulinės kilmės produktuose: mėsoje (ypač jautienoje), piene ir jo produktuose, žuvyje. Šis vitaminas, kartu su folio rūgštimi, reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi. Moterys, kurios yra turėjusios skrandžio operacijų arba yra veganės, gali turėti vitamino B12 deficitą, tad joms nėštumo metu reikėtų vartoti šio vitamino papildus. Kitoms moterims papildų vartojimas nėra būtinas.
Vitaminas D
Vitaminas D - tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra piene ar sultyse. Natūraliai vitamino D gausu kiaušiniuose ir žuvyje (pvz., lašišoje). Dalis šio vitamino yra gaminama odos ląstelėse saulės ekspozicijos metu. Neatsižvelgiant į tai, ar vitaminas D į organizmą pateko egzogeniniu (su maistu) ar endogeniniu (pasigamino organizme) keliu, tolesnis jo metabolizmas kepenyse ir inkstuose yra būtinas, siekiant sudaryti aktyvią vitamino D formą - 1,25-dihidroksicholekalciferolį, dar vadinamą kalcitrioliu. Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno, o kalcis užtikrina sveiką kaulų mineralizaciją ir augimą.
Vitamino D trūkumas yra nustatomas labai dažnai, ypač moterims, kurios maitinasi veganiška ar vegetariška dieta, gyvena šaltojo klimato zonoje. Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai, todėl moterys, nevartojančios jo papildų, turi 47 proc. didesnę riziką išsivystyti šio vitamino trūkumui vasarą ir 69 proc. didesnę riziką - žiemą. Moterys, turinčios antsvorio, yra priskiriamos didesnei vitamino D trūkumo rizikos grupei, nes jų organizme šio vitamino poreikis yra natūraliai didesnis ir ne nėštumo metu. Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius. Nors tai yra pavojingos komplikacijos naujagimio sveikatai, tačiau nėra bendros nuomonės dėl vitamino D vartojimo būtinumo nėštumo metu. Rutiniškai visoms nėščiosioms skirti vitamino D papildų PSO nerekomenduoja. Jei vitamino D trūkumas yra stebimas atlikus 1,25-dihidroksicholekalciferolio testą kraujyje nėštumo metu, vitamino D rekomenduojama vartoti po 200 TV kasdien. PSO rekomenduojama paros dozė visoms nėščiosioms - 5 µg (200 TV).
Prieš pradedant vartoti vitaminą D, rekomenduojama išsitirti, ar nėra jo trūkumo, norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 µg) per parą, nutukusioms - 1200 TV (30 µg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Šios maistinės medžiagos palaiko jūsų kaulus, dantis ir raumenis sveikus.
Vitaminas A
Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai, stuburo, širdies, akių ir ausų vystymuisi. Šio vitamino trūkumas yra retas reiškinys, tačiau motinų, kurioms nėštumo metu trūko vitamino A, naujagimiams stebėtas didesnis mirtingumas, kuris gali būti susijęs su imuninės sistemos defektais. Nors dauguma mikroelementų saugių dozių intervalai yra platūs, vitaminas A yra išimtis. Per didelės kasdienės vitamino A dozės (>10 000 TV) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Su teratogeniniu (kenkiančiu vaisiaus sveikatai) efektu susijusi tik vitamino A forma - retinolis. Maisto produktuose esantys karotenoidai šio poveikio neturi. Todėl nėščioms moterims vitamino A rekomenduojama neviršyti daugiau nei 8 000 TV/p.
Omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys yra reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus. Itin svarbios yra eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksano (DHA) rūgštys. EPA palaiko gerą širdies, imuninės sistemos funkciją ir veikia uždegiminį atsaką, o DHA užtikrina geras centrinės nervų sistemos ir regos funkcijas. Omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja subalansuotoje prostaglandinų produkcijoje. Pastarieji dalyvauja organizmo uždegiminio atsako, kraujo spaudimo, krešėjimo sistemos ir nervinio impulso perdavimo veiklose.
EPA ir DHA gausu riebiose žuvyse, tokiose kaip lašišos, sardinės, skumbrės. Tačiau nėščios moterys žuvį turėtų valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę (porcijos dydis - 140 g), nes tam tikrose jų rūšyse yra daugiau žalingo mikroelemento merkurijaus. Žuvys, kuriose merkurijaus daugiausiai, yra durklažuvės, rykliai, karališkosios skumbrės, cigariniai ešeriai ir buriažuvės. Šių rūšių žuvies valgyti nėštumo metu nerekomenduojama. Nėščiosioms, kurios nevalgo žuvies, rekomenduojama mitybą papildyti žuvų taukais, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žuvų taukų sudėtį. Nėščiosioms reikėtų vengti tų žuvų taukų preparatų, kuriuose gausu vitamino A.
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, nes organizmas ruošiasi užauginti ir pagimdyti kūdikį. Štai kodėl mamos poreikis maistinėms medžiagoms taip pat kinta. Sveikam nėštumui užtikrinti rekomenduojama vartoti įvairių vitaminų ir mineralų, tame tarpe ir Omega-3 riebalų rūgščių. Ilgos grandinės polinesočiosios riebalų rūgštys (IGP), žinomos kaip riebalų statybiniai blokai, padeda organizmui funkcionuoti. IGP yra svarbios motinoms ir jų kūdikiams. Dietologai nėščiosioms pataria per savaitę suvartoti nuo dviejų iki trijų Omega-3 jūrinės kilmės riebalų rūgščių dozių, kaip pavyzdžiui, skumbrės, silkės, sardinės ar lašišos. Tai yra užtikrinti, kad suvartojamų jūrinės kilmės Omega-3 riebalų rūgščių kiekis per dieną būtų ne mažesnis kaip 450 mg (iš jų bent 200 mg turėtų būti DHR). Nėščiosioms, kurios reguliariai žuvies nevalgo, rekomenduojama naudoti jūrinės kilmės Omega-3 riebalų rūgščių papildus. Tyri aukštos kokybės Omega-3 žuvų taukai naudingi nėščiosioms ir kūdikiams ankstyvame jų gyvenimo etape. Rekomenduojama iki pastojimo Omega-3 vartoti bent šešis mėnesius iš eilės ir sukaupti reikiamą šių svarbių medžiagų kiekį. BalanceOil+ yra Omega-3 riebiųjų rūgščių papildas, kuriame gausu alyvuogių polifenolių ir vitamino D3. Jis saugiai koreguoja ir padeda išsaugoti EPR ir DHR lygį, Omega-6:3 santykį organizme ir apsaugo ląsteles nuo oksidacijos. Tai puikus Omega-3 šaltinis be jokių teršalų. „BalanceOil+“ gamyboje naudojami tik sertifikuoti tvariai išgauti natūraliai užaugusių žuvų taukai ir molekulių lygyje patikrinti dėl toksinų, kad būtų užtikrintas šviežumas ir saugumas. Įrodyta, kad dvi Omega-3 rūgštys - EPR ir DHR - palaiko gerą smegenų funkciją. Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims DHR padeda normaliai vystytis vaisiaus ir žindomo kūdikio smegenims. „BalanceOil+“ pasižymi 15+ EFSA patvirtintomis mamų sveikatai naudingomis savybėmis, tuo tarpu palaipsniui atkuriamas ir Omega-6:3 santykis.
Omega-3 riebalų rūgštis, būtina kūdikio smegenų ir akių vystymuisi. Nėštumo metu rekomenduojama doze yra 300-1000 mg per parą.
Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje - ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą. Nėštumo metu rekomenduojama valgyti daug geležies turinčio maisto - raudonos mėsos, kiaušinių, riešutų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių. Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, tad jų gerti kartu su pagrindiniu patiekalu nepatariama. Moterys, kurioms yra nustatomas geležies deficitas, gali turėti anemijos kliniką, o atlikus laboratorinius tyrimus kraujyje gali būti stebimas mažas feritino koncentracija.
Kalcis
Kalcio, kaip ir kitų mikroelementų, poreikis nėštumo metu padidėja. Nėštumo metu vaisius pasisavina apie 30 g kalcio, iš kurio 25 g yra atidedami į kaulus. Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją. Nustatyta, kad kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Tačiau šioms moterims buvo nustatyta didesnė HELLP sindromo rizika (HELLP - hemolizė, padidėję kepenų fermentai, mažas trombocitų kiekis). Kalcio vartojimas neturėjo jokios įtakos eklampsijos ar nėščiųjų mirties rizikos didėjimui. Taip pat kalcio vartojimas nedidino naujagimio neišnešiotumo ar mažo gimimo svorio rizikos.
Šio mikroelemento absorbcija nėštumo metu gerokai padidėja, tačiau kalcio absorbcija priklauso nuo aktyvaus vitamino D kiekio organizme, tad svarbu vengti ir šio vitamino trūkumo. Lengvai pasisavinamo kalcio gausu pieno produktuose - piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje. Pieno stiklinė ar 200 g varškės yra 300 mg kalcio. Geriau rinktis natūralų jogurtą, siekiant išvengti gausaus cukraus vartojimo. Moterims, kurios netoleruoja laktozės, rekomenduojama rinktis sojų pieną, migdolus arba kalciu papildytas avižas. PSO rekomenduoja kalcio papildus skirti nėščiosioms, kurios vartoja mažai kalcio turinčius produktus, ir toms, kurios serga arterine hipertenzija, turi padidėjusią preeklampsijos riziką.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms. Rekomenduojama pradėti nuo 4 nėštumo mėnesio.
Jodas
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių. Jodo trūkumui labiausiai jautrus vaisius yra pirmaisiais brendimo mėnesiais, tad jodo papildų reikėtų pradėti vartoti dar prieš pastojant ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Norint tai pasiekti, moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien. Maksimali dozė, kurią gali vartoti nėščioji, yra 600 µg jodo per dieną. Didesnė nei 1 100 µg dozė yra nesaugi. Moterims, kurios turi sutrikusią skydliaukės funkciją, tam tikra didesnė jodo dozė turėtų būti skiriama pasikonsultavus su gydytoju endokrinologu.
PSO rekomenduoja jodo papildų vartojimą nėščioms moterims, gyvenančioms šalyse, kur jodu papildytos druskos prieinamumas yra prastas, arba jodu papildytos druskos programa nėra įgyvendinama. Tokiu atveju nėščios moterys jodo turėtų vartoti 250 µg/p. Jodo su maistu galima gauti valgant žuvį, jūros ir pieno produktus. Tačiau net sveikai maitinantis ir maisto gamyboje naudojant jodu papildytą druską, jūros produktus bent 2 kartus per savaitę bei pieno produktus, per dieną jodo galima gauti iki 100 μg, tad organizmas reikalauja pridėtinio 100-150 μg jodo. Jo galima gauti vartojant maisto papildus.
Vitaminai C ir E, magnis, cinkas
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra svarbus antioksidantas, dalyvaujantis kolageno sintezėje. Nėštumo metu vitamino C reikia vartoti 10 g/d. daugiau, tačiau šis poreikis turi būti patenkinamas mityba. Vitamino C gausu kopūstuose, pomidoruose, paprikose, brokoliuose, braškėse, ananasuose, juoduosiuose serbentuose, kiviuose ir citrusiniuose vaisiuose.
Vitaminas E (tokoferolis) - antioksidantų grupės narys, kuris patenka į vaisiaus kraujo apykaitą tik 12 nėštumo savaitę. Vitamino E deficitas yra itin retas reiškinys, todėl daugiau susirūpinimo kelia vitamino E perteklius, kuris, įvairių tyrimų duomenimis, yra susijęs su gimdymo komplikacijomis, didesne tikimybe išsivystyti kardiovaskulinei ligai vėlesniu vaiko gyvenimo periodu. Vitamino E gausu augalų aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų), kiaušinių tryniuose, riešutuose ir sėklose (moliūgų, saulėgrąžų, sezamų).
Vaisius kasdien sukaupia 1 g magnio, o moters magnio poreikius dažniausiai tenkina mityba. Magnio papildai yra rekomenduojami moterims, kurios patiria raumenų mėšlungį. Magnio gausu riešutuose, grūdinėse kultūrose, žaliose lapinėse daržovėse.
Magnio vaidmuo dar labiau išauga nėštumo metu. Priklausomai nuo nėščiosios amžiaus, per dieną reikia gauti maždaug 350-400 mg magnio. Beveik visoms nėščiosios organizmo sistemoms, taip pat ir augančiam vaisiui reikia magnio. Nemažai mamų yra patyrusios trumpą ir diskomfortą keliantį gimdos sukietėjimą, įsitempimą. Tai vadinama gimdos apsitraukimais arba paruošiamaisiais sąrėmiais. Šių epizodų kasdien gali būti ir po kelis, ir net po keliolika. Medikai teigia, kad iki kelių kartų per dieną sukietėjanti gimda - visiškai normalu, bet profilaktikai rekomenduojama vartoti magnio papildus. Magnio poreikis augančiam vaisiui. Magnis - ypač svarbus gimdoje augančio vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Šis mikroelementas padeda puikius pagrindus mažylio kaulams ir būsimiems dantims. Kaip daugelis žinome, suaugusiems žmonėms magnio paros norma yra 400 mg. Gali būti, kad anksčiau pradėti vartoti magnio preparatus paskatins šis faktas: nėštumo metu su šlapimu pašalinama net 25 proc. Skirtingi magnio junginiai maisto papilduose. Magnio pasisavinimą lemia cheminio magnio junginio tipas. Manoma, kad organizmas geriausiai pasisavina magnio druską - magnio laktatą (pasisavinama net per 60 proc.). Prasčiausiai įsisavinamas - magnio oksidas. Dar yra ir kitų magnio junginių: magnio glicinatas, magnio tauratas, magnio L-treonatas, magnio chloridas, magnio citratas ir magnio sulfatas.
Cinko trūkumas iš karto neaktyvina cinko išlaisvinimo iš nėščios moters skeleto sistemoje esančių atsargų, todėl šio mikroelemento deficitas gali išsivystyti staiga. Itin retai tai gali padidinti įgimtųjų deformacijų ir smegenų veiklos sutrikimų riziką. Jo trūkumas susijęs su mažu vaisiaus svoriu pirmame ir trečiame trimestre. Cinko šaltinis yra raudona mėsa, jūros produktai ir grūdinės kultūros. Mokslinių tyrimų duomenimis, cinko preparatų skyrimas nėščioms moterims nepagerina naujagimio sveikatos būklės, palyginti jas su moterims, kurioms cinko papildai nėra skiriami. Visų šioje pastraipoje minėtų mikroelementų ir vitaminų stoka nėštumo metu yra itin reta, o išsivysčiusį jų trūkumą kompensuoja mityba, tad šių medžiagų papildų vartoti poreikio nėra.
Kiti papildai bei jų dozės parenkami individualiai atsižvelgiant į individualią nėščiosios klinikinę situaciją.
Nesaugios ar žalingos medžiagos
Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus.
Švinas - sunkiųjų metalų atstovas, žalingas visiems, ne tik nėščioms moterims. Jei kontaktas su švininiais maisto laikymo indais ar švino turinčiomis susidėvėjusiomis teflonu padengtomis keptuvėmis yra didelis, švinas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisiaus audinius. Švino patekimas į organizmą yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, savaiminio aborto, mažo gimimo svorio rizika. Siekiant išvengti vitamino A perdozavimo, nėščios moterys turėtų vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., žuvies taukų). Augalinės kilmės produktai, kuriuose gausu karoteno, yra geresnis pasirinkimas, nes karotenas yra neteratogeniškas.
Merkurijus yra medžiaga, kuri kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje (pvz., ryklių, tunų, durklažuvių (kardžuvių), karališkųjų skumbrių, buriažuvių). Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje. Negana tuo, merkurijus kaupiasi ir gėlo vandens žuvyse - europinėse lydekose, ešeriuose ir gėlavandenė...
Dietologo vadovas, kaip valgyti kiekvieną nėštumo trimestrą | Jūs prieš maistą | Gerai + Gerai
Vitaminų ir mineralų kompleksas nėščiosioms
Mayo klinika rekomenduoja rinktis vitaminus, į kurių sudėtį įeina: folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, C, E, B grupės vitaminai, cinkas, cholinas. Kiti papildai bei jų dozės parenkami individualiai atsižvelgiant į individualią nėščiosios klinikinę situaciją.
Cholinas vaidina svarbų vaidmenį jūsų vaisiaus smegenų vystymesi. Tai taip pat gali padėti išvengti kai kurių įprastų apsigimimų. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu kasdien gauti 450 mg cholino. Cholino galima rasti vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose, piene, sojos produktuose ir žemės riešutuose. Nors organizmas pats gamina choliną, jo nepakanka, kad patenkintų visus jūsų poreikius, kol esate nėščia. Svarbu gauti cholino iš savo dietos, nes jo nėra daugumoje prenatalinių vitaminų.
Life Balance produktai ir jų nauda nėštumo metu
AHCC® milteliai, gyvenimo balanso protokolas, 57 g. AHCC® milteliai yra galingas unikalios formulės papildas, palaikantis sveiką imuninę sistemą ir bendrą organizmo būklę. Jame yra patentuotų grybų ekstraktų ir kitų natūralių ingredientų. AHCC® padeda stiprinti imuninį atsaką, skatindamas imuninės sistemos ląstelių funkciją ir skatindamas natūralią organizmo apsaugą. Produkto sudėtis padeda pagerinti bendrą organizmo sveikatą, didinant atsparumą ligoms ir stresui. AHCC® ekstraktai kovoja su oksidaciniu stresu, neutralizuodami laisvuosius radikalus ir apsaugodami ląsteles. Dėl savo formulės produktas padeda palaikyti normalią organų ir sistemų veiklą, stiprina bendrą sveikatą.
AHCC® milteliai yra aukštos kokybės priedas miltelių pavidalu, kuris turi galingų savybių, palaikančių imuninę sistemą ir bendrą organizmo sveikatą. Forma: milteliai. Tūris: 57 g. Amžiaus rekomendacijos: produktas idealiai tinka žmonėms, kurie nori sustiprinti organizmo apsaugą ir pagerinti jo veikimą. Natūralus šaltinis: AHCC® gaunamas iš grybų grybienos Basidiomycota ekstraktas, todėl jis yra natūralus naudingų medžiagų šaltinis. Miltelių forma užtikrins lengvą įsisavinimą ir didelį produktyvumą. Sudėtyje yra patentuoto grybų grybienos ekstrakto, kuris padeda stiprinti imuninę sistemą. Basidiomycota grybai: šie grybai žinomi dėl savo naudingų savybių ir naudojami sveikatai gerinti. Patogus miltelių formatas: lengva dozuoti ir dėti į gėrimus arba maistą.
AHCC® milteliai visapusiškai veiks organizmą, palaikys imuninę sistemą, atkurs jo veiklą ir leis organizmui kovoti su infekcijomis ir uždegimais. Padeda palaikyti subalansuotą imuninį atsaką, skatindama imuninės sistemos veiklą. Padeda reguliuoti imuninius procesus, didina organizmo apsaugą nuo išorinių veiksnių. Pasireiškia galingomis antioksidacinėmis savybėmis, kurios padeda sumažinti uždegimą ir pagreitina sveikimą. Palaiko kepenų sveikatą, padeda atkurti jo funkcionalumą ir organizmo valymą. Padeda palaikyti normalią organizmo reakciją į stresines situacijas, išlaikyti pusiausvyrą.
Kaip naudoti: paimkite 1 lygio arbatinį šaukštelį 1-2 kartus per dieną. Įmaišykite į vandenį arba kitą skystį, pvz., sultis ar arbatą. Geriausia vartoti su maistu, kad būtų geriau absorbuojamas. Siekiant maksimalių rezultatų, produktą rekomenduojama naudoti reguliariai.
Kalcio D-gliukaratas, gyvenimo balanso protokolas, 500 mg, 90 vegetariškų kapsulių. Kalcio D-gliukaratas yra aktyvus junginys, kuris yra natūraliai randama daržovėse ir vaisiuose. Jis vaidina pagrindinį vaidmenį procesuose, susijusiuose su medžiagų apykaitos pusiausvyra ir sveikata. Tyrimai pabrėžia jo dalyvavimą daugelyje biocheminių reakcijų, kurios yra svarbios sisteminiam metabolizmui.
Kalcio D-gliukaratas sąveikauja su sistemomis, kurios stabilizuoja medžiagų apykaitos harmoniją. Junginys padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinių medžiagų poveikio. Tyrimai rodo, kad kalcio D-gliukaratas atlieka svarbų vaidmenį pašalinant metabolinius šalutinius produktus. Susijęs optimizuojant ląstelių funkcionavimo reguliavimo mechanizmus. Junginio komponentai yra susiję su augaliniais šaltiniais, todėl produktas yra saugus daugumai vartotojų.
Kalcio D-gliukaratas yra papildas, kurį galima naudoti stabilizuojant normalią medžiagų apykaitą ir ląstelių sveikatą. Moksliniai įrodymai patvirtina jo naudą organizmo detoksikacijos ir gynybos sistemoms. Produktas idealiai tinka tiems, kurie siekia subalansuotos mitybos, gerina bendrus sveikatos rodiklius. Prieš naudojant rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Kalcio D-gliukaratas yra gliukurono rūgšties darinys, kuris natūraliai sintetinamas organizme ir randamas kai kuriuose maisto produktuose. Junginys yra žinomas dėl savo medžiagų apykaitos savybių, kurios skatina sveikatą ir pašalina šalutinius metabolinius produktus. Kiekvienoje kapsulėje yra 500 mg veikliosios medžiagos, kuri garantuoja tikslią dozavimą. Kapsulės formatas yra visiškai vegetariškas, produkte nėra GMO, dirbtinių priedų, dažiklių ar skonių. Gamyba atitinka kokybės standartus, įskaitant GMP sertifikatą.
Pagrindinis komponentas yra kalcio D-gliukaratas, žinomas dėl savo savybių medžiagų apykaitos procesų srityje. Produktas sukurtas patogiam ir saugiam naudojimui, jame nėra dirbtinių priedų ir GMO.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kalcio D-gliukaratas vaidina svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose ir įvairių organizmo sistemų funkcionavime. Šis komponentas buvo tiriamas siekiant išvalyti organizmą ir palaikyti mechanizmus, atsakingus už tam tikrų medžiagų apdorojimą ir pašalinimą. Tyrimai pateikia skaitinius rodiklius, patvirtinančius jo dalyvavimą svarbiose biocheminėse schemose.
Kaip naudoti: Rekomenduojama gerti po 1 kapsulę 3 kartus per dieną. Suaugusiesiems ir vyresniems nei 18 metų paaugliams. Vartoti su maistu patogiam įsisavinimui. Papildas patogus įtraukti į kasdienę mitybą, tinka vegetarams ir neturi dirbtinių komponentų. Prieš pradedant vartoti patartina pasitarti su gydytoju, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis.
Prieš pradedant vartoti produktą, svarbu atsižvelgti į individualias savybes ir galimas organizmo reakcijas. Tam tikrose situacijose būtina konsultuotis su specialistu. Nėštumas: Prieš pradėdami gydymą pasitarkite su gydytoju. Žindymo laikotarpis: Priėmimo galimybę nustato gydytojas. Individualus jautrumas: Galimos alerginės reakcijos komponentai. Lėtinės ligos: Priėmimui reikalingas gydytojo patvirtinimas. Perdozavimas: Gali sukelti virškinimo trakto diskomfortą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
