Kaip pagerinti savijautą nėštumo metu
Nėštumas - tai unikalus ir itin svarbus moters gyvenimo tarpsnis, kupinas džiaugsmo, laukimo, bet taip pat ir rūpesčių. Šiuo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, todėl gera savijauta yra itin svarbi tiek būsimai mamai, tiek jos kūdikiui. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius patarimus, kaip užtikrinti gerą savijautą nėštumo metu, pradedant nuo mitybos ir fizinio aktyvumo, baigiant emocine sveikata ir miego kokybe.
Nėštumas - naujas etapas gyvenime
Žinia apie nėštumą sukelia įvairiausių jausmų. Dažnai susipina begalinis džiaugsmas dėl užsimezgusios naujos gyvybės kartu su nerimu ir rūpesčiu, kaip elgtis, kad būsimam vaikeliui nieko netrūktų, ir kaip jį pasitikti. Nėštumas be abejonės yra didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios.
Sveikata ir priežiūra nėštumo metu
Visą nėštumo periodą moters gyvenimas turėtų būti lyg po padidinamuoju stiklu. Būsima mama privalo atidžiau rūpintis savimi: laiku ir tinkamai maitintis, reguliariai judėti, atsisakyti įpročių, kurie galėtų pakenkti vaisiui. Nėštumo metu jūsų organizmui gali reikėti daugiau baltymų, kalcio, geležies ir svarbiausių vitaminų.
Vizitas pas gydytoją
Šeimoms, planuojančioms susilaukti kūdikio, patartina dar prieš nėštumą pasitikrinti sveikatą. Tačiau jei to nepadarėte, apsilankykite pas savo gydytoją vos tik sužinoję, kad laukiatės. Gydytojai paskirs tyrimus, pagal kuriuos įvertins galimas rizikas kūdikio sveikatai. Taip pat patikrins, ar būsimos mamos organizmui netrūksta būtinų medžiagų, reikalingų užtikrinti ne tik jos sveikatai nėštumo metu, bet ir visaverčiam kūdikio vystymuisi. Taip pat rekomenduojama atlikti vaisiaus tyrimą dėl rizikos sirgti genetinėmis ligomis. Tokie tyrimai gali sumažinti nerimą ir leisti mėgautis vaikelio laukimu. Jeigu nustatoma padidėjusi rizika, atliekami diagnostiniai tyrimai. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Mityba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Patartina atsisakyti didelių porcijų, geriau valgyti 5-6 kartus, bet po nedaug. Nėštumo metu rekomenduojama atsisakyti greito ir kepto maisto, neapdorotų mėsos ir jūros produktų, gaminių iš nepasterizuoto pieno.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Maisto produktai, naudingi nėštumo metu:
- Pieno produktai: juose yra dviejų rūšių aukštos kokybės baltymų (kazeino ir išrūgų) ir tai yra geriausias kalcio šaltinis. Labai naudingas gali būti jogurtas, ypač graikiškas jogurtas.
- Saldžiosios bulvės: yra geras augalinis beta karotino ir skaidulų šaltinis.
- Jūros gėrybės: jose yra Omega-3 rūgščių, kurios padeda formuotis jūsų kūdikio smegenims ir akims. Tačiau verta patikrinti, iš kur jos buvo sužvejotos.
- Kiaušiniai: puikus sveiko maisto pasirinkimas, nes juose yra beveik visų reikalingų maistinių medžiagų. Kiaušiniai yra puikus cholino, gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos nėštumo metu, šaltinis.
- Brokoliai ir tamsiai žalios daržovės (pvz., špinatai): juose yra daug reikalingų maistinių medžiagų: skaidulos, vitaminas C, vitaminas K, vitaminas A, kalcis, geležis, foliatai ir kalis.
- Liesa jautiena, kiauliena ir vištiena: puikūs aukštos kokybės baltymų šaltiniai. Geležis yra būtinas mineralas, naudojamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose kaip hemoglobino dalis.
- Uogos: jose yra sveikųjų angliavandenių, vitamino C, skaidulų ir antioksidantų. Uogos yra puikus užkandis, nes jose yra ir vandens, ir skaidulų.
- Neskrudinti grūdai: skirtingai nei rafinuoti grūdai, neskaldytuose grūduose yra daug skaidulų, vitaminų ir augalinių junginių.
Vitaminai ir maisto papildai
Būsimai mamytei ir jos vaikeliui reikalingi kone visi vitaminai, mineralai ir mikroelementai: kalcis, magnis, cinkas, geležis, vitaminai A, B, C, D, E. Juos galima įsisavinti su maistu, tačiau vartojant nepakankamai vitaminais praturtintų maisto produktų gali kilti sutrikimų. Jei nėra galimybės kasdien paragauti skirtingų patiekalų, siūlyčiau išbandyti maisto papildus. Lietuvoje yra daugybė subalansuotų maisto papildų nėščiosioms, todėl mamytės tikrai turi iš ko rinktis. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Fizinis aktyvumas
Tam, kad neišsivystytų kraujagyslių problemos, neskaudėtų stuburo ir visą nėštumą lydėtų gera savijauta, sportuoti būtina. Specialistai rekomenduoja pasirinkti populiarias sporto rūšis nėščiosioms: mankštas vandenyje, „nėštukėms“ pritaikytą jogą arba lengvus pratimus sporto salėje, dažniausiai su kamuoliais. Dar vienas geras būdas sportuoti nėštumo metu - vaikščioti gryname ore. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nereikalaukite iš savęs daugiau, nei įstengiate, juk neketinate dalyvauti sporto varžybose. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų.
Vaistai nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė teigia, jog įvairūs vaistai, vaistažolių arbatos ar papildai gali pakenkti tiek nėščiajai, tiek kūdikiui, todėl savavališkai rinktis preparatų nėštumo metu nereikėtų. „Netinkamai parinkti preparatai gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas sunkias komplikacijas. Ypatingai svarbus yra pirmasis trimestras, todėl net prieš nereceptinių vaistų vartojimą, būtina konsultuotis su specialistais“, - perspėja ji. „Karščiuojant ar jaučiant skausmą nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau dėl ilgesnio jo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Be specialisto rekomendacijos nereikėtų vartoti ibuprofeno, aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Slogai palengvinti tinka nosies plovimas druskos tirpalu ir inhaliacijos, o gerklės skausmui - skalavimas druskos vandeniu“, - pataria ji.
Žalingi įpročiai
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Buvimas saulėje ir perkaitimas
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę.
Miego kokybė
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.
Emocinė savijauta nėštumo metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pirmąjį nėštumo trimestrą savijauta gali pablogėti dėl itin stiprių emocijų, susijusių su žinia apie kūdikio gimimą ir būtinybe keisti savo gyvenimą. Dažnai nerimaujame dėl viso nėštumo ir kūdikio sveikatos bei saugumo. Po 12 nėštumo savaitės sustiprėja organizme vykstantys pokyčiai. Taip pat atsiranda matomi nėštumo požymiai: patinimas, celiulitas, strijos ir kitos odos problemos, kurios gali neigiamai paveikti jūsų kūno suvokimą ir, žinoma, savijautą bei nuotaiką. Kartais antrajame trimestre atsiranda lėtinis nuovargis, mažėja būsimos mamos produktyvumas. Paskutinis trimestras yra gimdymo laukimo laikotarpis. Per šį laiką sukomplektuojame naujagimio lovelę ir paruošiame jam kambarį. Nors dažniausiai tai malonios pareigos, jas dažnai lydi stresas ir didelės emocijos. Stresas, nerimas ir neužtikrintumas dėl gimdymo ir buvimo ligoninėje gali turėti neigiamos įtakos nėščios moters savijautai.
Kaip kovoti su bloga savijauta nėštumo metu?
Bloga savijauta nereiškia, kad nieko negalime padaryti. Yra daug būdų, kaip atkurti gerą nuotaiką šiuo periodu.
- Rūpinkitės fizine sveikata. Fiziniai pratimai ir judėjimas prisotina organizmą deguonimi ir skatina endorfinų - laimės hormonų, kurie teigiamai veikia nuotaiką, gamybą. Jei nėra gydytojo medicininių kontraindikacijų, stenkitės kasdien rasti tam laiko.
- Sveikai maitinkitės. Sveika mityba turi labai didelę įtaką vaiko ir būsimos mamos sveikatai. Verta rinktis neperdirbtus, įvairius produktus. Nepaisant to, kartais leiskite sau ką nors mažiau sveiko.
- Raskite laiko pomėgiams ir poilsiui. Šiuo ypatingu laikotarpiu neturėtumėte atsisakyti savo malonumo ir poilsio. Kol laukiatės, laiko veikiausiai turite kiek daugiau, tačiau greitai tai pasikeis. Akivaizdu, kad naujam šeimos nariui prireiks daug dėmesio, meilės ir rūpesčio. Dar nėštumo laikotarpiu išmokite sąmoningai skirti laiko sau. Tai gali būti valanda su knyga ir arbatos puodeliu, pasivaikščiojimas parke ar karšta vonia klausantis malonios muzikos. Taip pat prisiminkite ir savo mylimus pomėgius.
- Prašykite pagalbos. Pasitaiko situacijų, kuriose sunku susitvarkyti patiems, todėl nedvejodami kreipkitės pagalbos į artimuosius, o kai to nepakanka, pasinaudokite psichologų konsultacijomis.
- Vartokite vitaminus ir papildus. Neturėtumėte to pamiršti nėštumo metu.
Emocinė parama ir bendravimas: Susidūrusios su dideliais pokyčiais, dauguma moterų gali pasijausti vienišos. Kartais gali atrodyti, kad jūsų niekas nesupranta ir tam tikrais atvejais tai gali būti tiesa. Bendraukite su moterimis, kurios šiuo metu taip pat laukiasi, dalinkitės savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Žinojimas, kad yra ir kitų, išgyvenančių panašius jausmus, suteiks pasitikėjimo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
