Dabar madinga kalbėti apie prancūziška auklėjimą - yra išleista knygų, parašytas ne vienas straipsnis. Tačiau savų vaikų auklėjimo ir auginimo ypatumų turi kone kiekviena šalis. Štai Islandijoje vaikams saldumynus leidžiama valgyti tik šeštadieniais, o sloga nelaikoma liga. Daugiau apie islandišką vaikų auginimą portalui Tavovaikas.lt papasakojo dvi lietuvės, gyvenančios tolimoje ledo saloje. Jų ir kitų šaltinių dėka galime giliau pažvelgti į tai, kaip veikia vaikų priežiūra ir švietimas šioje unikalioje šalyje, apimant ir lietuvių bendruomenės indėlį bei patirtis.
Islandijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigos nurodomos kaip pirmasis formalus švietimo sistemos lygis. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos skiriamos vaikams nuo vienerių iki šešerių metų. Yra pavyzdžių, kai ikimokyklinio ugdymo įstaigos ypatingomis aplinkybėmis priima iki 9 mėnesių amžiaus vaikus. Vaikai neprivalo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tačiau Islandijoje jas lanko daugiau nei 95 % visų vaikų. Registracija vyksta savivaldybėje, kurioje tėvai turi teisėtą gyvenamąją vietą, o informaciją apie registraciją ir kainas galima rasti savivaldybių švietimo ir šeimos paslaugų interneto svetainėse. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovaujasi Islandijos nacionaline ugdymo programa.
Tėvams baigus vaiko priežiūros atostogas ir grįžus į darbą ar studijas, gali kilti poreikis rasti tinkamą priežiūrą savo vaikui. Ne visos savivaldybės siūlo ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikams iki dvejų metų, o kai kuriose ikimokyklinėse įstaigose gali susidaryti ilgos eilės. Tokiais atvejais Islandijoje gelbsti vadinamosios „dagmamos“ arba dienos tėvai, taip pat žinoma kaip namų dienos priežiūra. „Dagmama“ - tai moteris, prižiūrinti savo namuose (arba specialiai tam pritaikytose patalpose) iki penkių mažųjų, neturinčių dvejų metų. Dienos tėvai siūlo licencijuotas dienos priežiūros paslaugas privačiai savo namuose arba patvirtintuose mažuose dienos centruose. Vaikų priežiūra namuose yra licencijuojama, o savivaldybės yra atsakingos už jų priežiūrą ir priežiūrą. Vaikai laiką leidžia pagal visus reikalavimus įrengtame kambaryje, kur jiems patogu, o svarbiausia, saugu žaisti; yra laiku pamaitinami, išvedami į lauką. „Dagmamos“ labai brangina savo reputaciją - Islandija maža šalis ir žinios apie jų darbą greitai pasklinda.

Daugelis lietuvių, gyvenančių Islandijoje, dalijasi savo patirtimi apie vietinius vaikų darželius. Darželis duris atveria 7.30 val. ryte ir paskutinius vaikus turi išlydėti iki 17 val. Vaikas negali būti darželyje ilgiau kaip devynių valandų. Drausmė egzistuojama, bet vaikams taip pat suteikiama laisvė džiaugtis vaikyste. Islandijos klimatas tikrai nėra švelnus ir šiltas, todėl visi vaikai vaikšto sloguodami. Tik čia dėl to nėra daroma tragedija, sloga nelaikoma liga. Kad ir koks oras būtų, darželinukai nustatytu laiku būtinai vedami į lauką. Grynas oras - geros savijautos laidas, o nuo darganų saugo speciali apranga. Kiekvienam mažajam parūpinami neperšlampami kombinezonai, drėgmei atsparūs batukai. Specialiais drabužiais vilki ir auklėtojos, juos darbuotojos gauna nemokamai.
Emigrantams, nešnekantiems islandų kalba, yra numatytas adaptacijos laikotarpis ir teisė pasinaudoti vertėjų paslaugomis, prieš pradedant vaikui lankyti priešmokyklinę įstaigą. Jo metu su savo vaiku mama ar tėtis praleidžia mažiausiai penkias dienas. Darželio auklėtojų ryšys su vaikų tėvais labai glaudus. Tėveliai elektroniniu paštu kasdien gauna pranešimus apie tai, ar vaikas dieną miegojo, ar valgė, gal jam stinga kokių drabužėlių, ir pan. Keista, tačiau net paskutinioji finansinė ir ekonominė krizė Islandijoje nesumažino gimstamumo. Vidutinė statistinė islandų šeima augina tris vaikus, taigi priešmokyklinių įstaigų klausimas čia aktualus visą laiką.
Finansinė parama ikimokyklinio ugdymo įstaigoms yra mišri - municipalitetai finansuoja darželius tik iš dalies, o likusią išlaidų dalį padengia tėvai. Ikimokyklinio ugdymo kainą subsidijuoja vietos valdžios institucijos, ir ji skirtingose savivaldybėse skiriasi. Pateikiame kainų ir nuolaidų apžvalgą:
| Kriterijus | Mokestis / Nuolaida |
|---|---|
| Už vietą darželyje (visą dieną) | Šiek tiek daugiau kaip 300 eurų |
| Du tos pačios šeimos vaikai | 25 proc. mažiau |
| Trys tos pačios šeimos vaikai | 30 proc. mažiau |
| Vaiką augina tik vienas iš tėvų | 30 proc. nuolaida |
| Tėvams su vaiku išvykstant atostogų | Už maistą mokėti nereikia |
Svečiuodamasi pas seniai į Islandiją emigravusius bičiulius, išgirdau pasiūlymą apsilankyti jų gyvenvietėje esančiame vaikų darželyje. Mano bičiulė Lidija Blaževičienė į Islandiją iš Telšių atvyko prieš 16 metų. Laimė dirbti mėgstamą pedagoginį darbą nusišypsojo ne iš karto. Moteris niekada nenustojo tikėti, kad ateis diena, kai prieš save išvys smalsias vaikų akis. Toji diena atėjo, kai Lietuvos mokyklų diplomai imti pripažinti visoje ES (Islandijoje - taip pat, nors ji ir nėra ES narė). Lidija dirba darželyje, pavadintame žaismingu „Nykštukų namų“ vardu, esančiame Porlakshofno gyvenvietėje, už 50 km nuo Reikjaviko. Darželis plečiasi, nes didėja ir Porlakshofno gyvenvietė.
Nemažai emigrantų: iš 88 darželio auklėtinių net 31 - ne islandų tautybės arba augantis mišrioje šeimoje. Ir darželio darbuotojų kontingentas - internacionalinis: Lidija - iš Lietuvos, dar dvi auklėtojos - iš Lenkijos. Vienoje grupėje yra 21 vaikutis (vienas jų su negalia) ir šešios darbuotojos. Lidija pastebi, kad dvidešimties darželinukų grupėje dirba net keturios auklėtojos. Kai ji palygina, koks krūvis tenka Lietuvoje dirbančioms auklėtojoms, supranta, kodėl jos bendradarbės visada ramios ir geros nuotaikos. Čia, galima sakyti, su kiekvienu vaiku dirbama individualiai, ir net kalbos negali būti apie tai, kad iš savo auklėtinių tėvų būtų organizuojama rinkliava būtiniausiems reikmenims įsigyti.
Darželio aplinka yra jauki, šviesi ir šilta, ką tik atliktas remontas. Kiekviena darželinukų grupė turi savą erdvią rūbinę, kurioje apsirengiama ir nusirengiama be chaoso ir sumaišties, o kad nebūtų susigrūdimo, - ir atskirą išėjimą į lauką. Darželio teritorija - didžiulė, pilna visokiausios įrangos, kuri nuolat atnaujinama, visiems užtenka vietos, o kad nieko neatsitiktų, seka akyla auklėtojų akis. Į akis krinta vienas keistokas dalykas: darželyje nepastebime vaikiškų lovelių. Pasirodo, miegama, tačiau ne lovelėse, o ant grindų. Patiesiami čiužinukai, pagalvės, antklodėlės ir ilsimasi valandą, pusantros ar dvi. Jokios baimės, kad vaikas besivartydamas iškris iš lovelės. Tokia tvarka iš pradžių buvo keistoka, bet paskui įvertino jos privalumus. Kaip ir tai, kad, vaikams atsigulus pailsėti, įjungiami ramios muzikos įrašai.
Islandijos darželiuose nėra tradicijos švęsti šventes su saldumynais. Gimtadienio proga vaiko galvą papuošia karūna, jis gali gauti dovanėlę, bet stalo tikrai nepapuoš nei tortas, nei pyragas, nei saldainiai. Namuose islandų vaikai dažniausiai negauna saldainių kada tik panorėję. Paprastai saldumynų diena laikoma šeštadienis. Darželyje vietoj torto ar pyrago spraginami kukurūzų spragėsiai. Taip apsisaugoma nuo alerginių reakcijų. Ne vienas vaikas yra kam nors alergiškas: tai riešutams, tai pienui, tai šokoladui. Būtų liūdna, jei visi valgytų pyragą, o vienas kuris nors iš vaikų negalėtų. Spragėsiai neutralus variantas ir vaikų labai mėgiami. Saldumynų Islandijos vaikų darželiuose apskritai neduodama, juos atstoja įvairūs vaisiai, kurių pasirinkimas platus. Ko gero, vienintelė proga darželyje vaikams pasivaišinti kepiniais būna sausio 10-ąją, kuomet čionai apsilanko jų mamos ir močiutės paminėti Mamos dienos.
Islandijos darželiai ypatingą dėmesį skiria ekologijai. Ant stiebo kabanti vėliava, kurios žalias fonas ir piešinys simbolizuoja kažką, susijusį su švietimu ir aplinkos apsauga, patvirtina, kad darželis dalyvauja ekologinėje programoje. Ekologinis vaiko ugdymas čia prasideda jau darželyje. Pratiname vaikus prie paprasčiausių dalykų: mesti šiukšles į atskira spalva pažymėtas dėžes, rankytes šluostytis į medžiaginius rankšluostukus (kuriuos kasdien išskalbia darželio skalbykla), o ne į popierinius (kad nedidintume atliekų kiekio), nenaudoti celofaninių maišelių, labai teršiančių aplinką. O eidami pasivaikščioti po darželio apylinkes, pasiimame krepšį, į kurį sukrauname rastas alaus skardines ir plastikinius kokakolos butelius. Pasirodo, darželio teritorijos pakraštyje esančiose iš lentų sukaltose dėžėse auginamos bulvės. Kartu su vaikučiais pasodinamos, prižiūrimos ir nukasamos.

Islandijos teritorijoje pirmosios vienuolynų mokyklos atsirado 11-12 amžiuje. Pasaulietinės mokyklos pradėtos steigti 19 amžiaus pradžioje. Švietimą tvarko Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija. Mokoma islandų kalba. Mokslo įstaigoms vadovauja Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba, įkurta 1965 metais Reikjavike.
Islandijoje buvo nuolat tobulinama privalomojo mokslo sistema: 1907 metais priimtas pirmasis įstatymas dėl privalomo nemokamo mokslo 10-14 metų vaikams (iki 10 metų vaikai buvo mokomi namie). Vėliau, 1929 metais, įvestas septynmetis (7-14 metų vaikams), 1936 metais - aštuonmetis (7-15 metų), 1974 metais - devynmetis (7-16 metų), o 1991 metais - dešimtmetis (6-16 metų) privalomas nemokamas mokslas. Bendrojo lavinimo sistemą sudaro dešimtmetė privaloma mokykla ir keturmetė aukštesnioji vidurinė mokykla (gramatinė mokykla arba technikos vidurinė mokykla; 16-20 metų jaunuoliams).

Kad vaikai turi mokytis įtraukiosiose mokyklose, Islandijoje įstatymiškai įtvirtinta jau 2008 metais, tačiau pirmųjų žingsnių imtasi dar anksčiau. Nuo 1890 metų neįgalūs vaikai mokosi specialiosiose mokyklose, o nuo 1972 metų gali mokytis ir bendrojo lavinimo mokyklose. Neįgalūs vaikai turi teisę lankyti darželį ir pradinę mokyklą toje savivaldybėje, kurioje jie teisėtai gyvena. Neįgalūs mokiniai vidurinėse mokyklose pagal įstatymą turi turėti galimybę gauti specialisto pagalbą. Islandijoje siekiama ugdyti individualias vaikų stiprybes. Tai įgyvendinti padeda projektinė veikla, kuriai 6 ir 7 klasėse skiriama pusė mokymosi laiko.
Reikjaviko priemiestyje esančioje mokykloje „Hörðuvallaskóli“, Islandijos sostinės regione, stengiamasi, kad mokyklos aplinka būtų vienodai laukianti visų vaikų. Mokyklos biuro vadovė Oddrun aprodo klasę, į kurią elgesio ar emocinių sunkumų turintys moksleiviai gali ateiti nusiraminti ir atsipalaiduoti. Čia skamba rami foninė muzika, šone pastatyta ir bokso kriaušė. Kita klasė labiau skirta specialiajam ugdymui: joje - jauki, pagalvėmis apkrauta skaitymo erdvė, bendros ir individualios mokymosi vietos. Direktorės padėjėja Íris Björk Eysteinsdóttir pastebi, kad vaikai šiose erdvėse neužsibūna, gana greitai sugrįžta į įprastą savo klasę. Mums svarbu, kad visi vaikai yra lygūs. Nesvarbu, iš kokios aplinkos jie ateina, kokia kalba kalba, turi kokią nors medicininę, psichikos bei fizinę ypatybę ar negalią. Mes į vaikus su specialiaisiais poreikiais žiūrime kaip į turinčius supergalią. Pavyzdžiui, jei pažvelgsime į tyrimus, matysime, kad dažnai autistiški vaikai gali ypač gerai susikoncentruoti į tai, kas jiems įdomu. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintys vaikai dažnai yra labai kūrybingi arba jiems puikiai sekasi sportas.
Prieš mokiniui atvykstant į mokyklą, lankosi ekspertai, kurie padeda pritaikyti aplinką individualiems poreikiams. Ši moksleivė gavo didesnę planšetę, su kuria lengva padidinti vaizdą. Mokytojai išmoko, kaip tinkamai rašyti ant lentos: kokio dydžio raidėmis, kokias spalvas naudoti. Mokykloje taikomas komandinis mokymas. Pavyzdys: iš viso mokykloje yra 100 šeštokų, suskirstytų į keturias grupes. Šeštokams padeda ir vienas ar du mokytojo padėjėjai. Mokykloje taip pat dirba kalbos specialistas, psichologas, slaugytojas bei motorinių įgūdžių specialistas. 50 proc. klasės užsiėmimų vyksta senosios mokyklos principu: knygos, mokomės islandų kalbos, matematikos ir kitų dalykų. Likęs laikas skirtas teminiams projektams, kai vaikai dirba grupėmis ar po vieną. Stengiamės dirbti su tokiais projektais, kurie yra realistiškesni, kad vaikai labiau į juos įsitrauktų.
Nors daug kas jau pasiekta, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą itin svarbu užmegzti ryšį su vaiku, kad būtų abipusė pagarba ir pasitikėjimas. Taip pat, labai svarbi gera komunikacija tarp mokytojų ir tėvų. Visada yra tėvų, manančių, kad jų vaikui reikia daugiau pagalbos iš mokytojų. Su jais nuolat bendraujama, o su maždaug 10-12 moksleivių tėvais susitinkama kas mėnesį ir kalbama apie tai, kaip jų vaikams sekasi mokykloje. Pagal 2022 metų Socialinės pažangos indeksą, vertinant visuomenės įtrauktį, Islandija užima 8 vietą, o Lietuva - 25. Anot direktorės padėjėjos, sistema keičiasi per lėtai, todėl tėvams, auginantiems vaikus su specialiaisiais poreikiais, Islandijoje vis dar nelengva. Mokyklose reikėtų daugiau specialistų. Taip pat pastebima, kad įgyvendinimas priklauso nuo savivaldybės resursų ir mokyklos kultūros.
Islandijos universiteto Švietimo mokyklos docentė pabrėžia, kad dauguma vaikų šalyje lanko kaimynystėje esančias mokyklas, o specialiųjų mokyklų liko labai nedaug. Reikjavike, pavyzdžiui, veikia viena tokia mokykla, skirta tik labai sunkią ir kompleksinę negalią turintiems vaikams. Turime sutelkti dėmesį ne tik į specialistus, dirbančius su vaikais, bet ir į tuos, kurie dirba su mokytojais, kad jie turėtų palaikymą ir žinotų, kaip elgtis su šia įvairialype grupe savo klasėje. Jei vaikų klasėje daugiau, reikėtų skirti du mokytojus, mokytojų komandą, kad jie galėtų palaikyti vienas kitą, pasidalytų atsakomybėmis. Švietimo ir vaikų ministras Ásmunduras Einaras Daðasonas sutinka, kad vienas likusių iššūkių - specialistų trūkumas. Naujas įstatymas, kurį dabar įgyvendiname, ir orientuotas į tai - kai vaikas atsiduria centre, jam turi būti užtikrinta parama iš skirtingų sričių. Jei mes norime įtraukios visuomenės, kad mokyklos būtų skirtos visiems, turime būti nuoširdūs ir suprasti, kad mokytojai neturi visų sprendimų. Turime suteikti jiems sprendimus iš skirtingų sričių. Ministras pasakoja bendravęs su Lietuvos politikais, o šalies veiksmus įtraukiojo ugdymo srityje vertina kaip pozityvų progresą.
Be valstybinės švietimo sistemos, Islandijoje veikia ir lituanistinės mokyklos, kurios padeda puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą. Vaikams nuo mažų dienų svarbu vystyti savo tautinę tapatybę, žinoti, kur jų giminių kraštas, žinoti šeimos ir gimtojo krašto istoriją, pažinti kalbą. Mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad geras gimtosios kalbos mokėjimas labai padeda ir mokantis užsienio kalbų. Ar gali tėvai namuose išmokyti vaikus lietuvių kalbos? Taip! Šeima ir artimoji aplinka daro didžiausią įtaką vaiko vystymuisi. Vis dėlto lankydami lituanistinę mokyklą vaikai gauna papildomų galimybių bendrauti lietuviškai, pagilinti lietuvių kalbos žinias. Be to, mokytojos ir mokytojai visada gali padėti ir patarti, kaip mokyti kalbos, kas tinka atskirų amžiaus grupių vaikams, pateikti medžiagos mokymuisi namuose.
Islandijos lituanistinė mokykla, įkurta Jurgitos Millerienės, veiklą pradėjo 2004 m. rugsėjo 1 d. Be bendravimo lietuviškai, lietuvių kalbos ir gramatikos mokymosi, mokiniai yra lavinami užklasinėse veiklose, kartu lanko teatrą, kitas įdomias vietas. Nors mokykla gyvuoja jau ne pirmus metus, ji keičiasi nuolatos. Vaikams nuo 6 metų privaloma pamokų dalis yra kūrybinės dirbtuvės. Jų metu vyksta pasiruošimas įvairioms šventėms ir pasirodymams. Vaikai patys pasirenka vienerias iš siūlomų dirbtuvių. Pavyzdžiui, 2025-2026 mokslo metais siūlomos ketverios kūrybinės dirbtuvės. Pamoka trunka nuo 12:15 iki 13:50 val., o kūrybinės dirbtuvės - nuo 14:00 iki 14:30 val. Registracijos anketą prašoma užpildyti tiek naujai norinčius lankyti lituanistinę mokyklą, tiek jau bendruomenės dalimi esančius mokinius. Mokestis mokamas per „Abler“ platformą.

Galiausiai, norint giliau pažinti Islandiją, būtina susipažinti su jos kalba. Islandų kalba yra neatsiejama šalies kultūros ir istorijos dalis. Pristatome 10 knygelių-pamokų gidą į islandų kalbos kursą ir kultūrą. Jų padedami žingsnis po žingsnio susipažinsite su islandų kalbos pagrindais - svarbiausia gramatika, žodynu ir tarimu. Šios knygelės kartu ir kur kas daugiau nei vien tik kalbos mokymasis. Kiekvienoje pamokoje tavęs taip pat laukia isbrjótur - ledlaužis į Islandijos kultūrą, atveriantis langą į islandų folklorą, dainas, posakius ir pasaulėžiūrą. Knygelių-pamokų medžiaga parengta remiantis Sólborg Jónsdóttir og Þorbjörg Halldórsdótti vadovėlio Íslenska fyrir alla pirmaisiais skyriais, R. Ruseckienės Islandų kalbos gramatika (naudota aiškinant tam tikrus gramatinius aspektus), mokomąja medžiaga iš Vestfjordo universiteto centro (University Centre of the Westfjords). Knygelių sudarytoja - ne vienerius metus Islandijoje gyvenanti lietuvė Vaida Braziūnaitė.
Kaip pasakoja Vaida Braziūnaitė, jai islandų kalba tiesiog ištiko. Neplanavo nei jos studijuoti, nei juo labiau jos mokyti kitų. 2013-aisiais atsidūrus šioje atšiaurioje, vėjų numyluotoje saloje, vadinamoje Islandija, iš pradžių islandų kalba atrodė kaip chaotiškas garsų šnarėjimas - sunku buvo suprasti, kur žodis prasideda, kur baigiasi, tarsi švilpiantis vėjas. Tikras ryšys su kalba atsirado tada, kai pradėjo gilintis į islandų kultūrą ir literatūrą. Būtent ji tapo jos ledlaužiu - prakirtusiu tylos ir nesupratimo sieną. Islandų kalboje žodis
tungumál
reiškia „kalba“, bet pažodžiui - „liežuvio reikalas“. Šis žodis jai tapo raktu: norėjo suvokti, kaip užsiimti to „kitokio liežuvio reikalais“. Jai pasidarė smalsu, kaip islandai kuria naujadarus - žodžius, kurie ne tik perteikia reikšmę, bet ir kuria tuos žodžių vaizdinius. Tarkime „idėja“ - taihugmynd
(hug + mynd), pažodžiui „proto paveikslas“, „aidas“ -bergmál
(berg + mál), „uolos kalba“, „kompiuteris“ -tölva
, „skaičių pranašė“ (tala + völva). Šis savitas kalbos konstravimas - kai žodžiai ne visada turi tiesioginius atitikmenis, kai reikšmė netelpa į pažodinį vertimą, bet tampa tiltu tarp kalbų, kultūrų ir kraštovaizdžių - jai tapo tikru atradimu.Pandemijos metu Vaida pradėjo studijuoti islandų kaip antrąją kalbą (Íslenska sem annað mál) Islandijos universitete. Šiandien pati moko islandų kalbos užsieniečius - tai jai visiškai nauja veikla ir kartu didelis iššūkis. Mokydama islandų kalbos ji yra tarsi savo mokinių batuose - puikiai žino, kas kelia daugiau klausimų, kur pastringama, ką verta kartoti dar ir dar. Kviečiame išdrįsti žengti pirmuosius žingsnius į islandų kalbą ir kultūrą. Kad išgirstum, kaip kitaip gali virpėti tas liežuvis. Ir gal vieną dieną tiesiog pasileisi islandišką dainą ar pasaką - ir be vertimo suprasi: apie ką visa tai. Kviečiame ir tave pasinerti į šią seną, bet gyvą kalbą, nuolat gimdančią naujus žodžius. Pajusti ją ne per kitą, o savo paties burnoje - islandiškai kalbantį liežuvį:
Ég tala íslensku, en þú?

tags: #lietuviu #darzelis #islandijoje