Lietuviškos šaknys pasaulyje: nuo žymių asmenybių iki patriotinės giesmės

Nuostabios, intriguojančios, netikėtos ir šokiruojančios istorijos apie pasaulyje garsias asmenybes ir jų sąsajas su Lietuva, kurias pasakoja politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas. Šios istorijos atskleidžia platų lietuvių ir lietuviškos kilmės žmonių pėdsaką pasaulyje. Mūsų - lietuvių - yra tik kiek daugiau, nei 4 milijonai. Užsienio šalyse išsibarstę net 1,3 mln. lietuvių kilmės žmonių, ir jie yra ne tik braškių ar pomidorų skynėjai, statybininkai, fabrikų ir kavinių darbuotojai ar perspektyvūs biurų klerkai. Savo pėdsaką, neretai labai ryškų, mūsų tėvynainiai palikę visame pasaulyje.

Per kelias emigracijų bangas į JAV, o vėliau ir į Europos šalis, iškeliavo daug žmonių, visaip garsinusių Lietuvą - kartais garbingai, kartais, deja, jai kenkusių. Galbūt jos net ne lietuviškos kilmės, o tik kilusios iš mūsų kraštų arba susijusios su Lietuva įvairiais giminystės ryšiais, o gal tiesiog gyvenusios Lietuvoje. Daugelis jų nebekalba lietuviškai ar iš viso apie Lietuvą mažai ką žino. Visos knygos istorijos - ne išgalvoti pasakojimai. Šiame straipsnyje mes gilinamės į šias nepaprastas sąsajas ir lietuvių tapatybės reikšmę, remdamiesi autoriaus Česlovo Iškausko knyga „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022).

Pasaulio veidai su lietuviškomis šaknimis

Lietuvos žemė išugdė daugybę asmenybių, kurių ryšiai su mūsų kraštu stebina ir intriguoja. Ar tikrai Kristupas Kolumbas - Jogailos vaikaitis? Ar charizmatiškojo Vudžio Aleno protėviai kilę iš Panevėžio? Šie ir kiti klausimai verčia pažvelgti į lietuviškas šaknis netikėtu kampu.

Tarp minimų garsių vardų yra Bobas Dylanas, kurio ryšiai su Lietuva kelia daug klausimų. Taip pat aptariamas buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, kurio protėviai kilę iš Žemaitijos, ir žydų „sėslumo ribos“. Kvapą gniaužiantis pasakojimas nukelia į Haitį, kur lietuvių kilmės karalius Faustin Wirkus paliko savo pėdsaką.

Istorijos herojų sąraše - ir Zigmantas Mineika, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų, stebuklingai išsigelbėjęs nuo mirties bausmės. Lietuviškų šaknų turi ir garsus amerikiečių dainininkas, komikas, Brodvėjaus pažiba Alas Jolsonas iš Seredžiaus. Intriguojantis pasakojimas apie paprastą Lietuvos kaimo mergaitę Ievutę, kuri lyg gaivaus kvepiančio vėjo gūsis įsiveržė į Amerikos turtuolių šeimą, tapdama Rokfelerio anūko žmona, rodo, kaip plačiai pasklidę lietuvių likimai.

Per visą pasaulį nuskambėjo ir skandalas, susijęs su patrauklia išeive iš Lietuvos, kurio istorija aprašyta žurnalo TIME viršelyje. Vasaros skaitymams siūlomas ir pasakojimas apie Irano šachą Reza Shah Pahlavi, dar vieną intriguojančią asmenybę, susijusią su Lietuva ir savaip pasižymėjusią pasaulio istorijoje. Iš tiesų, pasaulyje daug garsių lietuvių ar lietuviškos kilmės kraštiečių.

„Lietuviais esame mes gimę“ - daugiau nei daina

Vienas ryškiausių lietuvių tapatybės simbolių - daina „Lietuviais esame mes gimę“, kuri yra neoficialus Mažosios Lietuvos himnas. Šios dainos žodžiai yra iš Georgo Sauerweinо-Girėno eilėraščio „Lietuwninkai mes esam gimę“. Eilėraštis pirmą kartą išspausdintas „Lietuwiszkame Auszros kalendoriuje ant metų 1884. Jis buvo virtęs jaunųjų lietuvininkų giesmele ir giedotas pagal evangeliškos giesmės melodiją.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, sutrumpinus tekstą, kiek jį pakeitus bei kompozitoriui Stasiui Šimkui parašius muziką 4 balsų chorui, daina tapo populiaria lietuviška patriotine daina. Vėliau ji užleido vietą Vinco Kudirkos dainai - tautinei giesmei „Lietuva, Tėvyne mūsų“, tapusiai Lietuvos Respublikos oficialiuoju himnu. S. Šimkaus sukurtos melodijos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radiofono šaukinys iki Lietuvos Respublikos prievartinio prijungimo prie SSRS.

Šia daina Klaipėdoje 1989 V 27 prasidėjo ir Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ I (steigiamasis) susiėjimas - dainą atliko mišrus choras „Klaipėda“ (vadovas prof. Kazys Kšanas). Atkurtosios nepriklausomybės metais „Lietuviais esame mes gimę“ melodijos šaukiniu prasidėdavo Lietuvos Sąjūdžio laidos Lietuvos valstybinėje televizijoje, Pirmosios radijo programos naujienų laidos. Nors oficialiu Lietuvos himnu netapo, o šiandien labiau žinomas sutrumpintas variantas, tačiau populiarumo neprarado, tik žodis „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“ ir pavadintas „Lietuviais esame mes gimę“.

Georgas Sauerweinas - lietuvių kalbos gynėjas

Georgo Sauerweino indėlis į lietuvių kalbos ir tautinio sąjūdžio išsaugojimą yra milžiniškas. Jurgis Zauerveinas Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 1874-1898 m. - 25 metus su pertraukomis. Su lietuvininkais ir jų kalba susipažino dar gimnazijos laikais, kai šie atvykdavo dirbti į Vokietiją, į Gronau fabrikus. Atvykęs į Mažąją Lietuvą ir čia pagyvenęs, gerokai pramoko lietuvių kalbą, ja susižavėjo, pamilo žmones, jo dėmesį patraukė vietinių gyventojų rūpesčiai.

Sauerweinas bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, įsitraukė į lietuvių tautinę ir politinę veiklą ir bendradarbiavo apie 20 metų. Jis dalyvavo 1890 m. įkurtos Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės veikloje. 1879 m. ir 1881 m. buvo Klaipėdos apskrities kandidatas į Prūsijos karalystės landtagą. Jo dėka 1879 m. buvo parašytas ir paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris išgarsino autorių ir tapo simboliu.

Veikla ir publikacijos

J. Zauerveinas daug rašė įvairiais klausimais: apie prigimtines žmogaus teises, žadino lietuvių nacionalinį orumą, kėlė kultūrines, socialines, tautines problemas, taip pat rašė filologinio pobūdžio publikacijas. Jas siuntė Mažosios Lietuvos laikraščiams. Daugiausiai publikacijų ir eilėraščių jis išspausdino „Lietuviška ceitunga“ („Lietuwiszka ceitunga“), taip pat „Tilžės keleivis“ („Tilžės keleiwis“), „Nauja lietuviška ceitunga“ („Nauja lietuwiszka ceitunga“).

1882 m. kovo 21 d. laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ jis kėlė mintį, kad lietuvių šviesuoliai turėtų leisti tautinius laikraščius, burtis į kultūrines draugijas, taip saugotų savo tautiškumą, kovotų su Lietuvos rusifikacija, germanizacija. Pats aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautinės draugijos „Birutė“ (įkurta 1885 m.) veikloje, buvo jos garbės narys, kurį laiką ir pirmininkas.

Labai svarbiu laikomas J. Zauerveino pranešimas „Apie atgaivinimą lietuviškos kalbos“, skaitytas 1887 m. „Birutės“ draugijos susirinkime. Daktaras J. Zauerveinas kovojo dėl lietuvių kalbos sugrąžinimo į mokyklas, rašė apie gimtosios kalbos svarbą ir jos uždraudimo mokyklose pasekmes. Straipsnyje „Kalbos dalykai“ kalbėjo apie būtinumą mokyti vaikus gimtąja kalba („Aušra“, 1883 m. Nr. 2, p. 25-28; Nr. 3, p.).

Jo eilėraščiai atspindėjo gilią meilę Lietuvai: „Žmoniu gimines ir kalbos yr' nu pono Dievo“, „Kaip juokdinas žmogus be motinos kalbos“, „Lietuvninkai, žiūrėkit tikt!…“, „Mieloji Lietuva“ - taip eilėmis apdainuodavo Lietuvos praeitį, gamtą, upes, ypač Nemuną, žmones, kalbą, tradicijas, išliedavo savo asmeninius jausmus, išgyvenimus. Iš viso parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių. Dauguma jo patriotinių eilėraščių tapo liaudies dainomis.

Georgas Sauerweinas - vertėjas ir kultūros puoselėtojas

J. Zauerveinas pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ hegzametru sukūrė epinę poemą „Nemunyčiai“. Daktaras J. Zauerveinas žinomas kaip Biblijos vertėjas į įvairias kalbas, tačiau galime rasti ir jo į lietuvių kalbą verstą Williamo Shakespeare’o „Hamleto“ fragmentą, spausdinamą laikraštyje „Lietuwiszka ceitunga“: „Hamleto susikalbėjimas su savim“ (1880, vas. 24, p. 3), „Hamleto priežodis apie bjaurujį svietą“.

Jis gerai suprato etninės kultūros vertę - tradicijas, papročius, skatino dėvėti tautinius drabužius ir tuo didžiuotis. Išleido knygelę apie lietuvių tautybę ir lietuvių tautinius drabužius „Ueber littauisches Volksthum und littauische Volkstracht“ (1894 m.).

Svarbiausios Georgo Sauerweino veiklos datos

Tautinės tapatybės puoselėjimas ir renginiai

Šiandien kaip niekada svarbu pažvelgti ir į savo šaknis - ar jos būtų lietuviškos, ar kitos tautos, gyvenusios ar tebesančios Lietuvos žemėje. Tautinės tapatybės puoselėjimas tampa ypač aktualus užsienyje gyvenantiems lietuviams. Vienas ryškiausių to pavyzdžių - Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas renginys Čikagoje ir jos apylinkėse.

„Tai bus tokia šventė, kokios dar nėra buvę. Kitokia, nei esame įpratę. Bandant apibūdinti - tai teatralizuotas koncertas su įspūdingais vaizdo ir garso įrašais, kuris bus tarsi kelionė per Lietuvos valstybės 100 metų gyvavimą, paminint pačius svarbiausius šalies istorijos etapus. Tai šventė - raginimas apsispręsti, ar esi lietuvis, ar nori juo būti ir tuo didžiuotis”, - sako renginio režisierius Vytas Čuplinskas.

Garsioji Čikagos lietuvių kultūros pasaulio trijulė - Vytas Čuplinskas, Darius Polikaitis ir Gintaras Grinkevičius - vėl susivienijo tam, kad subūrę geriausius atlikėjus, sukurtų dar vieną neeilinį renginį. Jie žada, kad Lietuvos valstybės 100-mečiui sukurtas teatralizuotas koncertas taps dar vienu nepamirštamu įvykiu. Scenoje pasirodys „Suktinio”, „Grandies”, „Dance Duo” šokėjai, dainuos „Dainavos” meno ansamblis, Nida Grigalavičiūtė, gros akordeonistas Bronius Mūras, smuikininkės Lindos Veleckytės vadovaujamas styginių kvartetas, į sceną išeis ir daugiau atlikėjų.

Lietuvos jubiliejui skirto teatralizuoto koncerto muzika, dainos ir šokiai bei filmuoti intarpai įsilies į sceninį pasakojimą apie svarbiausius per 100 metų buvusius mūsų šalies pakilimo bei sunkmečio etapus: 1918 metų atsikūrimo ir tautos apsisprendimo gyvuoti savarankiškai laikotarpį, tarpukarį, Antrąjį pasaulinį karą, dramatišką pokarį, niūrų sovietmetį, ir pastaruosius, po tautos ir valstybės Atgimimo skaičiuojamus metus.

„Mane traukia istoriniai įdomumai, kuriuos daugelis esame pamiršę, o apie kai kuriuos net nežinojome. Tarkime, ar kas žino, kad praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje tarptautiniame festivalyje, vykusiame Londone, Lietuva užėmė pirmąją vietą. Ir šia vieta buvo įvertinti mūsų tautiniai šokiai, kurie patiems lietuviams ilgą laiką visai neatrodė tokie ypatingi”, - kalbėjo V. Čuplinskas. Jis taip pat atskleidė, kad mergaitiškas šokis „Blezdingėlė” turi savo netikėtą istoriją, susijusią su vyrais. Be to, priminė, kad Lietuvą pakerėjusios ir pasipriešinimo simboliu tapusios dainos „Laisvė” žodžius poetas Justinas Marcinkevičius sukūrė 1974-aisiais, praėjus vos keleriems metams po R. Kalantos susideginimo.

„Mūsų sukurtas renginys pakvies ir, tikimės, padės pamąstyti ir apsispręsti, ar norime būti sąmoningais lietuviais, didžiuotis savo Tėvyne. Juk gimti lietuviu - tai tik vienas žingsnis. Tačiau ateina laikas pripažinti savo tautinę tapatybę ir ryžtą būti lietuviu”, - apibendrino V. Čuplinskas.

tags: #lietuviais #esame #mes #gime #marsas

• Tradicijos Šiaulių rajono Kuršėnų Pavenčių mokykloje
• kodėl nėštumo metu atsiranda šlapimo nelaikymas?
• Komfortas ir atrama besilaukiančiai mamai
• Būgnų pamokos „Kurkuria“
• kaip lavinti pusės metų mažylį