Vladimiras Leninas: gyvenimo ir mirties datos bei ligos istorijos paslaptys
Vladimiras Iljičius Leninas (tikroji pavardė Uljanovas, 1870 m. balandžio 22 d. Simbirske - 1924 m. sausio 21 d. Gorkuose) laikomas vienu ryškiausių ir įtakingiausių XX a. politinių veikėjų. Jis buvo bolševikų partijos ir sovietinės valstybės įkūrėjas bei komunizmo teoretikas. Nors Lenino veikla ir marksizmo-leninizmo ideologija paliko gilų pėdsaką pasaulio istorijoje, aplinkybės, susijusios su jo mirtimi, iki šių dienų išlieka apgaubtos gandų ir įslaptintų faktų šydu.
Sveikatos būklė ir mirties priežastys
Ginčai apie V. Lenino ligą ir mirties priežastį nenutrūksta: oficialioje 1924 m. medikų išvadoje teigta, kad „mirusiojo ligos pagrindu tapo išplitusi kraujagyslių aterosklerozė dėl jų priešlaikinio susidėvėjimo“, o mirties priežastimi tapo kraujotakos sutrikimai ir kraujo išsiliejimas į smegenis. Laikyta, kad ligą išprovokavo itin dideli darbo krūviai bei 1918 metais įvykdytas pasikėsinimas į gyvybę.
Visgi daugelis faktų išlieka įslaptinti. Pirmieji ligos požymiai pastebėti 1921 metų viduryje: V. Leninui imdavo svaigti galva, jis apalpdavo, kankino nemiga ir galvos skausmai. Vėliau liga progresavo - alpimai tapo dažnesni, prasidėjo netikėti paralyžiaus, kalbos ir atminties praradimo priepuoliai. Be to, pasikeitė ir jo charakteris: tapo kaprizingas, dažnai užsiplieksdavo pykčiu.
Dokumentinis filmas „Leninas ir Rusijos revoliucija“
Slaptas gydytojų dienoraštis
2017 metais sensacija tapo archyve surastas V. Leniną gydžiusių daktarų „Dienoraštis“, apimantis laikotarpį nuo 1922 m. gegužės 28 d. iki 1924 m. sausio 21 d. Gydytojas geriatras Valerijus Novosiolovas, ištyręs šį dokumentą, sužinojo, kad pacientas V. Uljanovas buvo gydomas preparatais, kurių pagrindą sudarė arsenas, gyvsidabris, jodas ir bismutas - medžiagos, tuomet naudotos sifiliui gydyti.
V. Novosiolovo nuomone, informacija leidžia daryti išvadą, kad V. Uljanovas sirgo neurosifiliu. Nors archyviniai įrašai turėjo būti vieši pagal 75 metų slaptumo taisyklę, prieiga prie dokumento buvo uždaryta, o teismas atmetė ieškinį dėl jo išslaptinimo.
Laidojimo organizavimas ir mauzoliejus
Po vado mirties 1924 m. sausio 21 d. buvo suformuota laidotuvių organizavimo komisija. Nors pradiniai planai nenumatė ilgalaikio balzamavimo, buvo priimtas sprendimas įrengti mauzoliejų. Architektas Aleksejus Ščusevas per itin trumpą laiką - vos 4 dienas - suprojektavo ir pastatė laikiną statinį.
Vėliau, taikant metodus, paremtus fragmentiškomis žiniomis apie senovės Egipto mumijas, buvo atlikta mumifikacija. Tyrinėtojai atkreipia dėmesį į tai, kad oficiali kūno išsaugojimo idėja galėjo būti pateikta atgaline data, o tikrieji tikslai bei su lavonu atliktos manipuliacijos iki šiol kelia daugybę klausimų.
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Gimimas Simbirske | 1870 m. balandžio 22 d. |
| Spalio perversmas | 1917 m. lapkričio 7 d. |
| SSRS įkūrimas | 1922 m. gruodžio 30 d. |
| Mirtis Gorkuose | 1924 m. sausio 21 d. |
| Laidotuvės (įkėlimas į mauzoliejų) | 1924 m. sausio 27 d. |
Nepaisant Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, Lenino mumija tebėra eksponuojama Raudonojoje aikštėje, išliekant prieštaringai vertinamu istorijos simboliu. Šiandienos požiūriu V. Lenino asmenybė ir jo mirties aplinkybės lieka vienu iš sudėtingiausių XX amžiaus istorijos galvosūkių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
