Indukuota laktacija nebiologiniams vaikams: išsamus gidas ir mitų paneigimas

Laktacija - tai natūralus fiziologinis procesas, kuomet moters organizmas gamina pieną kūdikio maitinimui. Nors dažniausiai laktacija prasideda po gimdymo, egzistuoja ir indukuota laktacija, leidžianti maitinti nebiologinius vaikus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime laktacijos mechanizmus, dažniausiai pasitaikančius mitus ir problemas, susijusias su žindymu, bei gilinamės į indukuotos laktacijos galimybes.

Kaip veikia laktacija: fiziologija ir hormonai

Laktacija prasideda jau šešioliktąją nėštumo savaitę. Gimdymas ir žindantis kūdikis yra pakankami signalai, kad laktacija prasidėtų tinkamai. Pienas gaminasi pieno liaukose dėl hipofizės hormono prolaktino veikimo, išsiskiria tik maitinant. Žindant mechaniškai dirginami spenelio receptoriai. Susidarę nerviniai impulsai per hipotalamą veikia užpakalinę hipofizės dalį, kuri išskiria hormoną oksitociną. Jis, su krauju patekęs į pieno liaukas, sukelia jų mioepitelinių ląstelių susitraukimus, dėl to pienas iš alveolių išteka į latakėlius. Vėliau laktacijos „mašina“ važiuoja savaime: žįsdamas kūdikis stimuliuoja hipofizę gaminti reikiamus hormonus, šie hormonai kontroliuoja pieno gamybą ir tėkmę, mobilizuojančią kūdikį žįsti, o žįsdamas kūdikis siunčia signalą smegenims išskirti prolaktiną, kuris atsakingas už pieno gamybą, ir taip toliau. Trumpai: žindančio kūdikio pakanka, kad gamintųsi pienas - visada šviežias, visada laiku ir be jokių apribojimų. Jei kūdikio maitinimas krūtimi nenutraukiamas, moters laktacija trunka kelis mėnesius, kartais ir kelerius metus. Per parą motinos pieno liaukose pasigamina 1-1,5 l pieno (daugiausia 4 l). Laktacijai turi įtakos paveldimumas, žindančios motinos sveikata, persirgtos ligos, mityba, pakankamas skysčių vartojimas.

Dažniausios žindymo problemos ir mitų paneigimas

Nors laktacija yra natūralus procesas, pasitaiko situacijų, kai laktacijai trukdoma veiksmingai funkcionuoti. Pirmiausia norime paaiškinti, kaip atsiranda įtarimai, kad kūdikiui nepakanka pieno. Kartais kalti aplink jus esantys žmonės.

1. „Nepakankamas krūtų dydis“ arba „Cezario pjūvis trukdo laktacijai“

Deja, vis dar gajūs įsitikinimai apie žindymui per mažas krūtis arba kad, norėdama turėti pakankamai pieno, moteris privalo gerti karvės pieną ir pan. Mamos, kurioms buvo atliktas Cezario pjūvis, neretai įtikinėjamos, kad laktacija prasideda tik po gimdymo natūraliais takais. Netikėkite tokiomis kalbomis. Krūtų dydis praktiškai neturi reikšmės - jei tuo abejojate, paskaitykite, ką žindančios mamos rašo forumuose. Be to, nėra jokio ryšio tarp pieno gėrimo ir pieno gamybos (ar karvė geria pieną, kad gamintų savąjį?).

2. „Kūdikis verkia, vadinasi, trūksta pieno“

Labai dažnai vaiko „neramumas“, t.y. noras valgyti kas 1-1,5-2 val. interpretuojamas kaip pieno trūkumas, nes kaimynės vaikelis maitinamas mišinuku miega ramiai po 3-4 val. Mišinys yra sunkiai virškinamas maistas, pagamintas karvės pieno pagrindu ir didžiąją dalį sudaro kazeinas (varškė). Tuo tarpu motinos piene dominuoja išrūgų baltymai, kurie labai lengvai virškinami ir motinos pienas ilgiausiai užsibūna žarnyne tik 2 val., o gali ir trumpiau, jei vaikelis daugiau gauna skysto pirminio pienelio, nei riebaus galinio. Todėl vaikelis valgo gerokai dažniau. Naujagimiai žinda labai dažnai ir ilgai. Nustebusios ir pavargusios mamos gali padaryti klaidingas išvadas, kad kūdikis nepasisotina, tad nori žįsti vis daugiau ir daugiau... Tačiau ši situacija yra visiškai normali, gal net numatyta gamtos. Naujagimis turi daug žįsti, kad gautų pieno. Intensyviai žįsdamas jis nustato tinkamą laktacijos lygį.

3. „Pienas liesas / per mėlynas“

Pienas visada yra toks, kokio reikia kūdikiui. Pirminis pienas visada skystas, jame gausu laktozės. Jo spalva melsva. Tokiai mamytei galima patarti, kad ji šiek tiek pienelio nusitrauktų prieš maitinimą ir duotų žįsti riebesnio pienelio. Tada vaikelis sotesnis ir miega ilgiau. Mamytėms iš tiesų, jei jos neišmoksta ilsėtis kartu su kūdikiu, pradeda trūkti miego. Tada mišinukas joms atrodo kaip išsigelbėjimas.

4. „Tuščios krūtys“

Kartais žindančios mamos jaudinasi, kad krūtys (kurios pirmosiomis savaitėmis yra akivaizdžiai pilnos pieno) laikui bėgant suminkštėja. Ar tai reiškia, kad jos tuščios? Ne! Įprastai minkštos krūtys yra geras ženklas, reiškiantis, kad laktacija stabili ir veikia tinkamai. Praėjus kelioms savaitėms nuo žindymo pradžios, krūtys prisitaiko prie kūdikio ritmo ir poreikių, tad nekaupia pieno „pasiūlos“ pertekliaus, bet gamina jį pagal esamą poreikį. Pieno gamyba krūtyje veikia lyg užsakymas greitojo maisto restorane: užsakymas įvykdomas iš karto, kai pranešama apie poreikį. Taikomas griežto tiekimo pagal poreikį principas. Pieno gamybos apimtys priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip gerai ištuštinama krūtis. Kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau joje gaminasi pienas. Kitam organizmui pakanka stimuliacijos kas 3-4 val. Ir pienelio jūros teka…. Kita vertus, kuo krūtis pilnesnė, tuo labiau lėtėja pieno gamyba. Todėl moterys, kurios gali sutalpinti daugiau pieno krūtyse, gali žindyti rečiau ir jų pieno gamyba nesumažės.

5. „Mažas pieno kiekis nutraukiant pientraukiu“

Kai kurios žindančios mamos, norėdamos patikrinti, ar krūtyse yra pieno, bando jį nutraukti, o kai išteka tik nedidelis kiekis ar išvis nieko, jos jaudinasi, kad pienas baigėsi. Žindančio kūdikio judesiai visiškai neprimena pieno traukimo rankomis. Nesijaudinkite: tai, kad jums pavyksta nutraukti tik nedidelį kiekį pieno, nereiškia, kad jo trūksta. Viena pagrindinių klaidų - tai tikrinti pienelio kiekį numelžiant jį iš krūtų. Esu turėjusi ne vieną skaudų atvejį, kai motina dėl kūdikio neramumo iš medikų gauna patarimą numelžti ir pasitikrinti kiek turi pieno. Gauna tuos 20 ml, tada duoda mišinio. Vaikas saldžiai užmiega 3-4 val. Gauna sau patvirtinimą, kad jau tikrai trūksta pieno, nors iki mišinuko davimo, vaikas būdamas nuolat prie krūties priauga 1,5 kilogramo svorio.

6. „Kūdikį reikia primaitinti nuo 6 mėnesių“

Pasaulio sveikatos organizacija, apibendrinusi visus mokslinius tyrimus (medicininius, psichologinius, socialinius, antropologinius) teigia, jog kūdikis turi būti žindomas iki 2 metų ir ilgiau. Ilgiau - iki kūdikis atsisakys pats. Pagal vaiko organizmo brendimo savybes ir ištyrus natūralų vaikų krūties atsisakymą pastebėta, kad daugiausia vaikų krūties atsisako patys tarp 3-4 metų. Žarnyno gaurelius dengiančios ląstelės jau susiglaudžia ir sudaro vis geresnę apsaugą nuo nepageidaujamų medžiagų, ypač galinčių sukelti alergiją, patekimo į vaiko organizmą. Priešingu atveju vyksta sensibilizacija ne tik iššaukianti alerginius susirgimus, bet ir autoimuninius. Tai tokios ligos, kaip pvz. diabetes, kai organizmas pradeda kovoti prieš save. Iki 6 mėnesių amžiaus nei žarnynas nepasiruošęs maisto virškinti, nei kramtymo aparatas (nėra sukamųjų žandikaulio judesių, atitinkamų liežuvio judesių, gebėjimo išstumti iš burnos nepatinkantį maistą). Tokio amžiaus kūdikis kaip kalėdinė žąsis, ką įdėsi - tą nuris, nes tokia fiziologija. Be to daugybė tyrimų įrodė, jog būtent išimtinis žindymas iki 6 mėn. duoda maksimalią apsaugą nuo ligų.

Laktacijos sutrikimai ir jų sprendimo būdai

Kartais krūtys išties gamina mažiau pieno. Tokiu atveju reikia kuo greičiau surasti to priežastį ir ją pašalinti, priešingu atveju pieno kiekis mažės ir toliau.

Priežastys:

• Papildomas maitinimas: Kai maitinate kūdikį dar kuo nors be motinos pieno, sumažinate žindymo dažnumą. Kūdikis „praneša“ apie savo pieno poreikį rečiau, todėl pieno gamyba krūtyse sumažėja.
• Neteisinga krūties apžiūra: Kūdikis, kuris nepakankamai giliai apžioja krūtį (jo burnoje yra tik spenelis), neištraukia tiek pieno, kiek jam reikia, nes nemasažuoja areolės liežuviu, tad krūtis nėra pakankamai ištuštinama ar stimuliuojama. Kai jūsų speneliai plokšti ar įtraukti, kūdikiui gali kilti (bet nebūtinai kils) problemų teisingai apžiojant krūtį.
• Retas žindymas: Naujagimiai ir maži kūdikiai turėtų būti maitinami ir nakties metu, kad nesumažėtų prolaktino lygis. Tai nereiškia, kad turite kas 2-3 valandas žadinti kūdikį, tačiau pertrauka tarp maitinimų neturėtų būti ilgesnė kaip 5-6 valandos. Turėtumėte žindyti pagal poreikį, o kai kūdikis retai prašo krūties ar išvis jos neprašo, nepamirškite reguliariai pasiūlyti jam krūtį (bent 8 kartus per 24 valandas), kitaip krūtis negaus informacijos apie esamą pieno poreikį.
• Medikamentai ir stresas: Kartais mama serga ir turi vartoti laktaciją slopinančius vaistus. Kai mama pavargusi ar nervinga, pienas teka lėčiau. Taip nutinka dėl to, kad stresas ir nuovargis slopina oksitocino, kontroliuojančio tinkamą pieno tekėjimą, gamybą.
• Placentos gabalėliai: Gimdoje likę placentos gabalėliai blokuoja prolaktino gamybą. Prolaktinas yra hormonas, atsakingas už tai, kad gamintųsi pienas. Tačiau taip nutinka ypač retai ir tik pogimdyminiu laikotarpiu!

Sprendimo būdai:

• Dažnas ir efektyvus žindymas: Laktacija pradeda tinkamai veikti antrąją ar trečiąją dieną po gimdymo. Iki tol jums gali atrodyti, kad krūtyse yra labai mažai pieno, bet jo tikrai pakanka patenkinti vaiko poreikiams. Kaip įmanoma dažniau glauskite kūdikį prie krūties ir stenkitės neriboti laiko, kurį jis praleidžia žįsdamas. Tik dažnas ir pakankamai ilgas krūties žindimas stimuliuoja ir palaiko laktaciją. Straipsniuose rekomenduojama, siekiant atstatyti laktaciją - kuo dažniau duoti žįsti.
• Tinkama žindymo padėtis: Daugelis laktacijos patarėjų sako, kad „pienas gaminasi galvoje". Ir tai yra tiesa. Tai, ką mąstote ir jaučiate žindydama, yra svarbu. Jei kažkas jus neramina, negalvokite apie blogiausią variantą. Išlikite rami, patikrinkite, ar kūdikis teisingai apžioja ir žinda krūtį, ir pasirinkite jums abiems patogią žindymo padėtį.
• Naktiniai maitinimai: Neatsisakykite naktinių maitinimų (naktį bent vieną kartą pamaitinkite kūdikį). Jei vargina kėlimasis, apsvarstykite galimybę miegoti vienoje lovoje.
• Poilsis ir atsipalaidavimas: Rūpinkitės savimi! Gerai maitinkitės, pasistenkite pailsėti ir raskite būtų atsipalaiduoti. Kai pagrindinė problema yra ne pieno trūkumas, bet blokuojamas jo tekėjimas (o poilsis ir rami aplinka nelabai padeda), galite paprašyti, kad gydytojas paskirtų jums oksitocino. Tokiais atvejais naudojamas skystas oksitocino tirpalas (tinkamas injekcijoms), kuriuo reikia sudrėkinti marlės gabalėlius ir juos įsidėti į nosį likus maždaug 5 minutėms iki žindymo ar pieno traukimo. Tai skatina spontaninį pieno tekėjimo refleksą.
• Pientraukio naudojimas: Kai kūdikis prastai žinda ir, nepaisant jūsų pastangų, jam nepavyksta teisingai apžioti krūties, traukite pieną rankomis ar pientraukiu, kad palaikytumėte laktaciją. Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta. Krūtų suminkštėjimas, tuštumo krūtyse jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, kūdikio noras daug žįsti naktį, irzlumas ir pan. Kaip daugeliui jau yra tekę girdėti, mamos pieno gamyba vyksta pasiūlos-paklausos principu. Norint taikyti intensyvaus traukimo metodą prireiks galingo dvigubo elektrinio pientraukio. Jei turite viengubą elektrinį pientraukį, retesniam naudojimui užteks ir jo. Tiesiog tuomet paeiliui po 10 min. stimuliuokite abi krūtis atskirai, o po to darykite trumpą 5 min. pertraukėlę, ir taip iš viso 3 kartus (t.y. iš viso užtruksite 1 val.). Maždaug savaitę trunkančių traukimo seansų (t. y. 7 d. po 1 val.). Jei pieną nusitraukinėjate vien tik pientraukiu (t. y. kūdikis nežinda ir maitinasi vien tik iš buteliuko), tuomet intensyvaus traukimo metodą užteks taikyti 1 kartą per savaitę. Jei naudodamosi pientraukiu pieno beveik nenutraukiate, krūtis vis tiek stimuliuokite ir toliau. Taikyti intensyvaus pieno traukumo metodą tinkamas bet kuris paros laikas. Tačiau daugelis mamų renkasi vakarą, kai kūdikis jau užmigo nakties miego. Tiesiog tuo metu būna mažiausiai trikdžių. Prireiks kelių dienų, kol organizmas duos atsaką į padidėjusį pieno poreikį. Pastebėjimas: jei taikote šį metodą, tačiau dar nematyti rezultatų, turėtumėte nenuleisti rankų bei laktaciją stimuliuoti ir toliau.

Lietuvos moterų žindymo patirtis ir klaidingi įsitikinimai

Pagal pasaulio sveikatos organizacijos sukauptus mokslinius tyrimus daroma oficiali mokslinė išvada, jog po gimdymo tik 1-2 proc. moterų dėl tam tikros organizmo sistemos patologijos negali turėti pieno. Dažniausiai tokios moterys jau iki neštumo serga rimtomis ligomis, sunkiai pastoja, o pastojus - sunkiai išnešioja vaikelius. Atmetus šiuos 2 proc. moterų, likusios motinos, kurioms pavyko išnešioti ir pagimdyti vaikelį, kaip vaistų motinos pieno gali turėti visos. Neturėti pakankamai pieno pasaulio mokslinėje literatūroje vadinama sindromu. Pabandžius išsiaiškinti Lietuvoje, kaip motinos supranta - neturėti pakankamai pieno - paaiškėjo, jog dažniausiai tai klaidingi įsitikinimai, išankstinės nuostatos, kaip vaikelis turi miegoti, valgyti, elgtis. Kai jis elgiasi kitaip, nei tikimasi - kyla vienintelė mintis: trūksta pieno.

Lietuvoje atlikti tyrimai metai iš metų rodo, jog žindymą inicijuoja gimdymo stacionare 98 proc. motinų. Per pirmuosius tris mėnesius žindyti kūdikį nustoja 34 proc. motinų. Kritiškiausias laikotarpis 1 - 4 mėnesiai, kai daugiausiai (po 9 -13 proc. kas mėnesį) motinų baigdavo kūdikio žindymą. Vėliau po ketvirto mėnesio kūdikį žindyti nustoja vos po 3 - 6 proc. motinų kas mėnesį. Apie septintą mėnesį nors kartą krūtimi maitinami 42 proc. kūdikių.

Žindymo nutraukimo priežastys Lietuvoje (2000 m. tyrimo duomenys):

Vos daugiau nei pusė motinų į klausimą: „Ar ieškojote pagalbos iškilus žindymo sunkumams?“ atsakė teigiamai, t.y. 61 proc. motinų. Likusieji 39 proc. motinų, iškilus sunkumams, pagalbos net neieškojo. Tai priėmė kaip savaime suprantamą jų organizmo ypatybę “Neturėti pakankamai pieno”.

Išvada

Svarbu žinoti, kad laktacija yra stebėtinai atsparus procesas, ir dažniausiai moterys, turinčios pakankamai informacijos ir palaikymo, gali sėkmingai maitinti savo kūdikius. Nesvarbu, ar tai biologinis, ar nebiologinis vaikas, žindymas suteikia daugybę naudos tiek mamai, tiek kūdikiui, todėl verta stengtis ir ieškoti pagalbos, jei iškyla sunkumų.

tags: #laktacija #nebiologiniai #vaikai

• kaip palengvinti kelių skausmą besilaukiant
• Tinkamas dydis augantiems mažyliams
• paprikos nauda besilaukiančioms moterims
• Viskas apie minkštus seilinukus jūsų kūdikiui
• Vaiko nešiojimas skaroje: kada pradėti