Socialinės globos namų finansavimas ir laisvalaikio organizavimas Lietuvoje
Socialinė globa - tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šios paslaugos gavėjai dažnai yra senyvo amžiaus asmenys, kuriems reikalinga nuolatinė parama ir priežiūra. Socialinė globa asmeniui teikiama tik tuomet, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos socialinės priežiūros asmeniui nepakanka.
Asmuo apgyvendinamas globos įstaigoje įvertinus socialinės globos poreikį ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, tik gavus Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo komisijos išvadą.
Kaip kreiptis dėl socialinių paslaugų?
Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės, todėl dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus.
Siuntimą išrašo savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl socialinės globos skyrimo. Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (globėjui, rūpintojui). Siuntimo kopija pateikiama globos namams, į kuriuos asmuo siunčiamas. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui dienos.
Socialinės globos namų kainos ir apmokėjimas
Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja - vienur gyvenimas kainuoja apie 900 eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga nuolatinė slauga.
Pavyzdžiui, viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro institucinių paslaugų skyriaus Socialinės globos namuose ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa institucijoje organizuojama ir teikiama vadovaujantis Socialinės globos normų aprašu, Socialinių paslaugų įstatymu ir kitais teisės aktais. Pagal 2022 m. gruodžio 30 dienos Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-1262 „Dėl viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro teikiamų socialinių paslaugų kainų nustatymo“, nustatytos šios mėnesio kainos:
| Asmens kategorija | Mėnesio kaina (Eur) |
|---|---|
| Asmuo su negalia | 1308,00 |
| Asmuo su sunkia negalia | 1594,00 |
Kompensacijos ir valstybės parama
Išgirdus tokią sumą, daugeliui kyla klausimas: kaip tai įmanoma apmokėti, jeigu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 670 eurų? Nors skaičiai gali gąsdinti, didžiąją dalį išlaidų gali kompensuoti valstybė. Todėl senjorams senelių namai yra prieinami daug labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Svarbiausia žinoti, kad senjorui mokėti visos sumos nereikia. Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Mokėjimo už ilgalaikę, trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, turtą ir neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų bei 100 procentų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Likusią kainos dalį padengia savivaldybė iš biudžeto lėšų ar gaunamų tikslinių dotacijų.
Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė.
Kiek pinigų lieka pačiam senjorui?
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad po visų atskaitymų žmogui turi likti bent dalis jo pajamų - dažniausiai apie 20 proc. pensijos. Tai yra skirta asmeninėms išlaidoms: smulkiems pirkiniams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Taigi net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Ar reikia mokėti už turimą turtą?
Dažnai kyla klausimas, ar apsigyvenus globos namuose teks „atiduoti butą“. Atsakymas - ne. Turto nereikia užstatyti ar perrašyti. Tačiau jei turto vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą, gali atsirasti papildomas mokestis - apie 1 proc. nuo viršijančios sumos. Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.
Valstybės kompensacija privačiuose globos namuose
Vis dar gajus įsitikinimas, kad valstybės parama galioja tik valstybės ar savivaldybių globos namuose. Tačiau iš tiesų kompensacija taikoma ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Laisvalaikio organizavimas ir kasdienis gyvenimas globos namuose
Ilgalaikės/trumpalaikės socialinės globos paslaugos sudėtis apima platų spektrą paslaugų, skirtų užtikrinti pilnavertį gyvenimą. Tai informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, apgyvendinimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.). Taip pat organizuojamas darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, dailės dirbiniai, medžio darbai ir pan.) ar jo organizavimas, laisvalaikio organizavimas, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. pobūdžio pagalba, asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir pan.), maitinimas, sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas bei kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.
Gyvenimo kokybė ir psichosocialiniai poreikiai
Socialinės globos padalinių veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Namuose laikomasi požiūrio, kad senatvė nėra liga, bet natūralus žmogaus gyvenimo ciklo etapas, išsiskiriantis tam tikrais specifiniais poreikiais. Pagrindinį, tiesiogiai dirbantį su pagyvenusiais žmonėmis personalą sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir kt. Komandinis darbas yra sėkmingo socialinio darbo pamatas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.
Globos namų gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu namuose, priėmimą. Asmeniui sudaromos sąlygos, įgalinančios jį viską, kas įmanoma, atlikti pačiam bei užtikrinti, kad jam būtų prieinamos bendruomenėje teikiamos paslaugos, kuriomis jis pageidauja naudotis. Paslaugų komplekto sudėtį kiekvienam gyventojui sudaro socialiniai darbuotojai, kartu su kitais įstaigoje dirbančiais specialistais, kurie atsakingi už individualių socialinės globos planų (ISGP) sudarymą bei jų vykdymo priežiūrą. ISGP apima detalią informaciją apie globotinio socialinius ryšius, šeimą, savarankiškumo lygį, poreikius (socialinius, sveikatos priežiūros, slaugos, psichologinius, kultūrinius, dvasinius, religinius ir kt.), numatomi būdai ir priemonės juos tenkinti.
Aplinka ir savarankiškumas
Globos namų patalpos, t. y. gyvenamieji kambariai, valgyklos, virtuvės, skirtos individualiam maisto gaminimui, asmens higienos patalpos, laisvalaikio organizavimo, ugdymo, bendro naudojimo patalpos ir kita, pritaikytos gyvenimui ir būtiniems gyventojų poreikiams tenkinti. Asmenys su negalia bei senyvo amžiaus asmenys gyvena šiltose, gerai vėdinamose ir tinkamai apšviestose patalpose, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus. Kiekvieno gyventojo kasdieninė veikla organizuota ir buitinės paslaugos teikiamos taip, kad palaikytų, skatintų ir motyvuotų asmenį būti kuo savarankiškesnį - gamintis maistą savo reikmėms, tvarkytis gyvenamąjį kambarį ir kita. Gyventojams, išskyrus slaugomus asmenis, sudarytos sąlygos dalyvauti kuriant higienišką aplinką - jam pačiam tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąjį kambarį bei prižiūrėti (stebėti) bendrąsias namų patalpas, jų švarą ir tvarką.
Senyvo amžiaus asmenys gauna jų fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį, reikiamą kiekį energetinių verčių bei kaloringumą turintį maitinimą, įvertinus individualius poreikius, būtinumą gauti dietinį maitinimą ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į asmens pageidavimus. Namuose, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir jo savarankiškumą, yra paisoma asmens teisės pasirinkti, kur jam valgyti - savo kambaryje ar bendroje valgykloje.
Užimtumas ir laisvalaikis
Gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Gyventojų darbinė veikla globos namuose organizuojama siekiant palaikyti ir skatinti savarankiškumą ir motyvaciją pačiam savimi pasirūpinti, t. y. savo savarankiškumo lygiu tvarkyti kasdienį gyvenimą. Darbinė veikla padeda asmeniui naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, juos tobulinti, suteikia savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. Užimtumas yra svarbus siekiant stabilizuoti tiek psichinę, tiek fizinę gyventojų būseną. Tai viena iš priemonių, kuri suteikia senyvo amžiaus žmonėms galimybę būti socialiai reikalingais, savarankiškais. Namuose dirbantys darbuotojai turi teigiamą požiūrį į asmenų užimtumo, laisvalaikio praleidimo, pomėgių realizavimo ir pan.
Turiningai organizuojamas laisvalaikis padeda gyventojams pailsėti, atgauti jėgas, gerina nuotaiką, suteikia galimybę bendrauti, dalyvauti individualaus ir grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti įvairia mėgstama veikla. Mirštančiajam gyventojui užtikrinama kvalifikuota priežiūra ir dvasinė pagalba, garantuojant jo dvasinių, socialinių, psichologinių, fizinių, religinių reikmių tenkinimą, užtikrinant privatumą ir orumą.
Papildomos socialinės paslaugos ir asmeninė pagalba
Laisvalaikio organizavimo ir socialinės integracijos galimybės yra plečiamos per įvairias papildomas paslaugas, tokias kaip asmeninė pagalba ir sociokultūrinė veikla. Asmeninė pagalba - tai asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.
Sociokultūrinė veikla apima laisvalaikio organizavimo paslaugas, kurias teikiant siekiama išvengti socialinių problemų. Skatinant bendruomenę įsitraukti ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, mažinama socialinė atskirtis ir sukuriamas bendrumo jausmas. Su šių grupių lankytojais dirba užimtumo specialistai, socialinio darbo organizatorė, socialinės darbuotojos, esant poreikiui, konsultuoja psichologas. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras organizuoja tokias sociokultūrines paslaugas.
tags: #laisvalaikio #finansavimas #socialines #globos #namai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
