Laima Lapkauskaitė: Gyvenimo simfonija tarp scenos ir pedagogikos
Laima Lapkauskaitė - garsi Lietuvos muzikos pedagogė, prodiuserė ir grupės „Mokinukės“ įkūrėja bei vadovė, kurios gyvenimas neatsiejamas nuo muzikos ir darbo su jaunimu. Jos ilgametė karjera scenoje ir užkulisiuose paliko gilų pėdsaką Lietuvos muzikos pasaulyje.
Pedagoginio kelio pradžia ir mokytojų įtaka
Nors Laima Lapkauskaitė yra viena reikliausių ir atsidavusių pedagogių, ji pati su šypsena prisimena savo mokytojus. „Man pasisekė, nes turėjau labai supratingus mokytojus. Mane supo žmoniški mokytojai. Juos atsimenu tik iš gražiausios pusės - nieko blogo negaliu pasakyti“, - sakė ji.
Laima baigė solinį dainavimą ir chorvedybą, o savo profesinį kelią pradėjo kaip dainininkė. „Pradžioje ne vienus metus ir dainavau. Puikiai sekėsi. Kažkada, kai tvarkiau stalčius, net esu radusi LRT televizijos raštą, kur buvau minima kaip populiariausia 1991-1992 m. dainininkė“, - prisiminė ji. Nors populiarumas atėjo greitai ir iš to buvo galima užsidirbti, solinė veikla ją mažai traukė. Kai ji pabandė kitokią veiklą, suprato, kad ji jai labiau prie širdies.
Darbas su vaikais: nuo griežtumo iki žmogiškojo ryšio
Per ilgai trunkančią pedagogės karjerą Laima sukaupė didžiulę patirtį, stebėdama, kaip keičiasi jaunoji karta. Ji išskyrė kelis dalykus, kurie skiria vaikus tada ir dabar. „Vaikai, žinoma, dabar kitokie. Jie laisvi, turi savo nuomonę, kartais net septynerių ar aštuonerių metų mergaitė jau ją labai aiškiai išsako“, - aiškino Laima. Anksčiau užtekdavo treptelti koja - tyla, ramybė, ir visi klausydavosi. Dabar tenka surasti savo pačios sprendimus, nes ypatingų metodikų netaiko. „Aš kažkokių ypatingų metodikų neieškau. Anksčiau pasiekdavau rezultatų savo griežtumu - užtekdavo treptelti koja. Dabar suprantu, kad to nebepasieksiu, nes vaikai kitokie. Jei pakeliu balsą, juos net prajuokina“, - kalbėjo ji.
Šiandien Laima su vaikais kalbasi kaip su suaugusiais, aiškindama jiems veiklos tikslus ir klausdama, ar jiems patinka bei ar nori dalyvauti. Kartais ji naudoja ir motyvacines priemones, tokias kaip saldūs prizai, siekiant išlaikyti mažų vaikų dėmesį ir motyvuoti juos renginiams ar TV projektams. „Maži vaikai pusę valandos neištveria, todėl reikia motyvuoti, nes dažnai ruošiamės kokiam nors svarbiam renginiui ar TV projektui, rezultatas turi būti pasiekiamas“, - teigė pedagogė.
„Mokinukių“ fenomenas ir išmoktos pamokos
Laima puikiai žinoma dėl populiarios merginų grupės „Mokinukės“ įkūrimo bei vadovavimo jai. Šiandien, kai grupės narės jau užaugo ir sukūrė šeimas, jų tarpusavio ryšys tapo dar stipresnis. „Jos visos man kaip dukros. Ir nors anksčiau gal sakydavo, kad buvau pikta vadovė, kad reikalaudavau iš jų. Sutinku, truputį ir paspausdavau. O mergaitės dar buvo paauglės, tai pykdavo. Nors dabar fantastiškai sutariame“, - pasakojo ji.
Atsiminimai iš „Mokinukių“ laikų kupini tiek linksmų, tiek įtemptų akimirkų. Su šypsena Laima prisimena vieną nutikimą: „Turėjome tris ar keturis koncertus iš eilės, ir paskutinis baigėsi šeštą ryto. Į sceną išėjome jau paryčiais. Į namus grįžome 9 valandą ryte... aš jau galvojau man vaikų teises iškvies.“ Taip pat būta ir pavojingų situacijų, kai teko ginti auklėtines. „Labai įsimintinas momentas buvo Šiauliuose. Pasibaigus koncertui, visa salė - keli šimtai žmonių - puolė į sceną. Merginos pradėjo verkti, o aš pakėliau rankas ir šaukiau: „Atgal, atgal!“ Supratau, kad reikia bent minimalios apsaugos, nes jos buvo tapusios gana populiarios“, - pasakojo L. Lapkauskaitė.
Moteris didžiuojasi savo auklėtiniais, kurie tapo gerbiami darbuotojai ir dėkoja už išugdytą atsakomybės jausmą, punktualumą bei darbštumą. „Pamenu, vienas žinomas žmogus Lietuvoje, įdarbinęs mano buvusią mokinę, paskambino ir paklausė: „Laima, gal dar turi tokių kareivių? Žiauriai gerai dirba.“ Tai man buvo didžiausias įvertinimas“, - dalijosi Laima. Apibendrindama ji teigia, kad „žiūrint atgal nieko nekeistų“.
Darbas užkulisiuose ir kūrybinė veikla
Šiandien Laima Lapkauskaitė yra užkulisinis žmogus ir pabrėžia, kad jai labiau patinka dirbti tai, kas nematoma. „Dabar smagiausias momentas, kai stoviu užkulisiuose ir stebiu, ką daro mano auklėtiniai, jau suaugę ar vaikai. Ir jeigu mane tenkina rezultatas, kas būna labai retai, tai mane džiugina“, - sakė ji. Laima atlieka daugybę darbų: yra pedagogė, vadybininkė, scenografė. „Kiekvienas turime daryti tai, kas mums sekasi geriau“, - įsitikinusi ji.
Nors scenoje ji jau senokai nebelipa, sako, ir į pensiją nesiruošia. L. Lapkauskaitė niekuomet neatitrūksta nuo ieškojimų ir darbų. „Mano gyvenimas, mano laisvalaikis, viskas aplink mane susiję su darbu, su muzika“, - teigia Laima.
Kasparavičius apie kritinę, strateginę klaidą, kuri pražudė Lietuvą geopolitikoje
Tarp jos sėkmingų ir ilgalaikių projektų yra „O lia lia“, „Laumės juosta“, „Mokinukės“ bei darbas su Mariumi Jampolskiu ir Irūna Puzaraite. Jau 31 vasarą ji organizuoja vaikų ir jaunimo vokalinės muzikos festivalį „Laumės juosta“ Palangoje.
Dalyvavimas TV projektuose ir požiūris į konkursus
Pastaruoju metu Laima Lapkauskaitė aktyviai dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose. Šiuo metu ji yra viena iš TV3 muzikinio projekto „LT Karaoke“ komisijos narių ir atstovauja Suvalkijai. „Šis TV3 projektas man pasirodė naujas ir įdomus“, - komentuoja ji. Laima vertina natūralumą karaokės žanre ir pabrėžia, kad tai nėra profesionalių dainininkų konkursas, o greičiau vieta improvizacijai ir ekspromtui. „Čia negali būti jokio išmokimo ar išankstinio pasiruošimo - tik visiškas ekspromtas. Gavai dainą ir sukis iš padėties“, - aiškina Laima.
Pedagogė nemėgsta konkursų, kuriuose tenka ruošti vaikus, nes mano, jog „vaiko širdelė labai jautri ir kad jam sunku susitaikyti su pralaimėjimu“. Kai organizuoja savo kasmetę „Laumės juostą“, visi dalyviai joje būna pagerbti - vienas už gražiausią šypseną, kitas už įdomiausią dainą ar artistiškiausią pasirodymą.
Laima Lapkauskaitė taip pat kritiškai vertina dirbtinio intelekto galimybes pakeisti muzikos pedagogą. „Tikrai nemanau, kad kada nors dirbtinis protas galės pakeisti, tarkim, muzikos pedagogą. Teorinių žinių, aišku, gausi, bet gyvo bendravimo jis neatstos“, - įsitikinusi ji.
Asmeninis gyvenimas ir atvirumas
Laima Lapkauskaitė atvirauja, kad jos gyvenime darbas visada užėmė pirmą vietą. Ji sako iki šiol atsimenanti savo 50-metį, kai draugai ją paskraidino oro balionu, tačiau labiausiai vertina nuoširdumą. „Sykį pusseserė atvežė man iš lauko gėlių surinktą puokštę. Iš tų laukų, kur gyveno mano seneliai, iš tų vietų, kurios man brangios“, - pasakojo ji.
L. Lapkauskaitės teigimu, svarbu sąmoningai mąstyti apie savimi rūpinimąsi. „Žinoma, savimi rūpintis reikia - nepamiršti apsilankyti pas kosmetologą, skirti laiko grožiui. Man svarbūs geri kvepalai, sąmoningai renkuosi, ką naudoju, nevalgau bet ko ir netepu ant savęs bet ko“, - sakė pašnekovė.
Šeimos kūrimas ir vienatvės jausmas
Laima atskleidė, kad bandė kurti šeimą jaunystėje, kai buvo ištekėjusi. „Manau, kad tai buvo jaunystės klaida. Tiesiog mačiau, kad mes atskirai galime būti laimingesni ir labai tvarkingai susitarėme“, - prisiminė ji. Santuoka nebuvo sėkminga, tačiau apie buvusį vyrą ji kalba su didžiausia pagarba. Moteris nusivylė, kai sužinojo, kad jos buvęs sutuoktinis labai greitai sukūrė kitą šeimą. „Taip jis ir parodė, kaip „stipriai“ mane mylėjo“, - sakė Laima.
Paklausta, kodėl nesusilaukė vaikų, Laima atsakė nesanti tokia egoistė, kad gimdytų vaikus sau: „Nenorėjau auginti vaikelio viena. Juk vieną dieną jam vis tiek prireiktų tėvo. Galbūt dėl to dabar tiek meilės ir savęs atiduodu svetimiems vaikams.“
Pedagogė niekada neužsiėmė vyro paieškomis, tikėdama likimu. „Gal išdidumas manyje yra mano minusas. Bet kur aš dabar ieškosiu - internete, eisiu į gatvę? Na, tikrai ne“, - atvirai pripažįsta ji. Vis dėlto, ji jaučia didelę vienatvę ir ilgesį šeimai. „Dabar tą labai jaučiu, labai trūksta. Trūksta, žinote, peties išsiverkti. Ir su metais tas jausmas didėja, troškulys žmogaus, ar tai būtų vaikai, ar anūkai“, - pasakojo Laima, pažymėdama, kad visos draugės su anūkais, su savo didelėmis šeimomis.
„Labai gražiai skamba, sako: pas mane anūkai suvažiavę, nelabai galiu kalbėti, dabar užsiėmusi: dažome kiaušinius ar kepame pyragus... Žinokite - labai per širdį. Aš viso to neturiu. Mano gyvenimas kitaip susiklostė. Tačiau yra taip, kaip yra“, - sako ji, bet prarasti tikėjimo neketina. „Bijau ateities, vienatvės, vis tiek norėtųsi, kad šalia kažkas būtų, bent iš tolo pakoreguotų tą mano ateitį, pas gydytoją nuvežtų... Bet yra, kaip yra. Vis tiek, manau, viskas kažkaip susidėlios į savo vėžes“, - teigia Laima.
Požiūris į gyvenimą ir ateitį
Laima Lapkauskaitė save laiko visiška darboholike. „Net pačiai juokas iš savęs kartais ima. Būna, skambinu savaitgalį mokinukų tėvams ir klausiu, ką jie veikia“, - juokiasi ji. Jei atsisėda nieko neveikdama, išsyk viduje užgimsta nerimas, galva veikia ir galvoja apie būsimus renginius. Laisvu laiku ji norėtų keliauti ir patirti naujų įspūdžių, o namų tvarkymasis jai yra savotiška meditacija. „Tikrai negalėčiau nei megzti, nei siūti. Rankas suleisti į žemę? Irgi ne“, - kalbėjo Laima.
Moteris stengiasi nepasenti fiziškai ir nori, kad ją suptų daug jaunų žmonių, nes jie ją labiausiai įkvepia. Ji taip pat atvirauja, kad turi pusseserę ir artimą bičiulę, su kuriomis pasišneka ir pasiguodžia. Tačiau nemėgsta žmonių, kurie dejuoja ir visada skundžiasi.
Be to, Laima pasišneka ir su savo Maltos bišone Bela, kurią vadina pačiu ištikimiausiu žmogumi. „Birželio viduryje jai sueis dešimt metų. Dažnai pagalvoju, kas bus, kai reikės skirtis...“, - su atvirumu kalba ji.
tags: #laima #lapkauskaite #kada #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
