Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos kompetencijos ugdymas ir ugdymo ypatumai

Ikimokyklinio ugdymo procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp svarbiausių principų išskiriami vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, įtraukties, reflektyvaus ugdymo(si) bei šeimos ir mokyklos partnerystės principai.

Sveikatos kompetencijos ugdymas: vertybinės nuostatos ir gebėjimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinanti visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis, ypač „Mūsų sveikata ir gerovė“, plėtoja 18 pasiekimų sričių.

Mitybos įgūdžiai ir savarankiškumas

Vaikai mokosi vertybinės nuostatos domėtis, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:

• Ragavimą įvairaus skonio ir konsistencijos maisto, dalyvavimą ruošiant maistą (tepant, laužant, mirkant).
• Sveikatai naudingų maisto produktų įvardijimą ir supratimą, kodėl svarbu valgyti įvairų maistą.
• Savarankiškumo didinimą: naudojimąsi tualetu, rankų plovimą, veido prausimąsi bei gebėjimą savarankiškai apsirengti ir nusirengti atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą.

Saugaus elgesio įgūdžiai

Svarbi sveikatos kompetencijos dalis yra saugumo užtikrinimas:

• Šviesoforo spalvų ir saugaus elgesio gatvėje bei gamtoje taisyklių supratimas.
• Supratimas, kodėl nesaugu eiti ar važiuoti su nepažįstamu žmogumi bei gebėjimas pasakyti „ne“ reaguojant į privatumą pažeidžiantį elgesį.
• Savarankiškas sutartų saugaus elgesio taisyklių laikymasis grupėje, kieme ir išvykose.

Aktyvus judėjimas ir fizinė raida

Vertybinė nuostata - noriai judėti, mėgti judrią veiklą ir žaidimus. Būtina skatinti kasdienį vaikų judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Judraus patirtinio ugdymosi kontekste įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis bei įrangos mobilumas.

Fizinio ugdymo metu vaikai lavina įvairius gebėjimus:

1. Stambiosios motorikos įgūdžius: bėgiojimą keičiant kryptį, šokinėjimą, lipimą kopėtėlėmis, kamuolio metimą ir gaudymą.
2. Smulkiosios motorikos tikslumą: tikslų veiksmų atlikimą su smulkiais daiktais, taisyklingą rašiklio ar žirklių laikymą.
3. Gebėjimą taisyklingai sėdėti, stovėti ir vaikščioti.

Svarbu pabrėžti, kad kasdien lauke vaiko praleistas laikas yra toks pat svarbus kaip ir ugdymas(is) grupėje. Lauko aplinka yra natūrali erdvė gamtos tyrinėjimui ir sveikatos stiprinimui. Visgi, daugelyje ugdymo įstaigų vis dar trūksta tikslesnių rekomendacijų ugdomosios aplinkos įrengimui, todėl būtina nuolat tobulinti lauko erdves, jas kuriant funkcionalias, šiuolaikiškas ir estetiškas.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #sveikatos #kompetencijos #ugdymas

• Apie Gražinos ir Lekavičienių veiklą
• Vilma Javtokienė: gyvenimo kelias
• Svarbiausi dokumentai, reglamentuojantys VGK darbą
• Testas Studijoms Pedagogikoje
• Vaiko ugdymas per kasdienes veiklas ir žaidimus