Ikimokyklinio ugdymo įstaigos: išsami informacija apie darželius ir lopšelius

Vaikų lopšeliai‑darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaiko darželis - tai ugdymo įstaiga, skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurioje jie mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Vaikų darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.

Nusprendus leisti vaiką į darželį, prasideda svarbus etapas visai šeimai, kurio metu svarbiausia tinkamai pasiruošti ir suprasti, ko galima tikėtis iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas ir apimti visas lavinimui svarbias sritis. Šiuolaikinis darželis turėtų užtikrinti vaiko poreikius: priežiūros, saugumo (fizinio ir psichologinio) bei lavinimo. Taip pat svarbus bendradarbiavimas su tėvais ir bendruomenės nariais.

Kaip užregistruoti vaiką į darželį ir reikalingi dokumentai

Vaikai į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes priimami vadovaujantis Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. Prašymą vaikui pradėti lankyti darželį galima pateikti praktiškai bet kuriuo metu. Tai patogiausia padaryti internetu, užpildžius specialią elektroninę formą. Labai dažnai tėvai, norėdami išvengti netikėtumų vėliau, registruotis į darželius suskumba netrukus po vaikelio gimimo. Toks sprendimas yra logiškas, nes kai kuriuose miestuose vietos skirstomos pagal prašymo registravimo datą, o kitur tai nėra svarbu. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą einamaisiais metais (t. y. nuo rugsėjo mėnesio), prašymą sistemoje reikia užsiregistruoti iki grupių formavimo pradžios.

Grupių komplektavimas vyksta laikantis eilės pagal tėvų (vaiko globėjų) prašymo registravimo datą. Grupės sukomplektuojamos kasmet iki birželio 1 dienos.

Registracijos ypatumai Lietuvos miestuose

Kiekviename mieste priėmimo procesas gali šiek tiek skirtis:

• Vilniuje: Visą aktualią informaciją apie priėmimą į darželius galima rasti savivaldybės interneto svetainėje.
• Kaune: Registruoti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigas galima bet kuriuo metu. Svarbiausia - apsispręsti ir prašyme nurodyti, nuo kurių mokslo metų pradžios norite, kad vaikas lankytų darželį. Pildant prašymą galima nurodyti ne daugiau nei dvi skirtingas įstaigas.
• Klaipėdoje: Priėmimo sistemoje rasite specialų laukelį „Teikti prašymą“, kurį suformuosite prisijungę per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima pateikti spausdintą prašymo variantą vienai iš pasirinktų įstaigų. Pateikus prašymą automatiškai formuojama vaikų registracijos eilė.
• Panevėžyje: Visą aktualią informaciją apie priėmimą į darželius rasite savivaldybės interneto svetainėje.

Kai kuriuose miestuose, norint užtikrinti vietą nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d., tėvams gali tekti pakartotinai pateikti prašymą iki vasario 1 d. Daugiau informacijos apie konkrečius terminus ir reikalavimus galima rasti atitinkamų savivaldybių interneto svetainėse. Priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams, kurių tėvai iki rugpjūčio 25 d. buvo pateikę prašymus Klaipėdos Socialinės paramos skyriui dėl nemokamo maitinimo, bus teikiami nemokami pietūs, atsižvelgiant į gautus šio skyriaus sprendimus.

Sveikatos pažymos ir specialieji poreikiai

Prieš pradedant lankyti darželį, būtina pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos (Nr.027-1/a) vaiko sveikatos pažymėjimą, kurį išduoda šeimos gydytojas. Sveikatos pažyma (027a forma) mūsų įstaigą jau lankantiems vaikams su odontologo žyma (skaitmeniniu pavidalu esveikata.lt arba paprastu popieriniu išrašu) gali būti pateikiama iki gruodžio 31 d. Naujai pradedantiems lankyti darželį vaikams sveikatos pažymas yra būtina pateikti iki rugsėjo 17 d.

Priimant vaikus į specialiųjų poreikių grupes, būtina logopedo rekomendacija dėl reikiamos pagalbos teikimo. Žymesnių kalbos ir raidos sutrikimų, turintys vaikai yra nukreipiami tyrimui Kauno pedagoginėje - psichologinėje tarnyboje, kurios specialistai teikia rekomendacijas įstaigos pedagogams dėl tolimesnio jų ugdymo.

Darželio veikla ir ugdymo principai

Darželyje organizuojamos veiklos, kurios skatina pagrindinių kompetencijų ugdymą: kūno ir judėjimo, pojūčių ir suvokimo, kalbos, vertybių, fantazijos ir kūrybos, socialinę, motyvacijos ir koncentracijos. Skatinamas vaikų savarankiškumas ir bendruomeniškumas. Ugdomoji veikla vykdoma pagal darželio pedagogų sudarytą programą, kuri remiasi metų laikų ritmu. Programa apima gamtos ir pasaulio pažinimo pagrindus, pirmuosius matematikos ir lietuvių kalbos žingsnius. Taip pat įgyvendinama emocinio intelekto ugdymo programa ''Kimochis'', padedanti vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti socialines-emocines situacijas.

Ritmas ir saugumo jausmas

Kiekviena diena ir savaitė darželyje turi savo ritmą, kuris vaikams suteikia saugumo jausmą. Dienos prasideda ryto ratu, kurio metu aptariama dienos tema, bendraujama, mokomasi naujų dalykų. Po ryto rato vyksta įvairi veikla: muzika ir šokis, keramika, anglų kalba, sportas. Visus užsiėmimus veda savo sričių specialistai.

Gamta ir lauko veiklos

Didelis dėmesys skiriamas veikloms lauke, kur vaikai atranda, pažįsta, juda ir žaidžia. Darželio teritorijoje dažnai įrengiami dideli kiemai su smėlio dėžėmis, nameliais, čiuožyklomis ir sūpynėmis. Kai kuriuose darželiuose įrengiami tvarteliai su gyvūnais (triušiais, vištomis, gaideliais), kad vaikai galėtų pažinti gyvūnų gyvenimą iš arti ir jais rūpintis. Taip pat įrengiamos daržovių lysvės, kur vaikai mokosi sodinti, auginti ir skinti daržoves. Pušynuose įrengtos aikštelės leidžia žaisti pavėsyje ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais. Skatinama kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, ją tyrinėjant ir stebint. Mokomasi gamtoje ir iš gamtos - skaičiuojant grybus miške ar piešiant raides ant smėlio. Gamta suteikia visas galimybes mokytis linksmai, sveikai ir kūrybingai.

Vaiko individualumas ir mokymasis per žaidimą

Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl darželyje pastebima ir priimama kiekvieno vaiko individualybė. Ugdymo metodai pritaikomi prie vaiko prigimties, patirties, gebėjimų ir galimybių. Mokymasis vyksta per žaidimą, kuris yra pagrindinė vaiko veikla ir gyvenimo būdas. Žaidžiant lavėja vaiko intelektas, socialiniai gebėjimai, turtėja dvasinis pasaulis. Žaidybinėje situacijoje pateikiamos ugdomosios užduotys vaikams yra įdomesnės ir mažiau nuobodžios, skatinančios aktyvumą ir geresnį ugdomosios medžiagos įsisavinimą. Žaidimas - tai rimta protinė veikla, skatinanti vaiko sugebėjimų formavimąsi ir plečianti aplinkos pažinimą.

STEAM edukacija ir kūrybiškumo lavinimas darželyje

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vis daugiau dėmesio skiriama matematinio-inžinerinio mąstymo lavinimui, kas rečiau pasitaiko, lyginant su meniniu ar gamtamoksliu ugdymu. Svarbu pasitikėti vaikų kūrybinėmis galiomis, skatinant juos sugalvoti, ką nori pastatyti. Idėjos šiais laikais kainuoja brangiausiai. Jeigu vaikai nuo pat ankstyvos vaikystės išmoks generuoti idėjas, tikėtina, kad ir vėlesniais raidos etapais naudosis šiuo instrumentu - nebijos kurti, klysti ir mokytis iš savo klaidų. Mokytoja skatina vaikus išlaisvinti vaizduotę ir nebijoti fantazuoti bei kurti. Realaus įgyvendinimo etape svarbu vaikams padėti suvokti, kad idealiai sukurti žmonių planai dažniausiai nepavyksta, bet ką daryti patyrus nesėkmę arba padarius klaidą.

Vaikus supa nuostabus pasaulis, kurį mokytojos padeda jiems pažinti per patyrimą, praktinę ir kūrybinę veiklą. Pedagogai atskleidžia, koks spalvotas pasaulis yra skirtingais metų laikais, kokios sėkmingos gali būti STEAM veiklos, susijusios su metų laikais ir jų pažinimu. Autorės kviečia diskutuoti apie užduočių, klausimų ar problemų formulavimo pobūdį bei mokytojų keliamus užduoties tikslus ugdant vaikus. Ta pati veikla gali būti kartojama keletą kartų, bet užduotis vaikams gali skirtis, pavyzdžiui, vienu atveju skatinant vaikų konkurenciją, o kitu atveju - bendradarbiavimą. Tai lemia mokytojų formuluojami klausimai: kaip galima greičiau pernešti spalvoto popieriaus gabaliukus nuo vieno stalo ant kito?

Originali projekto idėja kviečia susimąstyti apie prasmingų ir tvarių veiklų pasirinkimą. Šiais klimato atšilimo laikais svarbu ugdyti vaikų atsakingą vartojimą, ekologinį suvokimą per tvarų kūrybinį veikimą kartu su vaikais ir jų tėveliais. STEAM edukacijos elementų taikymo esmė - vaikų įgalinimas bei įveiklinimas savarankiškai smagiai spręsti problemas ir drąsiai reflektuoti savo patirtį.

Svarbu tinkamai ir vaikų amžiaus tarpsnį atitinkamai formuluoti problemą, pavyzdžiui, ar galima pastatyti namą iš cukraus gabaliukų? Kodėl jūsų namas ištirpo pradėjus lyti? Netikėtumo jausmo kūrimas skatina vaikus mokytis įveikti iššūkius bei pažinti save, pavyzdžiui, pastačius namą iš cukraus gabalėlių, pradeda lyti. Mokytojo rodoma pagarba vaiko kūrybai klausimų pagalba ir gebėjimo reflektuoti savo patirtį stiprinimas sudaro sąlygas vaikams kurtis tvarias žinias apie juos supantį pasaulį. Pavyzdžiui, vaikai reflektavo, kad cukraus gabaliukai tirpsta kaip ledas, bet ledas tirpsta, kai šilta, o cukrus - vandenyje. Šios sritys viena kitai neprieštarauja, atvirkščiai - praturtina vaikų pažinimą per veiklą bei padeda jiems ugdyti vidinę motyvaciją pamėgti skaityti knygas.

Fizinis aktyvumas yra labai svarbus bendrai vaikų emocinei ir fizinei sveikatai. Pasirinkus bet kurią iš STEAM sričių, reikia stiprinti vaikų fizinį aktyvumą, susiejant jį su skirtingomis veiklomis bei įtraukiant visus penkis pojūčius į vaikų judėjimo procesą. Puikios yra idėjos, kuriose judesys susipina su muzika ir ritmo pajautimu. Taip pat galima formuluoti užduotis, skatinančias viso darželio vaikų bendrystės pojūtį, pavyzdžiui, kaip pastatyti labirintą, kurį galėtume visi pereiti? Kūrybingai galima gaminti picas, konstruoti lesyklėles, tyrinėti sniegą bei kurti tokius produktus, kurie kuria pridėtinę vertę visuomenei. Pasinaudojus puikia idėja, galima užduoti vaikams klausimą: kokios spalvos tavo nuotaika šiandien? Spalvas kaip asociacijas galima naudoti įvairiose veiklose. Atlikdami bandymus vaikai patiria daug teigiamų emocijų, susipažįsta su aplinkinio pasaulio reiškiniais.

Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybingumas lavinamas ir pasakų pagalba, pavyzdžiui, autorės paseka vaikams pasakos pradžią ir paprašo, jog pabaigą vaikais sugalvotų patys, arba sugalvoja papildomų pasakos veikėjų ir užduoda vaikam su tuo susijusius klausimus. Vaikus galima suskirstyti į grupes, kiekvienoje grupėje išrenkant vadovą, kuris turėtų lėlę ir ugdytųsi lyderio savybes. Skirtingoms grupėms gali būti pateikti skirtingi klausimai, priklausomai nuo grupės vaikų stokojamų įgūdžių, pavyzdžiui, kaip susidraugauti? Visiškai kitokia ir neįprasta pasakos pateiktis vaikams gali apimti kalbą, vaizdą ir garsą, pavyzdžiui, pasakos pasakojimas su vaizdine imitacija ir garsine iliustracija. Stebint drugelio skraidymą lape magneto pagalba, gimsta daug kūrybinių idėjų bei probleminių klausimų vaikams, pavyzdžiui, kaip sukurti įdomų gamtos kampelį drugeliams, kuriame jie galėtų skraidyti? Kadangi darželiai dažnai yra gamtos apsuptyje, puikiai išnaudojama esama darželio erdvė STEAM idėjoms realizuoti, pavyzdžiui, vaikai lavina vaizduotę ir ieško asociacijų tyrinėdami augalus, vabaliukus, kuriuos pagauna, o paskui juos piešia popieriaus lape.

Sveikatos ir saugos reikalavimai darželiuose

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl šių įstaigų aplinka turi būti saugi ir atitikti visus vaiko poreikius. Darželiai, norėdami vykdyti priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Šis dokumentas parodo, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Darbuotojų ir vaikų sveikata

Primename, kad ir darželio darbuotojai, ir vaikai, kasmet turi pasitikrinti sveikatą. Visi įstaigoje dirbantys darbuotojai (turintys ir neturintys tiesioginį kontaktą su vaikais) turi kasmet pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (tuberkulioze). Vaiko sveikata turi būti patikrinama prieš pradedant lankyti darželį, o po to ir kiekvienais metais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vesti vaiką į darželį, jei jam pasireiškė kosulys, vaikas dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, karščiuoja, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, turi utėlių ar glindų. Pažymėtina, kad tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, todėl esant šiems simptomams vaikas gali būti priimtas į darželį. Tėvai turi tą pačią dieną informuoti įstaigą vaikui susirgus ar neatvykus dėl kitų priežasčių.

Patalpų ir teritorijos saugumas

Taip pat svarbu tai, kad, prireikus pagalbos, lengvai pasiekiamoje vietoje būtų pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis nustatytus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytas vaiko ugdymo sąlygas. Pavyzdžiui, komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m ploto. Yra nustatytas reikalavimas, kad ugdymo patalpose esančius elektros lizdus (jei vaikai prie jų gali prieiti) būtina uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis, o šildymo prietaisus, turinčius aštrias briaunas - apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis. Langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones tam, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Vaikų darželio teritorija arba šios teritorijos dalis, kurioje yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio tvora. Taip pat čia turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, pavėsinės, skėčiai, ar želdiniai, sudarantys šešėlį. Tačiau ne visos įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą turi turėti savo sklypą ar teritoriją, skirtą vaikų žaidimams. Jei darželyje ugdoma iki 60 vaikų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, jis gali ir neturėti savo sklypo ar teritorijos, ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Tokiu atveju būtina numatyti vaikų nuvykimo, grįžimo ir buvimo toje erdvėje saugos priemones.

Psichologiniai aspektai ir tėvų lūkesčiai

Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Į lopšelį (iki 3 metų) gali keliauti savarankiški, ekstravertai ir aktyvūs vaikai, kuriems trūksta erdvės veiklai namuose. Jautresniems ir intravertiškiems vaikams, kurie labiau linkę į namų aplinką, lopšelis gali sukelti nepatogumų ir net negalavimų. Svarbu rinktis darželį, kuris atitinka vaiko gabumus ir kuriame jis jaustųsi gerai.

Tėvams svarbiausia yra šiltas ir dėmesingas pedagogas, gebantis prie vaiko prieiti, jį sudominti ir nuraminti. Augant vaikui, svarbu, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, siūlydama įvairias priemones pažintinei veiklai, sportui ir kūrybai. Valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos orientuojasi į standartinį vaiką, tačiau jei vaikas yra jautresnis ar išskirtinis, gali nepakakti papildomo dėmesio. Privačios ugdymo įstaigos dažnai siūlo mažesnes grupes ir daugiau individualaus dėmesio, tačiau tai ne visada garantuoja geresnę ugdymo kokybę - yra daug gerų valstybinių darželių su patyrusiais pedagogais.

Šiuolaikinių tėvų lūkesčiai ne visada atitinka ikimokyklinių įstaigų galimybes. Tėvai dažnai tikisi pernelyg daug individualaus dėmesio, pamiršdami, kad grupėje yra daug vaikų. Kartais tėvai linkę visą atsakomybę už vaiko auklėjimą perkelti darželiui. Renkatės darželį, svarbu ne tik jo artumas namams, bet ir ugdymo programa, aplinka, personalas. Nereikėtų aklai pasitikėti informacija forumuose. Neteisingai pasirinkus įstaigą, vaikas gali nepritapti, atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.

Vaiko adaptacija darželyje

Adaptacijos periodas darželyje yra normalus procesas, trunkantis nuo 1 savaitės iki pusės metų. Vaikas gali tapti jautresnis, piktesnis ar tylesnis. Jei elgesio pakitimai išlieka ilgai, svarbu kalbėtis su auklėtojomis ir specialistais. Miego, valgymo sutrikimai ar fiziniai simptomai (pvz., vėmimas prieš darželį) gali signalizuoti apie vaiko diskomfortą. Darželio auklėtoja patarė, kaip geriausia vaikus pripratinti prie darželio.

Rekomendacijos tėvams

Tėvams rekomenduojama:

• Pasakoti vaikui apie darželį, aiškinti jo paskirtį ir naudą.
• Linksmai priminti apie artėjantį darželio lankymą, kalbėti apie tai su pasididžiavimu.
• Detaliai aprašyti darželio dienos ritmą, kad vaikas jaustųsi ramiau.
• Kalbėti apie galimus sunkumus ir kaip juos spręsti (pvz., kaip paprašyti auklėtojos pagalbos).
• Pažaisti darželį su lėlėmis.
• Pirmosiomis dienomis būti ramiam ir atsipalaidavusiam, bendrauti su auklėtojomis.
• Suderinti vaiko dienos režimą namuose su darželio ritmu.
• Neskubinti vaiko miegoti darželyje, jei jam neramu.
• Niekada negąsdinti vaiko darželiu.

Ankstyvasis ugdymas darželyje yra svarbus vaiko raidai, formuojantis savarankiškumą, bendravimo, emocijų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžius. Darželis suteikia unikalią patirtį, leidžiančią augti, mokytis ir džiaugtis vaikyste, ugdant asmenybę, socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų istorija ir statistika Lietuvoje

Vaikų darželiai atsirado pramonės revoliucijos metu, kai daugėjo dirbančių moterų ir kito socialinė aplinka, kurioje augo vaikai. XIX amžiuje egzistavo įvairūs pavadinimai, tokie kaip „mažamečių vaikų mokyklos“ ar „priežiūros įstaigos“. Didelę įtaką darželių raidai turėjo Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis, kuris 1840 m. įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kurioje vaikai ne tik prižiūrimi, bet ir mokomi bei auklėjami. Jis sugalvojo terminą „vaikų darželis“, palyginęs vaiką su augalu, kurį reikia prižiūrėti ir puoselėti. Istorijoje buvo laikotarpių, kai darželiai buvo uždrausti (pvz., Prūsijos ir Bavarijos karalystėse dėl „ateistinių tendencijų“), tačiau vėliau draudimai buvo panaikinti. Nuo XX amžiaus smarkiai paplito įvairios pedagogikos, tokios kaip Montessori, ir atsirado specifiniai darželiai (pvz., miško, ūkio, dvikalbiai). Šiandien darželiai atlieka svarbią funkciją vaiko socializacijoje ir ugdyme, suteikdami jam galimybę bendrauti su bendraamžiais, mokytis per žaidimus ir patirtis, kurios neįmanomos namų aplinkoje.

Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Skirstomi į grupes pagal amžių. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus.

Ikimokyklinio ugdymo raida Lietuvoje

20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą, Montessori pedagogika). 1921 Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 ir 1939 Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936, 1937 ir 1938 Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų, pagrįstų O. Decroly ir M. Montessori pedagoginėmis sistemomis.

SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.

tags: #vaiku #darzeliu #breziniai

• Išsamus vadovas apie privačius darželius Pašilaičiuose
• Kelionių taisyklės su nepilnamečiais
• Architektūros ir ugdymo aplinkos reikšmė švietimo įstaigose
• kaip atlikti vidaus auditą darželyje
• Veikla Etninės kultūros globos taryboje