Vaiko laikinoji globa, kai vienas iš tėvų nesutaria: teisinis reguliavimas ir ginčų sprendimas
Vaiko globa (rūpyba) yra esminė teisinė atsakomybė, užtikrinanti vaiko priežiūrą, auklėjimą, ugdymą ir teisių gynimą. Kai vaikas laikinai lieka be tėvų globos arba kai tėvai nesutaria dėl globos tvarkos, kyla sudėtingų teisinių ir emocinių klausimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime laikinosios globos sampratą, jos tikslus, įvairias globos formas ir detaliai aptarsime ginčų sprendimo mechanizmus, kai vienas iš tėvų nesutinka su siūloma tvarka.
Kas yra vaiko globa (rūpyba) ir įvaikinimas?
Pagrindinės sąvokos
Globa (rūpyba) yra įstatymų nustatyta tvarka fiziniam arba juridiniam asmeniui patikėto be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas. Ji apima vaiko asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimą ir atstovavimą, taip pat jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymą ir palaikymą.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.
Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Laikinoji ir nuolatinė globa
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) yra laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Pagrindinis laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Jos trukmė - iki 12 mėnesių. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi, kad tėvai deda pastangas pakeisti savo elgesį ir egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą, tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą. Tokiu atveju vaiko priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globos formos
- Globa (rūpyba) šeimoje: tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) šeimynoje: tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
- Budintis globotojas: tai asmuo, kuris gali globoti vaiką kriziniais atvejais (iki 3 mėnesių), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą, o įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Tėvų atsakomybė ir ginčų sprendimas
Tėvų atsakomybės samprata
Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ arba tėvų valdžia apima teises ir pareigas, susijusias su rūpinimusi vaiku kaip fiziniu asmeniu ir vaiko turtu. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Jis privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai, taip pat stebėti, ar vaikas gauna pakankamai pagalbos ir yra pakankamai lavinamas.
Paprastai teisėtas vaiko globėjas yra vaiko tėvai arba vienas iš jų. Jeigu vaikui gimus tėvai yra susituokę, globa savaime priklauso abiem tėvams. Jeigu tėvai susituokia vėliau, jie įgyja bendros globos teises santuokos būdu. Jeigu vaikui gimus tėvai nėra susituokę, vaiko globa priklauso motinai, tačiau tėvai gali lengvai įgyti bendros globos teises jas užregistruodami.
Jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa galioja toliau, nebent kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą. Tam tikrais atvejais vaiko globa iš tėvų (arba vieno iš jų) gali būti perduota specialiai paskirtam globėjui, pavyzdžiui, jei kuris nors iš tėvų smurtavo, aplaidžiai vykdė savo pareigas ir dėl to vaiko sveikatai ar raidai nuolat grėsė pavojus.
Bendra globa reiškia, kad tėvai privalo priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų kartu. Pirmiausia tėvai privalo susitarti dėl visų su vaiku susijusių dalykų. Tačiau vienasmenė globa suteikia teisę vienam iš tėvų priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų be kito iš tėvų sutikimo. Nepaisant to, vaikas visada turi teisę bendrauti su kitu iš tėvų, ir asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti galimybes naudotis šia teise.
Ginčų sprendimo procedūra nesutariant tėvams
Kai tėvai nesutaria dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos, sprendimo ieškoma keliomis pakopomis. Pirmiausia, tėvai gali bandyti išspręsti klausimą savanoriškai. Jei vienas iš tėvų fiziškai negali dažnai bendrauti su vaiku, pvz., gyvena kitoje valstybėje, gali būti nustatyta 50:50 procentų laiko bendravimo tvarka, jei teismas konstatuoja, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus.
Nuo 2022 m. kovo 1 d. vaiko tėvai pirmiausia turi būti dalyvavę informaciniuose pokalbiuose su savivaldybės Socialinės paramos valdyba. Šie pokalbiai skirti suteikti tėvams aktualią informaciją ir padėti rasti geriausią sprendimą dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo. Tėvams iš pradžių pasiūlomas tarpininkavimas, kuris yra savanoriškas ir reikalauja abiejų tėvų kreipimosi. Jeigu tėvams pavyksta susitarti, jie gali pasirašyti rašytinę sutartį, kurią turi patvirtinti Socialinės paramos valdyba.
Po informacinio pokalbio išduodama ataskaita. Jei tėvams nepavyko susitarti ir jie nusprendžia kreiptis į teismą, ši ataskaita bus naudojama. Jeigu teismas mano, kad sąlygos taikiam susitarimui yra, jis gali pasiūlyti tėvams dar kartą pasinaudoti tarpininkavimu. Jei tarpininkavimas jau buvo išbandytas, bet nesėkmingai, teismas gali pats paskirti asmenį taikinti tėvus.
Teismo procesas ir sprendimų vykdymas
Sprendžiant globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus, bet kuris iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teisme pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Prašymas iškelti bylą turi būti sudarytas raštu, pasirašytas ir jame pateikta visa reikalinga informacija apie šalis, konkretų reikalavimą, jo pagrindą, įrodymus ir aplinkybes, dėl kurių jurisdikcija priklauso tam teismui.
Globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku klausimai turi būti sprendžiami greitai. Teismas gali priimti laikinąjį sprendimą, pavyzdžiui, dėl vaiko gyvenamosios vietos, kol sprendžiamas ginčas. Apylinkės teismo sprendimą galima skųsti apeliaciniam teismui, o apeliacinio teismo nutartį - Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Tam tikrais atvejais teismo sprendimų, nutarčių arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą. Teismas, prieš taikydamas priverstines priemones, stengiasi, kad vaikas būtų perduotas savanoriškai. Jeigu tai neįmanoma, gali būti priteista sąlyginė bauda (įspėjimas, kad neperdavus vaiko gali tekti sumokėti pinigų sumą) arba nurodomas priverstinis vaiko perėmimas, nors pastaroji priemonė taikoma itin retai ir tik išimtiniais atvejais, siekiant išvengti didesnės žalos vaikui.
Tarptautiniuose ginčuose taikomas Reglamentas „Briuselis II“ bei 1980 m. Europos konvencija ir 1996 m. Hagos konvencija, kurios nustato sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienyje tvarką. Informaciją apie vaiko laikinąją globą taip pat reguliuoja LR civilinio kodekso 3.253 straipsnis, su pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2015 m., 2017 m. ir 2021 m. įstatymais.
Finansinė parama ir išmokos
Tiek globojamiems, tiek įvaikintiems vaikams yra numatyta įvairi finansinė parama ir išmokos, padedančios užtikrinti jų gerovę. Įvaikinus vaiką, nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus. Įtėviai gauna tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus.
Pagrindinės išmokos apima:
- Tėvystės išmoka: mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
- Vaiko priežiūros išmoka: mokama vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, išeinančių vaiko priežiūros atostogų. Ši išmoka mokama pasirinktinai iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai.
- Vaiko pinigai: mokami visiems vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio ugdymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa).
- Vienkartinė išmoka vaikui: vaiką įsivaikinus, ši išmoka yra išmokama vienam iš įtėvių net ir tuo atveju, jeigu ji jau kartą buvo išmokėta už tą patį vaiką kitiems asmenims.
Bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis yra 74 Eur. Papildomos išmokos arba priedai, priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali siekti ir didesnes sumas, pavyzdžiui, 5550 Eur priedas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
