Paukščio kiaušinio sandara, formavimasis ir perėjimo ypatumai
Kiaušinis - gyvūnų moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė). Šiame straipsnyje aprašomos paukščių ir roplių kiaušialąstės, jų sandara, formavimasis ir svarbiausi perėjimo aspektai.
Paukščio kiaušinio sandara
Paukščio kiaušinys yra sudėtingos struktūros darinys, kurio kiekviena dalis atlieka specifinę funkciją besivystančio gemalo apsaugai ir maitinimui. Pagrindinės paukščio kiaušinio dalys yra:
- Kevalas (lukštas)
- Išorinė pokevalinė plėvelė
- Vidinė pokevalinė plėvelė
- Vytulas (chalaza)
- Skystas baltymas
- Tirštas baltymas
- Trynio dangalas (membrana)
- Trynys
- Gemalinis diskas
- Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu
- Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu
- Trynio plėvė
- Oro kamera
Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas, paukščio gemalas ankstyvosiose vystymosi stadijose. Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme. Svarbu pažymėti, kad vidinis baltymo sluoksnis yra tirštesnis, o išorinis - skystesnis.
Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai. Ant jų kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas visuomet būna paviršiuje. Visa tai gaubia dvisluoksnė polukštinė plėvelė, kuri bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę, žinomą kaip oro kamera.
Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų (kalcio karbonato). Lukštas turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai.
Kiaušinio formavimasis kiaušintakyje
Kiaušinio formavimasis yra sudėtingas procesas, prasidedantis paukščio kiaušidėje. Oocitas (nesubrendusi kiaušialąstė) atsipalaidavęs iš kiaušidės atsiduria kiaušintakyje. Čia, po tam tikrų pakitimų oocito branduolyje, jis virsta kiaušiniu ir yra apvaisinamas spermatozoido.
Ilgame kiaušintakyje yra įvairių liaukų, kurios po apvaisinimo apgaubia kiaušialąstę pirma baltyminiu sluoksniu, po to dviem plonomis pergamentinėmis plėvelėmis. Tuomet kiaušinis patenka į išsiplėtusią raumeningą kiaušintakio dalį - gimdą. Joje iš liaukų išskyrų susiformuoja kietas kiaušinio kevalo lukštas, kurį nudažo pigmentai. Susiformavęs kiaušinis patenka į kloaką, o iš ten į aplinką.
Vištos kiaušinis kiaušintakiu slenka maždaug parą, tuo tarpu karvelių - per beveik dvi paras.
Kauniečio višta deda "guminius" kiaušinius
Kevalo spalva ir savybės
Paukščių kiaušinių kevalų spalva ir raštai pasižymi didele įvairove. Vienų paukščių kiaušiniai būna balti ar vienspalviai, pavyzdžiui, genių, pelėdų ar karvelių. Kiti, tokie kaip žvirbliniai, plėšrieji paukščiai, kirai ar tilvikiniai, deda spalvotus kiaušinius. Paprastai kevalo spalva yra melsva arba gelsva, išmarginta įvairių atspalvių dėmėmis.
Dėmių spalva priklauso nuo ooporfirino, kuris susidaro iš suirusių raudonųjų kraujo kūnelių, patekusių į kiaušintakius. Iš jų susiformuoja įvairaus dydžio gumulėliai, kurie prilipę prie kevalo sudaro taškus ir dėmes.
Kiaušinių dydžio įvairovė
Kiaušinių dydis būna labai įvairus ir priklauso nuo paukščio rūšies. Didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių deda strutis, kurio kiaušinis yra 2000 kartų didesnis nei kolibrio kiaušinis. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo.
Kolibrio kiaušinis, priešingai, yra 13 mm ilgio ir 8 mm pločio ir sveria apie pusę gramo. Išnykusio milžiniško paukščio epiornio kiaušiniai buvo net 7 kartus didesni nei stručio. Net ir vienodo dydžio paukščių kiaušiniai neretai būna nevienodo didumo.
| Paukščio rūšis | Apytikslis ilgis/aukštis | Apytikslis plotis | Apytikslis svoris |
|---|---|---|---|
| Strutis | 140-180 mm | 180 mm | 1,2 kg |
| Kolibris | 13 mm | 8 mm | 0,5 g |
| Epiornis (išnykęs) | 7 kartus didesnis nei stručio kiaušinis | ||
Kiaušinio vystymasis ir perėjimas
Kiaušinio trynys ir baltymas yra maistas besivystančiam paukščio gemalui. Gemalo diskas su tryniu yra suaugęs, ir gemalui vystantis tarp jo ir trynio susidaro virkštelė, pro kurią maistingosios medžiagos patenka į paukščiuką. Jam augant trynys vis mažėja.
Įdomu tai, kad neužperėtas kiaušinis būna sunkesnis už užperėtą. Kiaušiniui išperėti reikia tam tikros temperatūros. Esant aukštesnei ar žemesnei temperatūrai, išsirita nenormalūs jaunikliai. Neužperėtas vištos kiaušinis, laikomas žemesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje, sugebėjimą vystytis praranda tik po 3-4 savaičių.
Tačiau paukščių, kurie pradeda perėti padėję 1-2 kiaušinius, šis sugebėjimas prarandamas anksčiau. Perėjimo pabaigoje paukščiukas turi savo šilumos, tad galima jį palikti ilgesniam laikui. Perėjimo laikas skirtingas pas įvairius paukščius ir neretai priklauso nuo kiaušinio dydžio - didesni kiaušiniai perimi ilgiau, nors taip yra ne visada.
Roplių kiaušiniai
Roplių kiaušiniai yra dideli ir turi daug trynio, kuriuo maitinasi gemalas, kol išsivysto gyvybingas jauniklis, galintis išgyventi sausumoje be tėvų priežiūros. Kiaušiniai dažniausiai vystosi užkasti į žemę, o suaugę gyvūnai juos saugo retais atvejais.
Kiaušinis padengtas dangalais, kurie saugo nuo džiuvimo ir mechaninio sužalojimo. Driežų ir gyvačių kiaušinio dangalas būna pergamentinis, o vėžlių ir krokodilų - sukalkėja ir tampa kietu kevalu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
