Afrika – Žmonijos Lopšys: Nuo Praeities Iki Šiandienos

Įvadas į žmonijos istoriją atskleidžia ilgą ir sudėtingą kelionę, kupiną paslapčių ir neišaiškintų klausimų. Stebina tai, kad daugelis tautų, nors ir atskirtos vandenynų, demonstruoja panašumus buityje, religijoje ir net kalboje. Tai kelia klausimus apie šių ryšių atsiradimą, nutrūkimą ir keliautojų poreikį iš naujo atrasti jau žinomas žemes. Šiame straipsnyje gilinsimės į Afrikos žemyną, ypač į Pietų Afriką, ir aptarsime faktus, rodančius, kad ši teritorija galėjo būti vienas iš žmonijos lopšių.

Afrika - Žmonijos Lopšys

Manoma, kad kažkur vidurio Afrikoje rasti paties pirmojo žmogaus kaulai, kas byloja, jog čia yra tikrasis žmonijos lopšys. Afrika yra vienas egzotiškiausių ir unikaliausių žemynų mūsų planetoje, nuolat stebinantis savo gamtos lobiais, įspūdinga augmenija ir unikalia gyvūnija, kuri kontrastuoja su skurstančių žmonių buitimi. Tai antras pagal dydį žemynas, kurio kiekvienas centimetras apipintas legendomis, keistomis tradicijomis ir sunkiai suprantamais papročiais.

Tarptautinė Afrikos diena, minima gegužės 25-ąją, primena apie šio žemyno svarbą. Šiandien žmonijos lopšio vardas atitenka Afrikai, nes ten nuo senų laikų gyveno daug ir įvairių primatų. Pirmieji „Homo sapiens“ pėdsakai rasti Etiopijoje, prie Omo upės krantų. Iš tos vietos kilo mūsų rūšis - anatominiu požiūriu šiuolaikinis žmogus. Mokslininkai rado dviejų skeletų liekanas ir nustatė, kad jos - 200 000 metų senumo.

Įdomūs Faktai Apie Afriką

• Dydis: 30.3 mln. km².
• Gyventojų skaičius: 1.2 mlrd.
• Didžiausia valstybė: Alžyras (2,381,741 km²).
• Daugiausiai gyventojų turi: Nigerija (193 mln.).
• Ilgiausia upė: Nilas (6,853 km).
• Aukščiausias taškas: Kilimandžaras, Tanzanija (5,895 m).

Afrika yra antras tankiausiai apgyvendintas kontinentas. Daugiausiai gyventojų įsikūrę Nigerijoje. Iš viso čia gyvena apie 1,1 milijardo žmonių, o tai sudaro 16 % pasaulio populiacijos. Daugiau nei 50 % afrikiečių yra jaunesni nei 25 metų.

Asalio ežeras Džibutyje, Rytų Afrikoje, garsėja ne tik tuo, kad tai yra sūriausias pasaulyje ežeras, bet ir tuo, kad jis telkšo žemiausioje Afrikos žemyno vietoje (155 m žemiau jūros lygio). Pasaulyje šis ežeras yra trečias iš žemiausiai esančių ežerų.

Senajame kontinente gyvena didžiausias pasaulyje sausumos gyvūnas - afrikinis dramblys, kuris gali sverti nuo 6 iki 7 tonų. Patinai užauga net iki 4 metrų aukščio, patelės - tradiciškai žemesnės (2,2-2,6 metrų).

Per Afriką teka ilgiausia pasaulyje upė Nilas, kuri driekiasi net 6670 kilometrų per Egiptą, Tanzaniją, Burundį, Ruandą, Kongo demokratinę respubliką, Keniją, Ugandą, Pietų Sudaną, Etiopiją, Sudaną.

Viktorijos ežeras vadinamas gamtos stebuklu, kasmet pritraukiančiu minias turistų. Jis yra didžiausias ežeras Afrikoje ir antras pagal dydį gėlavandenis ežeras pasaulyje. Vandens telkinys užima 69490 kvadratinių kilometrų teritoriją.

Serengečio regionas Rytų Afrikoje (Tanzanijoje) yra didžiausia laukinių gyvūnų migracijos vieta Žemėje.

Afrikoje yra maždaug 30 % visų pasaulio mineralų išteklių.

Maždaug 170 milijonų Afrikoje kalba arabiškai, 130 milijonų - angliškai, 100 mln. - suahilių kalba, 115 mln. - prancūzų, 50 mln. - berberų, 50 mln. - hausų, 20 mln. - portugalų. 25 % visų pasaulio kalbų yra kalbamos tik Afrikoje.

40 % suaugusiųjų Afrikoje yra neraštingi, iš jų - du trečdaliai moterų. Daugiau nei 25 milijonai senajame žemyne yra ŽIV viruso nešiotojai.

Pietų Afrikos Respublika (PAR)

Pietų Afrikos Respublika dažnai laikoma civilizuociausia ir labiausiai pažengusia Afrikos valstybe. Čia ilgai kartu gyveno olandų kolonistai ir britai, tačiau karinis konfliktas atvedė britus į pergalę, ir tada olandai buvo priversti asimiliuotis. Daug baltųjų PAR gyventojų kalba angliškai arba olandiškai net ir dabar. Vis dėlto šiomis dienomis šalį kamuoja smurto ir kitų nusikaltimų antplūdžiai.

Archeologiniai Radiniai Pietų Afrikoje

Pietų Afrika dažnai vadinama "žmonijos lopšiu" dėl savo turtingos istorijos ir archeologinių radinių, kurie atskleidžia svarbius etapus žmogaus evoliucijoje. Šiame regione buvo aptikta daugybė senovinių hominidų liekanų, o genetiniai tyrimai patvirtina, kad šiuolaikiniai žmonės čia atsirado prieš šimtus tūkstančių metų. Sterkfonteino urvuose, į šiaurę nuo Johanesburgo, randama daugiausiai seniausiai gyvenusių hominidų liekanų. Ši vietovė ir jos apylinkės yra paskelbtos Pasaulio paveldo objektu. Dabartiniam radiniui turėtų būti apie pusketvirto milijono metų. Jau dabar tų liekanų rasta rekordinis skaičius - 606. Iki šio radinio seniausios hominidų liekanos Pietų Afrikoje buvo laikomos 3,3 milijono metų senumo.

Šiam tinklui priklausantys urvai atskleidė detalių apie žmogaus ir aplinkos evoliuciją, trunkančią apie 4 mln. metų. Nuo to laiko čia rasta šimtai australopitekų fosilijų, tarp jų ir garsioji Mažoji pėda, gyvenusi prieš 3,67 mln. metų. Dar 1947 m. Robertas Broomas ir Johnas T. Robinsonas atrado senovės priešžmogio fosilijas. Tuo metu daugelis manė, kad kaukolė, identifikuota kaip Australopiteko dalis, yra maždaug 2,1-2,6 milijonų metų amžiaus. Naujas tyrimas parodė, kad visos urvo nuosėdos su australopitekų fosilijomis yra 3,4-3,6 mln. metų senumo.

Genetiniai Tyrimai ir Šiuolaikinio Žmogaus Kilmė

Šiuolaikiniai žmonės atsirado prieš 200 tūkst. metų. Naujausia išvada grindžiama tarptautinės tyrėjų grupės atlikta 200 koisanų tautelės žmonių DNR analize. Mokslininkai susiejo DNR mėginius su jų geografiniu paplitimu, archeologijos ir klimato pokyčių duomenimis. Remiantis šia informacija, tyrėjai sudarė genomo raidos schemą, rodančią, kad regione, esančiame Botsvanoje į pietus nuo Zambezės upės, haplogrupė L0 buvo nepertraukiamai perduodama iš kartos į kartą apie 200 tūkst. metų. Šis darbas leido sudaryti savotišką genetinį žemėlapį, rodantį, kad priešistoriniai žmonės tame regione gyveno apie 70 tūkst. metų, kol klimato pokyčiai apytikriai prieš 130 tūkst. metų privertė juos migruoti. Kaskart, kai įvyksta nauja migracija, šis migracijos įvykis įrašomas mūsų DNR kaip laiko žyma. Lygindami klimato duomenis su genų divergencijos laiko linijomis nustatytas stulbinamas dėsningumas.

Dauguma specialistų linkę manyti, jog šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje prieš 150-60 tūkst. metų, ir tik tuomet migravo į Artimuosius Rytus, Europą, Aziją ir galiausiai į Ameriką. Kalbantys klikų kalba bušmenai, kaip rodo tyrimas, labiausiai nutolę nuo likusių Afrikos tautų, todėl mokslininkus verčia manyti būtent pastaruosius buvus tikraisiais homo sapiens protėviais. Kitų afrikiečių DNR mažiau skirtinga, todėl mokslininkai mano juos esant mažesnio klajoklių būrio, palikusių Kalaharį prieš dešimtis tūkstančių metų, palikuonimis. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, jog Pietų Afrikos vaidmuo šiuolaikinio žmogaus raidos procese buvęs labai svarbus. Nustatyta, jog medžiotojų ir maisto rinkėjų iš Kalahario DNR skiriasi, palyginti su kitų Afrikos tautų DNR. Tikėtina, jog šiuolaikinio žmogaus tėvyne galima laikyti Kalahario dykumą arba pietvakarinę Afrikos pakrantę.

Kolonizacija ir Jos Padariniai

Afrikos kolonizavimo laikotarpio epogėjuje, XXa. pradžioje - tik dvi iš dabar egzistuojančių 54 valstybių - Liberija ir Etiopija, nebuvo Europos valstybių kolonijos. Šio laikotarpio pėdsakai išlikę ir iki šių dienų, kadangi Šiaurės ir Vakarų Afrikoje daug kas kalba prancūziškai bei angliškai ir išpažįsta katalikybę, Šiaurės rytuose - dominuoja islamas, o pietuose vis dar likę pagoniškų, stabmeldiškų tikėjimų ir regioninių dialektų.

Augantis Žemynas

Pagal Pasaulio banko 2014 metų duomenis, iš 10 sparčiausiai pagal gyventojų skaičių augančių valstybių, 7 buvo Afrikoje. Zimbabvė yra didžiausio gyventojų prieaugio sulaukianti valstybė Afrikoje, per metus ten jų padaugėja maždaug 4,5%. Palyginimui, Lietuva netenka apie 0,7-1% populiacijos kasmet. Didėja ir valstybių skaičius. Sudanas dar 2010 metais buvo 10-a didžiausia valstybė pasaulyje. Tačiau kaip ir didelė dalis valstybių šiame žemyne - ji buvo kamuojama milžiniškų etninių bei kultūrinių skirtumų, tad 2011 metais, referendumo metu šalis skilo į dvi - Sudaną ir Pietų Sudaną.

Rekordų Žemynas

Afrikoje rasite didžiausius gyvūnus, gamtos paminklus, kalnus ir kitus, įvairių sričių rekordininkus. Bene visą žemyno šiaurę užėmusi Sacharos dykuma - didžiausia pasaulyje, užimanti didesnį plotą nei JAV ar Kinija. Afrikiniai drambliai - didžiausi sausumos žinduoliai, žirafos - aukščiausi gyvūnai, gepardai - patys greičiausi, o gorilos yra didžiausi primatai. Nilas, tekantis Afrikoje - ilgiausia upė pasaulyje. Al Azize, Libijoje buvo užfiksuotas karščiausias oras - 57 laipsniai aukščiau nulio. Vardinti galima labai ilgai, tačiau tai nekeičia fakto, kad Afrika - rekordų žemynas.

Bėdos

Iš Tarptautinio Valiutos Fondo duomenų matome, kad 15 pačių skurdžiausių valstybių pasaulyje yra Afrikoje. Dėl itin karšto klimato, nederlingos žemės, pamišusių diktatorių ir totalios suirutės, tokiose valstybėse kaip Centrinė Afrikos Respublika, Kongo D.R., Liberija ar Somalis ir Mozambikas - nemažai žmonių turi pragyventi už mažiau nei 10 USD per mėnesį. Tiesa, skurdžiausiuose kaimuose žmogus per dieną gauna gerti tik apie 0.4-0.7 litro vandens, o ir 10 dolerių atrodo gana didokas įvertis.

Demokratija ir Realybė

Nors bene visos nemusulmoniškos Afrikos valstybės jau senokai turi demokratiškus rinkimus ir modernios valstybės valdymo principus, realybė visiškai kitokia. Prezidentai būna žiaurūs, korumpuoti, o apie daugelį valstybės vadovų sklando paslaptingi gandai. Pvz. Liberijos vadovas Ch.Taylor‘as buvo kaltinamas kanibalizmu, kad tiesiog suvalgė savo oponentą, kurį išvertė iš valdžios.

Emigracija

Nors iš Afrikos užsienin bėga ar emigruoja labai daug žmonių, iš tiesų jie turi keturias pagrindines valstybes, į kurias relokuotis siekia per du trečdalius visų pabėgėlių ir emigruojančiųjų. Tai D.Britanija, JAV, Prancūzija bei Italija. Tačiau į didžiąsias ekonomines galiūnes išvyksta tik maža dalis originaliųjų pabėgėlių, kurie migruoja savo regionų ribose.

Spalvos Vėliavose

Žalia, raudona, geltona - šių trijų spalvų kombinaciją rasite 22-jose iš 54 valstybių vėliavose, o nė vienos iš šių spalvų neturi tik Somalio ir Botsvanos vėliavos. Interneto „memų“ susijusių su geografija mėgėjai turėtų žinoti, kad Lietuva internautų yra retkarčiais pašiepiama už tai, kad mūsų trispalvės išvaizda yra pernelyg panaši į dažnos Afrikos valstybės vėliavą.

Ligos

Maliarija, Ebola bei ŽIV/AIDS, jeigu ir neprasidėjo šiame žemyne, tai čia vis tiek randa didžiausią „pasisekimą“ ir yra paplitusios plačiausiai. Afrikos pietuose, Svazilende, apie 25% suaugusių žmonių yra ŽIV nešiotojai. Visoje Afrikoje ŽIV nešioja daugiau nei 18 milijonų žmonių, kurie plečia virusą, nes tai dažniausiai savo kūną pardavinėjančios moterys, kurioms apsauga yra per brangi.

Konfliktai ir Ištekliai

Afrikos šerdyje, piečiau už Sahelį, tačiau šiauriau už Namibą yra labai derlingas ir itin gamtos apdovanotas kraštas, kurį, pagal šalimais tekančią didelę upę, Europiečių atradėjai pavadino Kongu. Ilgai žinomas kaip Zairas, tiksliau Kongo Demokratinė Respublika yra didžiausių mineralų (aukso, brangiųjų metalų ir kt.) atsargų pasaulyje savininkė. Jie iškasami itin mažais kaštais, darbuotojai čia laikomi nežmoniškomis sąlygomis, o iš to pelnosi gobšūs ir godūs vietos bei užsienio verslininkai. Dėl šių priežasčių Kongo D.R. (ne Kongas) tapo net kelių karinių konfliktų auka. Antrasis Kongo karas yra daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas įvykęs po II pasaulinio karo - žuvo per 5.5 milijono gyventojų.

Atletai ir Papročiai

Viena gentis Kenijoje, pavadinimu „Kalenjin“ į pasaulį ir profesionalų sportą išleidžia daugiausiai ilgų distancijų bėgikų visame pasaulyje. Kenija ilgai dominuoja šiame sporte dėl palankaus landšafto būtent ištvermės rungtims. Kelios kitos gentys organizuoja ekstazinius ritualus bei kitas procesijas, kurių metų šokama per kartį ar kitą objektą. Eiliniai vyrai peršoka kartį iškeltą į daugiau nei 1,9 m aukštį, o tą padaro ir su kasdiene apranga. Dauguma genčių taip pat turi „įšventinimo į vyrus“ papročius. Sudano Latuka gentyje yra įprasta, kad vyras, norėdamas vesti, pasigrobia nuotaką. Vyresnieji jo šeimos nariai eina pas nuotakos tėvą prašyti merginos rankos, jeigu tėvas sutinka, tai jis nuplaka sužadėtinį, taip išreikšdamas savo pritarimą. Pietų Afrikoje kai kurios gentys atlieka ritualą, skirtą įrodyti, kad berniukas tampa tikru vyru. Sulaukę tam tikro amžiaus, berniukai žiemą yra išsiunčiami į atokią trobelę, kurioje prasideda vadinamoji „Khweta“ ceremonija. „Lobola“ - dar viena prieštaringai vertinama Pietų Afrikos tradicija, kai nuotakos šeima derasi su jaunikiu dėl nuotakos kainos. Derybos vyksta raštu. Klajoklių masajų gentys Kenijoje ir Tanzanijoje, norėdami ką nors palaiminti, nusispjauna. Vyrai spjauna ant naujagimių, nes tiki, kad pagyrimai ir švelnūs žodžiai užtrauks nelaimę ir prakeiksmą.

Etiopija - Sustojęs Laikas

Etiopija yra viena seniausių ir skurdžiausių pasaulio šalių, bet išliko labai autentiška, nes niekada nebuvo kolonizuota, išskyrus kelerius metus trukusią Mussolinio Italijos okupaciją. Šalis neturi uosto, nesiriboja su jūra, todėl nebuvo įdomi kolonizatoriams. Ilgą laiką joje buvo socialistinė santvarka, iš kurios jie išsivadavo kaip ir Lietuva, 1991-aisiais. Vienas didžiausių turistų traukos objektų - paslaptingoji Lalibela, krikščionybės bastionas. Pirmieji europiečiai, išvydę Lalibelos miestą ir bažnyčias, buvo portugalai. Kadangi bažnyčios buvo iškaltos iš uolienos, jos priskiriamos monolitiniams statiniams. Lalibelos komplekso bažnyčia Medhame Alem yra laikoma didžiausia pasaulyje monolitine bažnyčia. Visas 11 bažnyčių į visumą sujungia painus tunelių labirintas, siauri koridoriai, galerijos ir grotos.

Po krikščionybės objektų turistai susipažįsta su šios šalies gentimis. Neabejotinai didžiausias Etiopijos turtas - jos unikalios gentys. Komunikacija su jais sudėtinga, nes jie neturi kalendorių, viską skaičiuoja pagal pilnatį, ateina pilnatis ir užriša mazgelį. Daugelis genčių gyvena taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų, praktikuoja animizmą, tarpusavyje kaunasi dėl gyvulių, kurie yra didžiausias jų turtas. Vietinėms gentims negalioja pinigai, jų valiuta - ginklai, kuriuos perka už galvijus. Jie gyvena dūminėse pirkiose, bet vaikšto su kalašnikovais. Nesupranta klausimo, kada gimei ir koks tavo vardas.

Kai jauna moteris sulaukia pilnametystės, jai po oda pradeda kišti pagaliukus, žaizdos karštyje užsvyla ir lieka susiformavę randai. Lankydamasi hamerių gentyje, A.Rutkauskienė pateko į „Šokinėjimo per jaučius“ šventę, kurios metu berniukai įšventinami į vyrus. Šventės kulminacija - jaunuolio ėjimas per sustatytų į eilę jaučių nugaras. Jei jaunuolis suklumpa ir neperbėga jaučių nugaromis, į vyrus neįšventinamas ir dar metus laukia kitos progos. Šventinamojo jaunuolio giminaitės ir draugės yra plakamos. Plakimo esmė - tam, kuris bus įšventintas į vyrus, jos nori įrodyti draugystę ir artumą, be to, nori parodyti savo drąsą ir sugebėjimą ištverti skausmą. Kita Etiopijos gentis - bumi. Ši gentis dėl maisto, vandens išteklių ir nuožmaus karingo būdo su kaimyninėmis karo ir hamer gentimis, nuolat migruoja. Kolčo kaimelio moterys pasipuošusios vinimi, įverta į lūpą - tuo jos išsiskiria iš kitų aplinkinių genčių. Garsiausia Omo slėnio gentis - karingieji mursiai, įsikūrę vienoje labiausiai atsilikusių ir archajiškų gyvenviečių. Aršieji mursiai degina miškus, šaudo dramblius ir raganosius, vėliau jų ragus bei iltis maino į ginklus. Bet labiausiai ši gentis išgarsėjo tuo, kad mursių moterys puošiasi į lūpas įvertais moliniais diskais (lėkštelėmis) - kad velnias pro burną neįlįstų.

Dorze genties žmonės kultivuoja terasinę žemdirbystę. Apibendrinant viską, galima teigti, jog Afrika - tai žemynas, kuriame susipina senovė ir dabartis, skurdas ir grožis, tradicijos ir modernumas. Etiopijos vardas sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių, kurie reiškia „nudegęs veidas“. Šalies sostinė - Adis Abeba (Addis Ababa), kurios pavadinimas reiškia „baltoji gelė“. Etiopijos kalendorius turi 13 mėnesių ir atsilieka nuo mūsiškojo 7 arba 8 metus. Etiopija oficialiai yra vienintelė šalis, kuri nebuvo kolonizuota europiečių. Etiopijos maratonininkas Abebe Bikila tapo pirmuoju afrikiečiu laimėjusiu Olimpinį medalį 1960 metais Romoje. Archeologai Etiopijoje rado bene garsiausią žmogaus protėvę, gyvenusią prieš 3 milijonus metų. Jai buvo suteiktas mielas Liusi vardas. Etiopija yra viena iš pirmųjų pasaulio valstybių priėmusi krikščionybę, kaip valstybinę religiją (330 m.).

Etiopijoje gyvena juodieji žydai, dar vadinami falašais. Legendos sako, kad tai dingusi žydų gentis arba karaliaus Saliamono palikuonys. Aksume stovi įspūdingos senos monolitinės stelos. Vienos įspūdingiausių senojo pasaulio architektūros stebuklų - uolose į žemyn iškaltos Lalibelos bažnyčios, daugybė bažnytėlių užkeltų aukštai kalnuose ir taip apsaugotų nuo priešų. Legendos apie Siono šv. Mergelės Marijos bažnyčią, kurioje, pasak legendos, saugoma Šebos karalienės atsigabenta Sandoros skrynia. Kryžius, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus, pasak legendos, buvo perduotas Etiopijos karaliams.

Apie 70 % visos Afrikos kalnų yra Etiopijoje. Šalis dažnai yra vadinama „Afrikos stogu“. Be to, Etiopijoje randasi ir viena iš žemiausių vietų žemėje - tai Danakilio įgriuva, Dalolo lavos ežeras, 116 metrų žemiau jūros lygio. Simieno kalnuose gyvena beždžionės - gelados - dar vadinamos kraujuojančiomis širdimis. Etiopai vieninteliai iš Afrikos tautų turi savo unikalų raštą. Senoji Aksumo civilizacija turėjo prekybos ryšių ir darė įtaką Vidurio Rytų ir Viduržemio jūros šalims dar nuo 400 metų pr. Kr. Etiopija yra maloni išimtis kavos gėrimo kultūros atžvilgiu, laikoma kavos tėvyne. Etiopietiška kavos ceremonija - tikras lėto gyvenimo pavyzdys. Šalyje auga endeminiai (tik čia randami) grūdai vadinami tefu. Iš jų kepama speciali duona indžera. Etiopijoje gyvena juodieji žydai, dar vadinami falašais. Legendos sako, kad tai dingusi žydų gentis arba karaliaus Saliamono palikuonys.

Senovės Civilizacijos ir Katastrofos

Visose pasaulio tautose išlikęs padavimas apie kažkokią katastrofą, mūsų Žemę užgriuvusius baisius žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, tvanus. Daugelis šalių likę negyvenamos. Dalis sausumos nugrimzdusi į jūros dugną. Išnykę, matyt, ir ryšiai, egzistavę anksčiau tarp tolimiausių Žemės rutulio rajonų. Yra hipotezė, kad šiuos sugriovimus ir pražūtį atnešusi kometa, kuri staiga pasirodžiusi mūsų danguje maždaug vienuolika tūkstančių metų prieš naująją erą. Seniausios istorijos ir archeologijos faktai piešia nuostabų vaizdą. Iš jo mokslininkai sprendžia, kad be galo senais laikais Žemėje egzistavo kažkokia aukšta civilizacija. Tautos, katastrofos metu žuvusios ir išsisklaidžiusios po pasaulį, daug žinojo. Tikriausiai šių žinių liekanas mes aptinkame senovės Indijoje, Egipte ir Pietų Amerikoje. Mes tegalime tiktai spėti, kokia nuostabi ir plati buvo žinija, kurią palaidojo katastrofa. Kai kuriuos atradimus žmonija turėjo pakartotinai padaryti, praėjus tūkstančiams metų.

Šumerai

Vienos tokios valstybės - civilizuoto miesto (Ūro) įkūrėjai buvo šumerai. Jeigu žinotume iš kur atėjo šumerai ir kaip jie pasiekė tokį žinių, kultūros ir gamybos lygį - tuomet viskas būtų aišku. Apie tolimus šumerų laikus mums labai trūksta informacijos, kadangi tai netgi ne istorija - tai priešistorė.

Rojaus Sodas

Vienas seniausių rašytinių šaltinių - Biblija sako, kad Dievas ne tik sukūrė žmogų, bet ir paruošė jam Rojaus sodą. „VIEŠPATS Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs.“ Visuotinai priimtina žmogaus evoliucijos teorija ir teorija, paaiškinančia, kaip ankstyvasis žmogus kolonizavo pasaulį, buvo suabejota po kelių stulbinančių paleontologinių atradimų, kurie verčia manyti, jog Afrika nebuvo vienintelis žmonijos lopšys. Archeologinių kasinėjimų vietovėje, esančioje už dviejų valandų kelio nuo Gruzijos sostinės Tbilisio, mokslininkai aptiko nemažai senovės žmonių kaukolių, kurios ilgoje žmogaus evoliucijos istorijoje atverčia Eurazijos puslapį. Iš rastų kaukolių, žandikaulių ir galūnių kaulų spėjama, kad mūsų senovės protėviai iš Afrikos migravo daug anksčiau nei manyta, ilgą laiką praleido Eurazijoje, vėliau vėl grįžo į Afriką užbaigti žmonijos istorijos. Ekspertai mano, kad viduramžių laikų Dmanisi kaime, esančiame Kaukazo papėdėje, rasti suakmenėję kaulai, kuriems, kaip spėjama, yra apie 1,8 mln. Metų, nenuginčijamai yra seniausios žmogaus liekanos, rastos ne Afrikoje. Tačiau labiausiai mokslininkus nustebino faktas, kad šie ankstyvieji žmonės (arba homininai) atrodė daug primityvesni nei „Homo erectus“, kurie, kaip buvo manoma iki šiol, pirmieji išvyko iš Afrikos apytikriai prieš 1 mln. metų. Dmanisi žmonių smegenys apie 40 proc. mažesnės nei „Homo erectus“ smegenys, be to, jie daug žemesnio ūgio nei stačiojo žmogaus skeletai. Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.

Žmonijos istorija - tai kelionė, kurios ištakos siekia tolimą praeitį. Mūsų Žemės civilizacijos istorija aprašyta labai seniai ir daug kartų. Tačiau reikėjo mokslo faktus, Šventų Raštų ir mitų teiginius logiškai sujungti taip, kad jie drauge liudytų vienas kito teisingumą ir būtų suprantami šiuolaikiniam žmogui. Negali būti kelių Tiesų. Tikrovė buvo ir yra viena. Ateis laikas ir šios sintezės „užkariaus“ pasaulį, nes aiškiai atsako į daugelį mokslo ir Šv. Rašto mįslių, liečiančių Žmogaus ir Žemės Civilizacijos kilmę.

tags: #kuriioje #valstybeje #yra #zmonijos #lopsys

• Kaip keičiasi merginų nuotraukos augant
• Žaismingi aksesuarai vaikams
• embriono mirtingumas
• Emocinės ir elgesio problemos ikimokykliniame amžiuje
• LR Darbo kodekso nuostatos dėl darbo per šventes