Kraujodara po gimdymo ir su ja susiję procesai apima platų spektrą - nuo natūralaus moters organizmo atsistatymo po gimdymo iki modernių kamieninių ląstelių išsaugojimo galimybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius kraujo aspektus, susijusius su gimdymu: pogimdyminį kraujavimą, kamieninių ląstelių išsaugojimą iš virkštelės ir placentos, bei kraujo donorystės svarbą.
Audinių banke „Placenta“ pradėjome teikti placentos kraujo surinkimo ir saugojimo paslaugą. Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Virkštelės kraujo bankininkystei Europoje jau 25 metai, o kamieninių ląstelių išsaugojimo technologijos nuolat tobulėja.
Geriausias derinys - rinkti ir virkštelės, ir placentos kraują. Tokiu atveju pirmiausia, vaikeliui gimus ir nukirpus virkštelę (placenta dar gali būti neužgimusi), paimama keliasdešimt mililitrų kraujo iš virkštelės venos. Po to, užgimus placentai, į atskirą maišelį surenkamas placentoje likęs kraujas. Taip išsaugoma net iki 40 % daugiau ypatingos vertės hemopoetinių kamieninių ląstelių!
Kita galimybė: rinktis vien placentos kraujo paėmimą, kuris atliekamas placentai užgimus. Na ir žinoma, virkštelės ir/ar placentos kraujo procedūra niekaip nesutrukdo išsaugoti po gimimo likusios pačios virkštelės audinio, kuriame gausu kitokio tipo - mezenchiminių - kamieninių ląstelių, kurių terapinio pritaikymo spektras itin platus, įskaitant ir regeneracinės medicinos procedūras. Todėl pats išsamiausias ir daugiausiai galimybių ateityje užtikrinantis paslaugų pasirinkimas: saugoti virkštelės kraują, placentos kraują bei virkštelės audinį, atliekant virkštelės audinio kamieninių ląstelių išskyrimą ir padauginimą laboratorijoje. Juk šios naujagimio kamieninės ląstelės galės būti pritaikytos gydant tiek patį vaiką, tiek jo šeimos narius.

Šiame straipsnyje bus aiškinama, kokios būna makšties išskyros po gimdymo, ką reiškia spalvų kitimas, ką rodo krešuliai ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pagimdžiusios moters organizme toliau vyksta daug pokyčių. Vienas tokių - gimdos valymasis po gimdymo. Tuo metu, kai moters gimda valosi, iš jos išteka išskyros su kraujo ir placentos likučių priemaišomis, dar kitaip vadinamos lochijomis. Kraujavimas po gimdymo yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių. Lochijos - pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių.
Vyšninės, rudos makšties išskyros po gimdymo taip ir vadinamos, tai natūralus reiškinys, dėl kurio nėra pagrindo nerimauti - taip moters organizmas pašalina iš gimdos kraujo perteklių ir gleivinę. Įprastai išskyros po gimdymo iš pradžių būna ryškiai raudonos, vėliau jų mažėja, jos pasidaro tamsesnės. Vėliau išskyros šviesėja ir jų vis mažėja. Dažniausiai makšties išskyros po gimdymo baigiasi per kelis mėnesius. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml lochijų. Po gimdymo kraujavimas ties 3 savaite pradeda mažėti ir lieka patepliojimas ar lengvesnis kraujavimas, kuris labai panašus į besibaigiančias mėnesines. Šis laikotarpis gali trukti iki 6 savaitės. Beje, ne visoms moterims po gimdymo būna išskyrų iš makšties. Kartais po gimdymo dėl hormonų pokyčių moterims būna nereguliarios mėnesinės.
Pirmomis dienomis kraujavimas būna intensyvesnis ir išskyros skaisčiai raudonos spalvos.
| Laikotarpis | Spalva ir Konsistencija | Kiekis ir Ypatumai |
|---|---|---|
| Pirmos dienos | Ryškiai raudonos, vyšninės. Gali būti su krešulių priemaišomis, panašiomis į vynuogės dydžio. | Gausios. Pirmomis dienomis pasišalina 150-300 ml per parą. Panašu į gausias mėnesines. |
| 1 savaitė po gimdymo | Blanksta, tamsiai rudos arba šviesiai rožinės. | Gausumas mažėja. Kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines. |
| 2 savaitės po gimdymo | Spalva išlieka panaši (tamsiai rudos, rožinės). | Kiekis ženkliai mažėja, gali prireikti vos kelių paketų per dieną. Gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio. |
| 3-4 savaitės po gimdymo | Balkšvos spalvos. | Išskyrų kiekis dar labiau sumažėja. Nežindančios mamos gali sulaukti pirmųjų menstruacijų. |
| 6 savaitės po gimdymo | Gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso. Išskyrų dar gali būti kelias savaites. Pirmasis ženklas, kad gimda tinkamai išsivalė - skaidrios išskyros. | Išskyrų kiekis minimalus arba jų visai nėra. |

Pirmomis dienomis po gimdymo turėtumėte naudoti specialius daug išskyrų sugeriančius higieninius paketus arba kelnaites. Higienos priemones reikėtų keisti ne rečiau nei kas 2-3 val., nes lochijos - palanki terpė daugintis mikrobams, galintiems sukelti uždegimą. Apsiplauti reikėtų tik išoriškai, nenaudojant kempinės, intymiosios higienos prausiklių, nes galite išbalansuoti makšties mikroflorą. Pirmasis ženklas, kad gimda tinkamai išsivalė - skaidrios išskyros. Taip pat svarbu pastebėti ir nurimti, jeigu kraujavimas po gimdymo - šviežias kraujas pasirodo po intensyvesnio fizinio krūvio, greitesnio vaikščiojimo. Rekomenduojama daugiau ilsėtis atsistatymo metu ir į sportą grįžti palaipsniui ir palengva.
Kraujavimas po gimdymo, dar žinomas kaip pogimdyminis kraujavimas, yra būklė, kai moteris po gimdymo netenka didelį kiekį kraujo. Ši liga tiesiogiai susijusi su reprodukcine sistema, ypač su gimda, placentos vieta ir kraujagyslių sistema. Gimda, būdama pagrindinis organas, atsakingas už nėštumą ir gimdymą, po gimdymo turi sugebėti susitraukti ir uždaryti kraujagysles, kad būtų sumažintas kraujo netekimas.
Kraujavimas po gimdymo yra viena iš pagrindinių motinystės komplikacijų, kuri gali pasireikšti per pirmas 24 valandas po gimdymo (ankstyvas kraujavimas) arba per pirmas šešias savaites po gimdymo (vėlyvas kraujavimas). Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant hipovoleminę šoką, organų nepakankamumą ir net mirtį, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.
Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. gimdymų. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Jei moteris netenka daugiau nei 1,5 litro kraujo, tai jau yra masyvus kraujavimas, kinta gyvybiniai rodikliai (pulsas, kraujospūdis, atsiranda vegetacinės reakcijos) ir gali kilti grėsmė gimdyvės gyvybei.
Svarbu žinoti, jog nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo. Vidutinio kūno sudėjimo ir svorio moteriai - tai maždaug 1,5 litro kraujo.
Pagrindinės kraujavimo po gimdymo priežastys:
Dalis rizikos veiksnių nustatomi nėštumo metu: buvusi cezario pjūvio operacija, kraujavimai ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas. Vienas iš veiksnių yra gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų. Daugiavaisis nėštumas taip pat priskiriamas prie veiksnių, turinčių įtakos kraujavimui. Kita rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu. Pavyzdžiui, atliekama skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos, ilgai užsitęsia gimdymas ar skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai. Dažniausiai kraujavimas prasideda, kai nėra jokių rizikos veiksnių.
Kraujavimo po gimdymo diagnostika apima klinikinį įvertinimą, kurio metu gydytojas tiria moters būklę, atlieka fizinį egzaminą ir vertina kraujo netekimo lygį. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti atliekami siekiant įvertinti hemoglobino lygį ir nustatyti, ar reikia kraujo perpylimo.
Kraujavimo po gimdymo gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir priežasties. Lengvų atvejų metu gali būti pakankama stebėti moterį ir užtikrinti, kad ji gautų reikiamą paramą. Sunkesniais atvejais gali prireikti medikamentų, tokių kaip oksitocinas, kuris padeda gimdai susitraukti, arba chirurginių procedūrų, pavyzdžiui, curettage, siekiant pašalinti placentos likučius. Naujagimiui gimus po cezario pjūvio operacijos, tuo pačiu pašalinama ir placenta, kiek įmanoma iš gimdos išvalomas kraujas, susiuvamas pjūvis.
Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų ir organizmas būtų pasiruošęs galimam kraujavimui.
Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus. Vienas iš jų, kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai. Antras etapas - nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos. Paskutinis etapas - trumpas gimdos masažas per pilvo sieną, kad iš jos pasišalintų visi kraujo ir krešulių likučiai. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą. Naujausia rekomendacija, kai matoma, jog yra labai didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas tam tikras gimdą sutraukiantis medikamentas. Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose mes turime skirti kraują skystinančius medikamentus. Tačiau bent 12 valandų iki gimdymo mes stengiamės sustabdyti šių vaistų skyrimą, o gydymą pratęsti 12 valandų po gimdymo.
Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos. Svarbu neišsigąsti, jeigu kraujavimas po gimdymo - krešuliai pasirodo dydžio su lyg vynuoge ar šiek tiek didesni. Sunerimti ir pasirodyti prižiūrinčiam akušeriui - ginekologui reikia, kai krešuliai tampa didesni nei citrinos dydžio, jaučiami stiprūs gimdos skausmai. Jei kraujavimas buvo išnykęs ir po kurio laiko iš gimdos pradėjo lašėti ar tekėti kraujas, jums reikėtų kreiptis į prižiūrintį akušerį ar gydytoją akušerį ginekologą.
Patartina kreiptis į gydytoją, pajutus bent vieną iš šių simptomų:
Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų. Svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Tai natūralus reiškinys, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo gimdymų skaičiaus. Pastebima, kad kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo labiau ji jaučia gimdos susitraukimus. Dažniausiai jie yra jaučiami žindant kūdikį. Iš karto po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi. Tam įtakos turi oksitocinas, išsiskiriantis žindant naujagimį.

Kiti vaisiaus ir naujagimio kraujavimai yra rimta liga, kuri gali pasireikšti tiek nėštumo metu, tiek po gimimo. Ši liga apima kraujavimus, kurie gali atsirasti įvairiose kūno vietose, ir gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip anemija, hipoksija ar net mirtis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos kraujavimus, nes jie gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai.
Pagrindinės šios ligos priežastys gali apimti kraujagyslių pažeidimus, kraujo krešėjimo sutrikimus, infekcijas ar traumas. Kraujo krešėjimo sutrikimai, tokie kaip hemofilija, gali sukelti didesnį kraujavimų pavojų. Be to, infekcijos, pavyzdžiui, sepsis, gali padidinti kraujavimo riziką. Traumos, kurių metu gali būti pažeistos kraujagyslės, taip pat gali sukelti kraujavimus.
Kiti vaisiaus ir naujagimio kraujavimai gali paveikti įvairias anatomines struktūras, ypač kraujagysles ir organus, kurie yra susiję su kraujo cirkuliacija. Pagrindiniai organai, kurie gali būti paveikti, yra smegenys, plaučiai, kepenys ir inkstai. Smegenyse gali susidaryti hematomos, o kraujavimai plaučiuose gali sukelti kvėpavimo problemas. Kepenys ir inkstai gali būti paveikti dėl didelio kraujo praradimo, kuris gali sukelti organų funkcijos sutrikimus.
Diagnostika apima klinikinius tyrimus, laboratorinius kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas arba MRT. Ultragarsas gali padėti nustatyti kraujavimus vaisiaus organizme, o kraujo tyrimai gali atskleisti kraujo krešėjimo sutrikimus. Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti kraujo perpylimus, vaistus, kurie padeda sureguliuoti kraujo krešėjimą, arba chirurgines procedūras, jei kraujavimas yra rimtas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti specializuotą priežiūrą ir stebėjimą, taip pat palaikomąją terapiją. Naujų gydymo galimybių paieška, įskaitant genų terapiją, taip pat yra aktyvi mokslinių tyrimų sritis, siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.

Kraujo trūkumas - nuolatinis iššūkis medicinos sistemoje. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje medikai turėjo 79 gimdymus, kurie komplikavosi pogimdyminiu kraujavimu ir kurių metu prireikė daugiadalykės komandos pagalbos. 40-čiai gimdyvių prireikė 170 donorų kraujo, o vienai iš jų net 42 vienetų įvairių kraujo komponentų. Jei ne donorų kraujas, šiais metais būtume netekę keturių gimdyvių. Kraujo donorų dėka mes galėjome jas išgelbėti - tai tikriausiai didžiausia motyvacija ir atsakymas, kodėl svarbu dovanoti kraują. Labai kviečiu visus galinčius atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą ir paaukoti kraujo, galinčio išgelbėti ne vieną gyvybę. Prisidėkite prie mūsų komandos rengiant neatlygintinos kraujo donorystės akcijas savo bendrijoje, darbe, universitete. Mūsų geriausi specialistai yra pasirengę su visa įranga atvykti pas Jus ten, kur pakviesite!
Ar galima besilaukiančioms ir kūdikius maitinančioms moterims tapti kraujo donorėmis? Tai - vienas dažniausiai kraujo donorystės centruose užduodamų klausimų. Tai, pasak specialistų, galima traktuoti kaip gerą ženklą, kuris rodo, kad visuomenei kraujo donorystė yra itin svarbi. „Dėkojame šalies gyventojams už jų aktyvumą kraujo donorystėje ir norą aiškiai suprasti, kada ši donorystė galima, o kada - ne. Šiuo atveju norime priminti, kad ji leidžiama ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po gimdymo. Tai yra labai svarbu tam, kad organizmas atsigautų po nėštumo ir gimdymo, o kraujo rodikliai, ypač hemoglobino lygis, normalizuotųsi“, - teigia specialistai. Nacionalinio Kraujo Centro (NKC) vadovas atkreipia dėmesį, kad nėštumo metu, po gimdymo 6 mėnesius ir visą laikotarpį, kai kūdikis maitinamas krūtimi, kraujo donorystė yra negalima, nes kraujas reikalingas pačiai motinai ir kūdikiui.
„Mamoms, kurioms po gimdymo jau praėjo šeši mėnesiai, prieš kraujo donorystę vis tiek pirmiausia rekomenduotina įsitikinti, kad hemoglobino lygis kraujyje yra normos ribose. Minimalus hemoglobino lygis kraujo donorėms moterims yra ne mažiau kaip 125 g/l. Taip pat svarbu nejausti nuovargio, turi būti gera fizinė savijauta. Be to, prieš donorystę reikėtų užtikrinti, kad mityba būtų visavertė, maiste netrūktų geležies, prieš kraujo davimą svarbu pakankamai vartoti skysčių“, - sako NKC atstovai.
NKC Donorystės organizavimo skyriaus vadovė taip pat pabrėžia, kad jokių apribojimų dėl donorystės nėra negimdžiusioms moterims. Pavyzdžiui, kraujo aukoti negalima dvi savaites po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pabaigos. Primenama, kad kraujo donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie, kurie serga cukriniu debetu, naudoja insuliną.

tags: #kur #vyksta #kraujodara #po #gimimo