Nėštumo nutraukimas virš 6 savaičių: kada ir kaip tai įmanoma?
Nėštumo nutraukimas, arba abortas, yra medicininė procedūra, leidžianti nutraukti nėštumą. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip finansinės problemos, netinkamas metas gyvenime, smurtas ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus turi teisę į kokybiškas ir savalaikes nėštumo nutraukimo paslaugas.
Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais, nėštumą moters prašymu galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės. Šis terminas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Jei yra medicininių indikacijų, pavyzdžiui, grėsmė moters gyvybei ar vaisiaus negalia, nėštumas gali būti nutrauktas iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė, neatitinkanti mėnesinių datos, nustatoma pagal echoskopinius matavimus.
Nėštumo nutraukimo būdai ir terminai
Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai - privačioje klinikoje ar poliklinikoje. Šiuo atveju dažniausiai atliekama vakuuminė aspiracija, žinoma kaip „atsiurbimas“ arba mikroabortas. Procedūros metu embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu. Dažnai nereikia plėsti gimdos kaklelio, todėl gali būti naudojama vietinė nejautra, o bendrinė narkozė nėra būtina. Procedūra trunka iki 15 minučių.
Nėštumo trukmė nuo 6 iki 12 savaičių reikalauja stacionarinio gydymo ligoninėje. Šiuo laikotarpiu gali prireikti atlikti didesnes intervencijas, įskaitant gimdos kaklelio praplėtimą ir kiuretažą (gimdos gramdymą) kartu su vakuuminė aspiracija. Tokios procedūros dažniausiai atliekamos taikant bendrinę nejautrą (sedaciją), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.
Vėlesnio nėštumo atveju, kai yra medicininių indikacijų, taip pat gali būti taikomos chirurginės intervencijos, dažnai su bendrine nejautra.
Vaistinis nėštumo nutraukimas
Vaistinis (medikamentinis) nėštumo nutraukimas yra mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam nėštumo nutraukimui. Ši procedūra yra tokia pat saugi, tačiau nereikalauja chirurginės intervencijos ir dažnai sukelia mažiau streso, kadangi gali būti atliekama įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose. Lietuvoje vaistinis nėštumo nutraukimas įteisintas nuo 2023 m. sausio 1 d. ir leidžiamas iki 9 nėštumo savaičių (8 savaitės ir 6 dienos), išskyrus atvejus, kai yra medicininė indikacija.
Procedūros metu skiriami du pagrindiniai medikamentai: mifepristonas ir misoprostolis. Mifepristonas blokuoja progesterono receptorius, stabdydamas nėštumo vystymąsi. Po 24-48 valandų vartojamas misoprostolis, kuris suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą ir sukelia gimdos susitraukimus, skatinant vaisiaus ir nėštuminių audinių pasišalinimą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vartojant vaistus negalima gerti greipfruto sulčių ar valgyti greipfruto vaisių, nes jie gali mažinti vaistinio preparato įsisavinimą.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai apima viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, pilvo pūtimą ir galvos skausmą. Retesni šalutiniai reiškiniai gali būti vėmimas, vidurių užkietėjimas, gimdos uždegimas, karščiavimas, šaltkrėtis ar skausmai.
Vaistinio nėštumo nutraukimo eiga:
- Konsultacija su gydytoju: Prieš procedūrą gydytojas atlieka apžiūrą, patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę ir paskiria reikalingus tyrimus.
- Informacijos suteikimas: Gydytojas išsamiai aptaria su moterimi visą informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūras, vaistinio nėštumo nutraukimo ypatumus, nėštumo vystymąsi ir ateities planavimą.
- Vaistų vartojimas: Pirmasis vaistas (mifepristonas) vartojamas gydytojo nurodymu. Po 24-48 valandų - antrasis vaistas (misoprostolis).
- Veikimo procesas: Po misoprostolio pavartojimo prasideda gimdos susitraukimai ir kraujavimas, kurie paprastai trunka kelias valandas. Vėliau kraujavimas susilpnėja ir gali tęstis kaip „tepimas“ iki dviejų savaičių.
- Kontrolinis vizitas: Praėjus 7-14 dienų po vaistų vartojimo rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą, kad būtų įsitikinta, jog nėštumas visiškai nutrauktas ir nelikę nėštuminių audinių.
Svarbūs aspektai ir galimos komplikacijos
Nėštumo nutraukimo procedūros, kaip ir bet kokios medicininės intervencijos, gali sukelti komplikacijų. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos apima:
- Ne visiškai atliktas abortas: Apie 2% atvejų gimdoje gali likti gleivinės gabalėlis ar vaisiaus audinių liekanų, kas gali pareikalauti papildomos chirurginės intervencijos.
- Infekcijos: Tikimybė patirti infekciją yra mažesnė nei 1%.
- Nesėkmingai atliktas abortas: Maždaug 0,2% atvejų nėštumas tęsiasi toliau, ypač jei procedūra atliekama labai ankstyvame etape.
- Gimdos sienelės perforacija (prakiurimas): Retas, bet galimas komplikacija chirurginio aborto metu.
- Užsitęsęs kraujavimas: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti kraujavimas iki 3 mėnesių po operacijos.
Jei pastebite pernelyg gausų ar ilgalaikį kraujavimą (daugiau nei vienas kompresas prisigeria per valandą), stiprų pilvo skausmą, karščiavimą ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Po chirurginio aborto, siekiant sumažinti infekcijų riziką, rekomenduojama 2-3 savaites neturėti lytinių santykių. Taip pat svarbu atminti, kad po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-) kraujo grupei, skiriamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto būsimų nėštumų metu.
Nepilnamečių nėštumo nutraukimas
Sprendžiant dėl nėštumo nutraukimo, svarbu atsižvelgti į nepilnamečių interesus. Jei mergaitei yra jaunesnė nei 16 metų, gydytojas privalo informuoti tėvus ar globėjus apie nėštumo faktą. Abortas gali būti atliktas tik gavus bent vieno iš tėvų ar globėjų sutikimą. Mergaitėms, kurioms yra 16-18 metų, tėvų ar globėjų sutikimas teisiškai nebėra būtinas, tačiau jis lieka pageidautinas.
Norint naudoti sudėtines kontraceptines tabletes (SKT), būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei esate jaunesnė nei 16 metų, konsultacijoje turi dalyvauti ir tėvai. Jei esate 16-18 metų, tėvų dalyvavimas neprivalomas, bet jie turi pritarti jūsų apsilankymui pas gydytoją.
Nėštumo prevencija
Viena iš svarbiausių priemonių, padedančių išvengti neplanuoto nėštumo, yra kontracepcija. Prezervatyvai yra vienas iš prieinamiausių ir patogiausių pasirinkimų, apsaugantis ne tik nuo nėštumo, bet ir nuo daugumos lytiškai plintančių ligų. Svarbu juos naudoti teisingai, patikrinti galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
Be prezervatyvų, egzistuoja ir kitos kontracepcijos priemonės, kurias galima įsigyti be recepto, pavyzdžiui, spermicidai, diafragmos, gimdos kaklelio gaubtuvėliai ar kempinės. Taip pat yra receptinių kontraceptinių priemonių, tokių kaip sudėtinės kontraceptinės tabletės, makšties žiedai ar transderminiai pleistrai, kurių veiksmingumui užtikrinti būtina konsultacija su gydytoju ir tikslus vartojimo nurodymų laikymasis.
Kaip nuspręsti, kuris kontracepcijos metodas jums tinka
Nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl už šią paslaugą tenka mokėti pačioms. Kainos gali skirtis priklausomai nuo klinikos ir nėštumo trukmės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
