Kaip tinkamai tvarkyti atliekas: išsami vadova

Teisingas atliekų rūšiavimas yra mažas žingsnis, turintis didelę reikšmę aplinkosaugai. Šiame vadove pateikiama išsami informacija apie tai, kaip rūšiuoti įvairias atliekų rūšis, įskaitant specifinį dėmesį panaudotoms sauskelnėms.

Atliekų rūšiavimo principai

Sparčiai plėtojama atliekų tvarkymo sistema stengiasi atliepti visų gyventojų poreikius. Tuo metu pakuočių atliekų tvarkymo mokestis jau yra įskaičiuotas į prekės kainą, t. y. už pakuotės tvarkymą sumokame pirkdami prekę. Dėl to mūsų pareiga yra pakuotes išmesti į pakuočių atliekų konteinerius. Mažesnė klaida bus išmesti plastiko pakuotę į popieriaus pakuočių atliekų konteinerį ir atvirkščiai, negu išmesti pakuotę į mišriųjų atliekų konteinerį.

Rūšiuoti pakuotes - paprasta. Į plastiko pakuočių atliekų surinkimo konteinerį galima mesti plastikines, kombinuotas, metalines ir medžio skiedros pakuotes. Pakuotė turi būti ištuštinta, tačiau jos nei plauti, nei valyti nereikia. Svarbiausia, kad joje buvęs turinys netekėtų ir neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.

Į popieriaus ir kartono pakuočių atliekų surinkimo konteinerį galima mesti visų rūšių kartono dėžes, popierinius maišelius, vokus, laikraščius, žurnalus ir knygas. Popierius gali būti su sąvaržėlėmis ir lipnia juostele.

Ne viskas, kas dūžta, gali būti rūšiuojama į stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerį. Į jį gali būti metamos tik stiklinės pakuotės: stiklainiai, buteliai ir jų duženos. Kitų stiklo gaminių sudėtis skiriasi, dėl to skiriasi ir jų perdirbimo galimybės bei surinkimo priemonės. Stiklainiai turi būti tušti, tačiau jų plauti ar valyti etikečių nereikia.

Mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteineriai skirti po pirminio atliekų rūšiavimo likusioms buities atliekoms. Į jį galima mesti asmens higienos reikmenis, atvėsusias atliekas iš krosnies, naminių gyvūnų priežiūros atliekas.

Žaliosioms atliekoms (medžių lapams, nupjautai žolei, gėlėms, vaisių krituoliams) yra skirti žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai.

Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius galima mesti augalinės ir gyvūninės kilmės maisto likučius, arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, riebalais ar kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Tokių atliekų susidaro kiekvienuose namuose. Svarbiausia į šiuos konteinerius nemesti skystų maisto likučių ar maisto atliekų su stiklinėmis pakuotėmis.

Aplinkos ministerijai patvirtinus naujus kokybės reikalavimus tekstilės atliekų tvarkymui, nuo 2025 metų sausio 1 dienos į tekstilės atliekų konteinerius galima mesti visų rūšių tekstilės atliekas, išskyrus tas, kurios yra užterštos tepalais ar cheminėmis medžiagomis. Iki šiol tekstilės atliekų konteineriai buvo skirti tik pakartotiniam naudojimui tinkamiems drabužiams ir tekstilės gaminiams - jie turėjo būti švarūs ir tinkami dėvėti. Nuo šių metų pradžios į tekstilės konteinerius galima mesti ir tekstilę, kuri nebetinkama dėvėti. Šis pakeitimas palengvina tekstilės atliekų rūšiavimą, o gyventojams sudaro galimybę atsakingai atsikratyti nebereikalingais drabužiais, avalyne ir kitais tekstilės gaminiais.

Viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduriama, yra didelių gabaritų atliekų palikimas šalia konteinerių. Tai ne tik nepuošia mūsų aplinkos, tačiau ir ima formuoti nelegalius sąvartynus, už kurių sutvarkymą vėliau sumoka patys gyventojai. Išnešti didelių gabaritų atliekas prie bendro naudojimo konteinerių atliekų surinkimo apvažiavimo būdu metu, grafike nurodytą dieną. Šiaulių miesto gyventojai dar turi galimybę vieną kartą per metus užsisakyti nemokamą didelių gabaritų atliekų išvežimo paslaugą. Paslauga atliekama per 5 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo el.

Visiems geriems ir dar tinkamiems naudoti daiktams - vieta ne prie konteinerių.

Panaudotos sauskelnės: kur mesti?

Panaudotos sauskelnės - tai iššūkis ne tik gydymo bei slaugos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Gyventojai, kurie augina mažamečius vaikus arba prižiūri pasiligojusius šeimos narius, irgi nežino, kaip tvarkytis su masiškai naudojamomis vienkartinėmis sauskelnėmis.

Jų vieta - mišrių atliekų konteineryje.

„Sauskelnės, kaip ir visur, yra metamos į bendrą buitinių atliekų konteinerį. Mes jų neturime atiduoti kaip gydomųjų atliekų“, - sako VšĮ Vilkpėdės ligoninės direktorė Zina Ramanauskienė.

VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Justinas Augustinavičius prisimena: „Jau prieš pusmetį buvo kilęs klausimas, kur dėti tokias atliekas kaip sauskelnės. Buvo kilusi idėja, kad jeigu tokios atliekos yra infekuotos, naudojamos specializuotose, infekcinėse ligoninėse, jos negali būti metamos į buitinių atliekų konteinerius.“

VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Gediminas Krasauskas sako: „Per dieną susidaro apie trisdešimt sauskelnių. Jos yra sudedamos į maišą, užrišamos ir metamos į buitinių atliekų konteinerį. Kai šie prisipildo, yra išvežami ir tolesnio jų kelio aš jau nebežinau“, - sako VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro, kurio pavaldume yra Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, direktorius Gediminas Krasauskas.

Iš tikrųjų kilo mintis apie tai diskutuoti su Regiono atliekų tvarkymo centru ir su mūsų gydymo įstaigų vadovais.

„Mūsų ligoninėje panaudotos sauskelnės keliauja į buitines atliekas. Jų kaupti praktiškai neįmanoma. Todėl, kad susidaro labai dideli panaudotų sauskelnių kiekiai. Turime šimtą penkiasdešimt, šimtą šešiasdešimt pacientų kiekvieną dieną. Ir jeigu paskaičiuotume - kiekvienas jų sunaudoja kokias keturias ar penkias sauskelnes per dieną. Aišku, jeigu būtų įmanoma utilizuoti Klaipėdoje arba netoliese, tikrai mielai surinktume jas ir priduotume. Kitas dalykas - ir labai norint tokių atliekų nepavyktų sukaupti. Kur jas laikyti? Bet šita problema negali būti tik slaugos ligoninių. Žmonės lygiai taip pat naudojasi sauskelnėmis namuose.

Sauskelnės, kaip nepavojingos atliekos, patenka į komunalinių, buitinių atliekų kategoriją. Savo sudėtimi jos yra panašios į buitines atliekas: medžiagos ten naudojamos, žinoma, natūralios, kadangi turi kontaktą su kūdikiu, yra suyrančios. Dabar sauskelnės kartu su buitinėmis atliekomis patenka į sąvartyną.

Sauskelnių Perdirbimo Galimybės

Teoriškai perdirbti galėtume, praktiškai - nepasiruošę. Kai kurie vartotojai panaudotas sauskelnes ar higieninius paketus identifikuoja kaip plastiką ir išmeta tai į antrinėms žaliavoms ar plastiko pakuotėms skirtus konteinerius - arba būtent ten norėtų šias atliekas išmesti. Tačiau tiesa yra ta, kad mūsų šalyje šios atliekos bent jau kol kas negali būti vertinamos kaip antrinė žaliava.

„Gyventojai, manantys, kad sauskelnės yra iš plastiko, yra teisūs. Tai iš tikrųjų yra plastiko gaminiai. Iš tiesų jie gali būti perdirbami, bet mūsų plastiko tvarkymo sistema nėra pritaikyta juos paruošti taip, kad galėtume perdirbti. Jei savo sistemoje surinktume sauskelnes atskirai, tai galėtume pritaikyti ir perdirbimo technologiją. Bet kuriai plastiko atliekų rūšiai gali būti paruoštas jai perdirbti tinkamas sprendimas“, - aiškina polietileno pakuotes perdirbančios įmonės UAB ECSO direktorius Vladas Venskutonis.

Jo teigimu, šiuo metu sauskelnės ar higieniniai paketai nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse nėra perdirbamos, nors tokia perdirbimo veikla vyksta šalyse, kuriose yra centralizuoti plastiko atliekų rūšiavimo centrai, kaip pavyzdžiui, Švedijoje - joje yra visa infrastruktūra, įgalinanti išrūšiuoti visą plastiko atliekų srautą. Sauskelnės šiame sraute vertinamos kaip polipropileno ar polipropileno ir PET pluošto mišinio atliekos.

Tuo tarpu mūsų šalyje panaudotos sauskelnės patenka į sąvartynus arba licencijuotus deginimo įrenginius.

Pasak V.Venskutonio, jeigu Lietuva, Švedija, Belgija ar Anglija, turėtų atskiras talpas panaudotoms sauskelnėms ir panašiems gaminiams surinkti, tai tikėtina, kad rinkoje rastųsi ir perdirbimo sprendimai. Įdiegus papildomą technologiją, šias atliekas galėtų perdirbti ir ECSO ar kita plastiko atliekų perdirbimo įmonė.

„Lietuvoje daugiausia problemų kelia išskaidyta atliekų surinkimo sistema ir atliekų nuosavybė - vienur atliekų savininkės yra pakuotes tvarkančios organizacijos, kitur - atliekų vežėjai, o vieningo sistemos surinkimo bei rūšiavimo standarto, kaip kad yra Švedijoje, Belgijoje, Anglijoje“, - pastebi ECSO vadovas.

Žala Metant Sauskelnes Į Pakuočių Konteinerius

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistės Eglės Razbadauskaitės teigimu, metant sauskelnes į antrinėms žaliavoms skirtus konteinerius, problemų tik padaugėja, o atliekų tvarkymo išlaidos išauga.

„Jei šias atliekas mesime į pakuočių atliekoms skirtą konteinerį, tai jis visų pirma greičiau užsipildys atliekomis, kurios užterš konteinerio turinį. Surinktos atliekos bus vežamos į rūšiavimo įrenginį, o rūšiuojant netinkamas atliekas ne tik pabrangs rūšiavimas, bet ir išrūšiuotos pakuočių atliekos praras savo kaip antrinių žaliavų vertę. Galutiniame variante sauskelnės po ilgo ir brangaus kelio pateks į sąvartyną“, - aiškina PTO atstovė.

Ji taip pat pabrėžia, kad metant sauskelnes ar higieninius paketus į pakuočių atliekų konteinerius padaroma įvairiapusė žala.

„Visų pirma žala daroma pačiam gyventojui - per produktų kainas. Juk visas pakuočių tvarkymo išlaidas turi padengti gamintojas. Tad jeigu gamintoją atstovaujančiai organizacijai užkrausime didesnę atliekų tvarkymo naštą, versime jį tvarkyti ne tik pakuočių atliekas, šias išlaidas gamintojas privalės subalansuoti didindamas produkcijos kainas. Antra, jeigu sauskelnės atsidurs pakuočių atliekų konteineryje, po rūšiavimo jos, kaip netinkamos atliekos, bus vežamos tiesiai į sąvartynus - didės atliekų kiekiai, bus daroma žala gamtai“, - atkreipia dėmesį E.Razbadauskaitė.

Pasak jos, kur kas geresnė ir visiems naudingesnė išeitis mūsų šalyje būtų, jeigu panaudotos sauskelnės būtų metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius: toks šių atliekų kelias būtų draugiškesnis gamtai - jos po rūšiavimo mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose būtų vežamos į atliekų deginimo gamyklas.

PTO atstovė taip pat kviečia gyventojus atsakingiau rūšiuoti pakuotes, atkreipiant dėmesį, kokia tvarka jų savivaldybėje surenkamos antrinės žaliavos bei pasistengiant suprasti, kad neatsakingas rūšiavimas nėra naudingas niekam.

Atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą pradėta iš esmės reorganizuoti šalies atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Aktyviai vydyta komunalinių atliekų tvarkymo valdymo reforma - sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai. Jau kelerius metus visų miestų, daugelio miestelių ir didesnių kaimų komunalinės atliekos surenkamos centralizuotai, intensyviai plėtojama šių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dabar Lietuvoje veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų.

Sąvartynai yra priskiriami taršos šaltinių grupei, kurie kelia potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ir kitiems aplinkos objektams. Į požeminę hidrosferą patenka medžiagos ir cheminiai junginiai, dėl to pakinta požeminio vandens cheminė sudėtis.

Šalinimas sąvartyne yra seniausia atliekų tvarkymo forma ir mažiausiai pageidautinas variantas dėl daugelio galimų neigiamų padarinių. Rimčiausias iš jų metano dujų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 25 kartus veiklesnių nei anglies dioksidas, gamyba ir emisija. Metanas gali kauptis sąvartynuose ir netgi sukelti sprogimus. Be metano, biologiškai skaidžių atliekų šalinimas gali lemti cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, patekimą į aplinką su filtratu. Sąvartynuose išmetamos atliekos reiškia didžiulį išteklių ir energijos praradimą. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios žaliųjų atliekų tonos susidaro 300-500 m3 kenksmingų dujų. Todėl svarbu, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai.

Pagrindinės Taisyklės Rūšiuojant Atliekas

Rūšiavimo konteineriai yra skirti produktų pakuočių atliekoms surinkti, tad esminis dalykas rūšiuojant atliekas - įvertinti, ar tai, ką ketinate išmesti į rūšiuojamųjų atliekų konteinerį, yra pakuotė, ar pats produktas. Atsakyti sau į klausimą, ar tam tikros atliekos rūšiuojamos, palengvins atidesnis žvilgsnis į ant pačios pakuotės ir (ar) produkto gamintojo pateiktą informaciją pirkėjui apie galimus jų sutvarkymo (apdorojimo) būdus (perdirbama ar neperdirbama, specialūs ženklai, nurodantys, kad pakuotės ar produkto negalima išmesti į rūšiavimui skirtus konteinerius ar likusių juose medžiagų pilti į nuotekų sistemą ir pan.).

Jei išmetamos pakuotės nelenda pro konteinerio angą, kuri ir rodo, koks turi būti maksimalus išmetamų atliekų dydis, pakuotes reiktų susmulkinti arba atliekas mesti pavieniui, o ne visą jų prigrūstą maišą. Jei ir pavieniui metamos pakuotės ar atliekos vis dėlto nelenda pro konteinerio angą, tada jas reikia priduoti stambiųjų, arba didžiagabaričių, atliekų surinkimo aikštelėse.

Apsiperkant reikėtų atsakingai rinktis produktus tvariose bei perdirbamose pakuotėse, o rūšiuojant vadovautis pagrindinėmis atliekų rūšiavimo taisyklėmis.

Ką Daryti Su Kitomis Atliekomis?

• Popierinės pakuotės: gali būti metamos popieriaus ir kartono pakuočių konteinerį.
• Plastikinės pakuotės: į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
• Kiaušinių pakuotės: Popierinės pakuotės gali būti metamos popieriaus ir kartono pakuočių konteinerį, o plastikinės - į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
• Piešiniai, spalvinti flomasteriais, pieštukais, akvarele ar guašu: Juos išmeskite į mišrių atliekų konteinerį.
• Dirbtinės gėlės: Meskite jas į mišrių atliekų konteinerį.
• Nuorūkos: Ne, jos metamos į mišrių atliekų konteinerius ir keliauja į sąvartyną.
• Vaistų pakuotes, kuriose buvo tabletės: Taip, maisto papildų, vaistų pakuotes, įskaitant tablečių lapelius galima rūšiuoti. Tik svarbu įsitikinti, ar juose nėra likusių tablečių.

Kur Mesti Kitus Daiktus?

• Stiklainių dangtelius, stiklinių butelių metalinius kamštelius: Dangteliai ir kamšteliai metami į metalo ir plastiko pakuočių atliekų konteinerį.
• Jei kosmetikos pakuotėje dar yra produkto: Tokiu atveju produkto likučius reikia ištuštinti į mišrias atliekas, o pakuotes išrūšiuoti.
• Kompaktinius diskus ir kasetes: Šios elektroninės detalės metamos į elektroninių atliekų konteinerį arba į bendrąją šiukšlių dėžę. Kompaktinių diskų ir kasečių negalima mesti nei į plastikui, nei į stiklui, nei į popieriui skirtą konteinerį.
• Lipni juosta: Jei ji buvo naudota pakavimui - nebūtina jos nuplėšti. Kartoninė pakuotė su lipnia juosta metama į popieriaus pakuočių konteinerį, kitos medžiagos pakuotė - į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
• Voką su burbuliukais: Šie kombinuoti vokai metami į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
• Putplastį: Jei tai - pakavimo medžiaga, gali būti metama į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį. Jei tai statybinės atliekos - išvežama į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
• Flomasteriai: Šios kanceliarinės priemonės - nerūšiuojamos. Jas meskite į mišrių atliekų konteinerį.
• Popieriniai ir plastikiniai segtuvai su metalinėmis detalėmis: Jie metami į mišrių atliekų konteinerį.
• Sudegusios kapinių žvakės: Dažniausiai šalia kapinių yra specialūs, kapinių atliekoms skirti konteineriai. O jei jų nėra - žvakes meskite į mišrių atliekų konteinerius.

tags: #kur #mesti #panaudotas #sauskelnes

• Sužinokite viską apie darželį ir vaiko adaptaciją
• įkvepiančios vaikų globos istorijos Tauragės regione
• Lietuvių vaikų dramaturgija
• Kaip ugdyti vaikus su autizmu?
• Gaivus ir greitas rūgštynių sriubos receptas