Autizmo spektro sutrikimas: supratimas, diagnostika ir pagalba
Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Autizmo spektro sutrikimas yra įvairus neurovystymo sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmas yra neurologinis sutrikimas. Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą.
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius. Nors daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis, svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus:
- Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Autizmo Supratimo Dienos minėjimas Vaiko Raidos Centro kiemelyje
Pagrindiniai ASS požymiai
Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:
- Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
- Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
| Sritis | Būdingi bruožai |
|---|---|
| Socialinė sąveika | Akių kontakto stoka, socialinių taisyklių nesupratimas. |
| Komunikacija | Kalbos stoka, kūno kalbos ar gestų stoka, echolalijos. |
| Elgesys | Ribotas interesų ratas, reikalavimas laikytis rutinos, stereotipijos. |
Diagnostikos procesas ir priežastys
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškaipilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, įskaitant genetiką, aplinkos veiksnius ir neuropsichologinius veiksnius. Svarbu pabrėžti, kad autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.
Specialistai renka išsamią anamnezę, stebi vaiko elgesį, socialinius įgūdžius bei bendravimą su kitais. Dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius. Šeimos ir tėvų požiūris taip pat yra svarbi diagnozės proceso dalis.
Pagalba ir požiūris į autizmą
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar vyrauja medicininis požiūris į negalią, tačiau vis labiau populiarėja socialinis modelis. Pagal socialinį požiūrį į negalią, pradinis taškas yra pagarba - žmogus yra vertas pagarbos, o svarbiausia yra suprasti jo poreikius ir stiprybes. Autizmas nėra liga, jo nereikia gydyti - svarbu padėti asmeniui adaptuotis ir jaustis suprastam.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą ar registruodamiesi konsultacijai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
