Mokyklinė kuprinė - vienas svarbiausių pirkinių prieš naujus mokslo metus. Sunki, netinkamai parinkta ir netaisyklingai nešiojama kuprinė gali turėti įtakos vaiko sveikatai ir savijautai. Kineziterapeutai ir kiti specialistai pataria, į ką atkreipti dėmesį, renkantis kuprinę vaikui, kad būtų išvengta sveikatos problemų ir užtikrintas komfortas.
„Mano vaikų klasėse yra mažai tokių, kurie neturėtų ergonomiškos kuprinės. Šiandien tėvai tikrai supranta, kad vaiko laikysena ir stuburu reikia rūpintis nuo pirmų dienų. Žinoma, kartu atsižvelgiama į turimus finansus, bet dabar galima įsigyti ergonomiškų kuprinių už protingą kainą“, - tikina kineziterapeutė S. Martutaitienė.
Specialistė išskiria būtinybę rinktis kuprinę kartu su vaiku, kad būtų galima iš karto įvertinti, ar ji tikrai tinka. „Renkantis kuprinę, ją reikia uždėti ir pažiūrėti, kad nebūtų ilgesnė nei vaiko sėdmenys - turi būti iki jų. Dar būdami parduotuvėje bandykite viską sureguliuoti tinkamai. Petnešas reikia nustatyti taip, kad kuprinė būtų per vaiko liemenį - jeigu bus žemiau sėdmenų, tai mažametį vers atgal. Tokiu būdu vaikiški pasistumdymai ir žaidimai baigsis kritimu ant nugaros“, - perspėja S. Martutaitienė.
Anot kineziterapeutės, geriausia, kad kuprinė būtų stačiakampio arba kvadrato formos - reikėtų nesirinkti tokių, kurios būna per daug sukritusios. Didelę reikšmę turi ir dirželiai, kurie apjuosia krūtinę bei pilvą.
„Kuo kuprinė labiau prispausta prie kūno, tuo tolygiau pasiskirsto jos svoris. Dirželių naudojimas yra patogus, nes apsaugo nuo tiesioginio spaudimo į vieną tašką. Tik, vėlgi, tėvai, juos reguliuodami, turi gerai patikrinti jų ilgį. Už dirželio turi laisvai užkišti pirštą, kad nebūtų visiškai užspausta. Tokiu atveju veržimas bus mažesnis ir neužspaus pečių juostos“, - aiškina S. Martutaitienė.
„Taip pat svarbu, kad kuprinė turėtų kietą nugarėlę, kuri remtųsi į vaiko nugarą. Pagrindas turi būti pakietintas ir kartu paminkštintas - tai svorį paskirstys per visą nugarą. Petnešos turėtų būti paminkštintos bei plačios, kad neužspaustų pečių, nedarytų didelio spaudimo ant trapecijos, sprando. Kuo petnešos bus platesnės ir minkštesnės, tuo vaikui bus komfortiškiau.“

Pasak kineziterapeutės, kuprinė turėtų būti lengva ir sverti iki 1 kg. Tai būdinga ergonomiškoms kuprinėms - kai kurių svoris siekia, pavyzdžiui, 900 g. „Papildomas svoris, kurį lemia vaikų daiktai, sukuria didelį sunkumą. Tikrai nereikia tiek kišenėlių, kiek kartais būna kuprinėse - kuo jų daugiau, tuo svoris didesnis. Vaikai suranda, ką į jas prikrauti, o ten turėtų būti tik knygos, maisto dėžutė. Šoninės kišenėlės reikalingos tik vandeniui, skėčiui. Daugiau nieko nereikia. Vaikai dažnai prisigrūda smulkmenėlių ir kiekvieną kartą nešioja papildomą svorį, o tėvai apie tai nežino. Pastebėkite, ar vaikas linkęs daug prisikrauti daiktų. Protinga kartais vis patikrinti, kas yra kuprinėje“, - pataria S. Martutaitienė.
Specialistės teigimu, nėra vieno standarto, koks turėtų būti maksimalus kuprinės su daiktais svoris. Vis dėlto, anot jos, kartais būna, kad kuprinė sveria gerokai daugiau nei 3 kg - tai jau yra per daug.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Jolita Gelūnaitė perspėja, kad kuprinės su daiktais svoris neturėtų viršyti 10-15 proc. nešiotojo kūno svorio. Taigi, jeigu moksleivis sveria, tarkim, 40 kilogramų, kuprinės su turiniu svoris neturėtų viršyti 4-6 kilogramų. Tuščia pradinių klasių moksleivio kuprinė turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresnių mokinių - ne daugiau 1 kg.
Pasak E. Rimšos, tėvai neretai klysta, kai nuperka vaikui per didelę kuprinę, planuodami, kad jos užtektų ilgam. Tačiau „ant išaugimo“ pasirinkta kuprinė gali trukdyti vaikui laisvai judėti ir neigiamai veikti laikyseną. Stovint kuprinė neturėtų kaboti žemiau juosmens linijos. Kineziterapeutė Milda Navaslauskaitė primena, kad kuprinės viršus neturi būti aukščiau moksleivio pečių, o apačia - ne žemiau juosmens. Sukrauta kuprinė neturi būti platesnė negu vaiko pečiai.

Pasak kineziterapeuto, pačios geriausios petnešos yra plačios, nes leidžia geriau paskirstyti krūvį. Taip pat geriau rinktis kuprinę su dviem petnešomis, o ne su viena. Kuprinę nešioti derėtų ant abiejų pečių, o ne vieno.
Sveikatos specialistas priduria, kad vertėtų atkreipti dėmesį ir į kuprinėse esančius dirželius, kurie užsisega ties juosmeniu ar krūtine. J. Gelūnaitė pastebi, kad kuprinės petnešos turėtų būti ne siauresnės kaip 3,5 cm ir dvigubai paminkštintos, nes tai padeda sumažinti nugaros raumenų spaudimą.
Jeigu kuprinė priglunda prie kūno, bet jos medžiaga nepraleidžia oro, nugara ima labiau prakaituoti - tarsi būtų uždėtas šiltas kompresas. Todėl tiek renkant kuprinę pirmokui, tiek septintokui vertėtų atsižvelgti, kad jos nugarėlė būtų orui pralaidi ortopedinė. Ant kuprinės esančios minkštos pagalvėlės padeda nugarai prisitaikyti prie kuprinės ir suteikia komforto jausmą.
Renkantis mokyklinę kuprinę pirmokui, svarbu atsižvelgti į medžiagą ir kokybę. Populiariausi audiniai yra poliesteris ir nailonas. Poliesteris - lengvas ir atsparus vandeniui, tad puikiai tinka kasdieniam naudojimui. Nailonas, nors tvirtesnis ir geriau atsparus dilimui, gali būti šiek tiek sunkesnis. Medvilninės kuprinės yra ekologiškos ir kvėpuojančios, tačiau gali būti mažiau atsparios drėgmei ir dėvėjimuisi.
Kuprinės kokybė priklauso ir nuo siūlių bei užtrauktukų. Patikimos siūlės užtikrina ilgaamžiškumą, net jei kuprinė bus apkrauta. Renkantis, verta pasitikrinti siūlių stiprumą - jos neturėtų būti per daug laisvos ar pažeistos.
Specialistė pabrėžia, kad itin svarbu vaikui kuprinę nešioti taisyklingai - kitaip iš jos nebus naudos. „Tėvai gali nupirkti brangią, gražią kuprinę, bet, jei vaikas nuolatos nešios ant vieno peties, kad ir kokia ji būtų ergonomiška, niekuo nepadės“, - atkreipia dėmesį S. Martutaitienė.
Kineziterapeutė Milda Navaslauskaitė teigia, kad svarbu ne tik tinkamos kuprinės savybės, bet ir teisingas jos nešiojimo būdas. Pirma, kuprinė turi būti nešama taisyklingai - ant abiejų pečių ir nekabėti per žemai ar per aukštai. Antra, kuprinė turi būti lengva ir ergonomiška: plačios petnešos su paminkštinimais ir reguliuojamais diržais, sutvirtinta dalis, kuri priglunda prie nugaros. Tai ypač svarbu pradinukams.
Kuprinėje turėtų būti keli skyriai, kad sukrauti daiktai pasiskirstytų tolygiai. Kraunant kuprinę sunkiausias knygas M. Navaslauskaitė pataria dėti į skyrius arčiausiai nugaros.
„Todėl tėveliai turėtų pasirūpinti ne tik kokybiška kuprine, bet ir patikrinti, ar mažieji kasdien nesinešioja visos savaitės knygų ir pratybų sąsiuvinių. Labai svarbu mokyti vaikus neštis į mokyklą tik tai dienai reikalingas priemones. Net ir gertuvę iš namų galima pasiimti tuščią, o vandens prisipilti mokykloje“, - sako M. Navaslauskaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ruošiantis mokslo metams visada geriau rinktis kokybišką kuprinę, kuri tarnautų kelerius metus, negu kasmet keisti mažiau kokybišką daiktą, kuris greičiau susidėvi.

Pasak kineziterapeuto Eldoro Rimšos, jeigu vaikui, paaugliui pasireiškia nugaros, pečių skausmai ar kiti neįprasti simptomai, pavyzdžiui, sumažėjęs kvėpavimo pajėgumas, viršutinių galūnių tirpimas, vertėtų peržvelgti, ar kuprinė nešiojama taisyklingai ir ar jos svoris nėra per didelis. Jei simptomai nepraeina, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą.
E. Rimša taip pat pataria nepervertinti kuprinės įtakos moksleivio savijautai. Jis atkreipia dėmesį į kitus rizikos veiksnius, tokius kaip nutukimas ir antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, prasta psichoemocinė būklė, augimo spurtas ar ilgas naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais. Tad ruošiantis naujiems mokslo metams tėvams kartu su vaikais verta aptarti ne tik, kokią kuprinę rinktis, bet ir kaip sveikiau maitintis ir daugiau judėti.
Kineziterapeutė Milda Navaslauskaitė pastebi, kad didelę įtaką laikysenai daro ne tik kuprinių nešiojimas, bet ir išmaniųjų įrenginių naudojimas. „Nuolatinis kaklo palenkimas žemyn žiūrint į ekraną sukelia pečių juostos ir kaklo raumenų pertempimą bei laikysenos sutrikimus. Tada net stovėti ir sėdėti tiesiai darosi nepatogu, raumenys greitai pavargsta. Tai lengva pastebėti: vaikas sėdėdamas galvą dažnai pasiremia ranka arba susiriečia į kuprelę“, - sako M. Navaslauskaitė.
Anot jos, siekiant sušvelninti poveikį, reikėtų riboti naudojimąsi mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, namuose įrengti ergonomišką vietą prie kompiuterio, kur vaikas galėtų patogiai sėdėti ruošdamas namų darbus, ar žaisdamas kompiuteriu. Stalo, kėdės ir ekrano aukštis turi atitikti vaiko ūgį.
Kineziterapeutė primena, kad psichologai mokyklinio amžiaus vaikams pataria neviršyti 2 valandų per dieną naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais trukmės. „Norint, jog tos 2 valandos per dieną, taip pat sėdėjimas mokyklos suole ir sunkios kuprinės dėvėjimas nesukeltų laikysenos sutrikimų, būtina užtikrinti pakankamą vaikų fizinį aktyvumą kiekvieną dieną. Mokyklinio amžiaus vaikai turi būti fiziškai aktyvūs ne trumpiau negu 1 valandą per dieną ir ši veikla turi būti intensyvi: sportiniai žaidimai, bėgimas, kliūčių įveikimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir panašiai“, - dalijasi M.
Pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaikai ir paaugliai nuo 5 iki 17 metų, kasdien turėtų bent vieną valandą užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla. Tinka važinėjimas dviračiu, sportiniai žaidimai, plaukimas ar kita aktyvi veikla. Taip pat kineziterapeutas rekomenduoja bent tris kartus per savaitę atlikti kaulų ir raumenų stiprinimo pratimus. Tam puikiai tinka pasipriešinimo pratimai, paremti baziniais žmogaus judesiais - pritūpimai, įtūpstai, atsispaudimai, šuoliai ir pan.
„Svarbu, kad vaikai būtų kuo mažiau sėslūs ir trumpintų laiką, praleidžiamą prie ekranų - televizorių, telefonų ir planšečių. Remiantis tyrimų duomenimis, tik vienas iš penkių vaikų nuo 11 iki 17 metų laikosi šių rekomendacijų“, - dalinasi kineziterapeutas E. Rimša.
