Apdulkinimas ir apvaisinimas: esminiai skirtumai ir procesai

Augalų reprodukcija yra sudėtingas procesas, apimantis keletą etapų, tarp kurių svarbiausi yra apdulkinimas ir apvaisinimas. Nors šie du terminai dažnai yra naudojami keičiamai, jie iš tiesų reiškia skirtingus biologinius procesus. Supratimas apie apdulkinimo ir apvaisinimo skirtumus yra svarbus norint geriau suprasti augalų dauginimosi ciklą ir jų vaidmenį ekosistemoje.

Žiedo sandara ir funkcijos

Žiedas - gaubtasėklių lytinio dauginimosi organas, vystosi iš žiedinio pumpuro. Jame susidaro sporos, lytinio dauginimosi ląstelės (gametos), formuojasi sėklos ir vaisiai. Tipiškas žiedas yra sudarytas iš žiedkočio, žiedsosčio, taurėlapių, vainiklapių, kuokelių ir piestelės.

• Kuokeliai - vyriškoji žiedo dalis, sudaryta iš dulkinių ir kotelių, kurioje vystosi žiedadulkės.
• Piestelė - moteriškoji žiedo dalis, esanti centre, kurią sudaro purka (viršutinė dalis), liemenėlis (vidurinė dalis) ir mezginė (apatinė, paplatėjusi dalis), kurioje vystosi sėklapradžiai.

Apdulkinimas: žiedadulkių kelionė

Apdulkinimas - tai procesas, kurio metu žiedadulkės pernešamos nuo vieno augalo žiedo vyrinių lytinių organų į kitą augalo žiedo moterinius lytinius organus (purką). Tai gali vykti vėjo, vandens, gyvūnų arba dirbtinai, žmogaus rankomis. Apdulkinimas yra būtinas etapas augalų reprodukcijos cikle, kad būtų įmanoma tolesnė apvaisinimo stadija.

Išskiriami du pagrindiniai būdai:

1. Savidulka - tai apsidulkinimas to paties žiedo ar kitų to paties augalo žiedadulkėmis.
2. Kryžmadulka - apdulkinimas tos pačios rūšies kito augalo žiedadulkėmis. Po to susiliejus skirtingų augalų gametoms, padidėja tikimybė susidaryti įvairesnėms genų kombinacijoms negu po savidulkos.

Apvaisinimas: naujos gyvybės pradžia

Apvaisinimas yra procesas, vykstantis po sėkmingo apdulkinimo, kuomet žiedadulkių branduoliai sudygsta ir per žiedadulkių vamzdelį nusileidžia iki kiaušialąstės. Piestelės purka išskiria lipnų ir saldų skystį, todėl ant jos patekusios žiedadulkės sudygsta. Tuomet žiedadulkių vegetatyvinė ląstelė ištįsta ir virsta dulkiadaigiu, kuris per piestelės liemenėlį skverbiasi į mezginėje esantį sėklapradį.

Apvaisinimo metu vyksta dviejų lytinių ląstelių - gametų susiliejimas, kuris veda prie naujos gyvybės - sėklos - susidarymo. Gaubtasėklių augalų apvaisinimas vadinamas dvigubu:

• Vienas spermis apvaisina kiaušialąstę ir susidaro zigota (2n).
• Antrasis spermis susijungia su dviem poliniais branduoliais ir susidaro triploidinis endospermo branduolys (3n).

Sėkla ir vaisius

Iš sėklapradžio išsivysto sėkla, o mezginė virsta vaisiumi. Sėklą sudaro sėklos luobelė, sporofito gemalas ir maisto medžiagos (endospermas). Vaisius yra subrendusi mezginė, kurioje būna sėklų.

Trigeriniai augalai: išskirtinis apdulkinimo būdas

Trigeriniai augalai (Stylidium) pasižymi unikalia sandara, kurioje vyriškos ir moteriškos dalys sujungtos į vieną darinį, vadinamą kolona. Ši kolona gali judėti seismonastijos principu. Kai vabzdys nutūpia ant žiedo, kolona akimirksniu nusvyra, apibarstydama jį žiedadulkėmis arba surinkdama jas nuo kito augalo. Šiam veiksmui atlikti augalai naudoja ATP energiją, kaupiamą specialiuose ląstelių dariniuose, panašiai kaip raumenų susitraukimui gyvūnuose.

tags: #kuo #skiriasi #apdulkinimas #nuo #apvaisinimo

• Automobilinės kėdutės montavimas priekyje: pagrindinės taisyklės
• Pavasarinės iniciatyvos vaikų darželyje
• reikalavimai socialinės globos įstaigų veiklai
• batutas su „Toy Story“ herojais
• kodėl nėštumo metu negalima vartoti alkoholio