Šiandieninė visuomenė sparčiai keičiasi, o pasaulyje senyvo amžiaus žmonių skaičius nuolat auga. Dažnai garbingo amžiaus žmonėms, dėl blogėjančios sveikatos ar nesugebėjimo savarankiškai pasirūpinti kasdieniais poreikiais, tenka keisti gyvenamąją vietą bei prisitaikyti prie naujų įpročių ir veiklų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad socialinių ryšių trūkumas turi neigiamą poveikį tiek psichologinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Vis dėlto su amžiumi socialiniai tinklai dažnai siaurėja. Persikėlimas į globos įstaigą daro didelę įtaką vyresnio amžiaus asmenų socialiniams santykiams: dažnai nutrūksta arba stipriai apribojami ryšiai su šeima ir draugais, o senų santykių atkūrimas ar naujų ryšių užmezgimas naujoje aplinkoje tampa sudėtingas. Todėl šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti edukacinės kultūrinės veiklos organizavimo teorijos aspektus globos namuose.
Globos institucijos imamos traktuoti ne tik kaip pagrindinių socialinių paslaugų tiekėjos, čia vis dažniau akcentuojama sociokultūrinių ir edukacinių paslaugų reikšmė. Viena iš svarbių paslaugų, teikiamų globos namuose gyvenantiems senjorams, yra užimtumo veiklos. Skatinant senyvo amžiaus asmenis dalyvauti šiose veiklose, palaikomas jų aktyvumas, padedama stiprinti tarpusavio ryšius ir mažinti socialinę atskirtį. Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas ir laisvalaikio organizavimas yra svarbi priemonė siekiant mažinti socialinę atskirtį.

Socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Socialinė globa asmeniui teikiama tik tuomet, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, dienos socialinės priežiūros asmeniui nepakanka. Asmenys, trumpalaikės socialinės globos paslauga gali pasinaudoti, kai paslaugos teikiamos ne trumpiau kaip 12 val. per parą iki 6 mėn.
Asmuo, apgyvendinamas globos įstaigoje įvertinus socialinės globos poreikį ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, tik gavus Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo komisijos išvadą. Atvykus globotiniui yra pasirašoma trišalė socialinės globos teikimo ir mokėjimo sutartis (pasirašo gyventojas, savivaldybės administraciją ir įstaiga. Jeigu asmuo neveiksnus, pasirašo teismo sprendimu paskirtas globėjas (rūpintojas).
Į Dienos socialinės globos padalinį priimami asmenys, kuriems yra nustatytas poreikis dienos socialinės globos paslaugai gauti. Asmuo (rūpintojas, artimieji, kiti įgalioti ar suinteresuoti asmenys) pageidaujantis lankyti Dienos centrą ir gauti dienos socialinės globos paslaugas 4-5 val. GGN orientuotas į asmens įgalinimą gyventi kiek įmanoma savarankiškiau bendruomenėje.
Vyresnio amžiaus žmonėms kartais gali būti sunku įsitraukti į kokią nors veiklą. Nenoras dalyvauti užimtumo veiklose dažnai kyla iš nepasitikėjimo savimi arba baimės, kad nepavyks tinkamai atlikti užduočių. Senelių globos namuose veiklos dažniausiai organizuojamos atsižvelgiant į kiekvieno gyventojo poreikius, galimybes bei socialinę ir fizinę sveikatą.

Laisvalaikio užimtumas organizuojamas pagal gyventojų poreikius, pomėgius, galimybes ir savarankiškumo lygį. Dalyvavimas laisvalaikio užimtume skatina didesnį gyventojų tarpusavio bendradarbiavimą, bendravimą taip pat suteikia galimybe gyventojui užsiimti norima veikla arba atrasti kažką naujo.
Čia vykdomos tiek individualios veiklos, pritaikytos konkrečiam asmeniui, tiek grupiniai užimtumo ir darbo terapijos užsiėmimai, žaidimų terapija bei dvasinių poreikių tenkinimas. Sociokultūrinės paslaugos, teikiamos globos namuose, apima įvairias veiklas, tokias kaip laisvalaikio organizavimas, rankdarbių užsiėmimai, sportinė veikla, išvykų organizavimas, meno, muzikos, darbo terapijos, vaidybos pamokos, maisto gaminimas, kompiuterinių įgūdžių lavinimas, informavimas ir konsultavimas.
Svetainėje yra galimybė žiūrėti televizijos laidas, naudotis kompiuteriu, interneto prieiga, užsiprenumeruoti norimus leidinius, skaityti spaudą, globos namų bibliotekoje esančias knygas. Filmų žiūrėjimas ir muzikinės valandėlės terapija. Išvykų organizavimas į gyventojų pageidaujamus renginius ar kultūros objektus: koncertus, parodas, ekskursijas. Organizuojami įvairūs stalo žaidimai. Valstybinių, kalendorinių, religinių, globos namų tradicinių, gyventojų asmeninių švenčių rengimas, meno kolektyvų, jaunimo organizacijų atstovų priėmimas, kultūriniai renginiai globos namuose ir už jų ribų.
Šios veiklos skatina globos namų gyventojų tarpusavio sąveiką, saviraišką bei dvasinių vertybių puoselėjimą, prisidedant prie bendravimo skatinimo ir visaverčio gyvenimo jausmo.
Atliktas tyrimas atskleidė, jog globos institucijoje organizuojama edukacinė kultūrinė veikla yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių kokybišką ir pilnavertį pagyvenusių žmonių gyvenimą senatvės laiku gyvenant globos namuose, ko pasekoje yra didinama asmens savivertė, mažinamas stresas ir nerimas, atsiranda socialinė sanglauda, pagerėja sveikata, fizinis stovis, mažinama socialinė atskirtis, stiprinami tarpusavio santykiai.
Remiantis atliktu tyrimu, autorės pastebi, jog edukacinės kultūrinės veiklos organizavimas tokio tipo įstaigose dažnai priklauso nuo gyventojų sveikatos, poreikių, užimtumo skatinimo intensyvumo. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogiškiesiems ištekliams - kūrybinės veiklos organizatoriams, jų iniciatyvai, kūrybiškumui, išskirtinių asmeninių savybių turėjimui, taip pat globos institucijos socialiniams partneriams, tarpinstituciniam bendradarbiavimui, ko išdavoje pasiekiamas platus ir įvairus paslaugų spektras, tenkinantis ir patenkinantis tokių paslaugų gavėjus.
tags: #kulturines #veiklos #globos #namu #gyventojams #organizavimas