Maitinimas 1 metų vaikui: ką svarbu žinoti tėvams
Dauguma tokio amžiaus vaikų tėvų nerimauja dėl savo atžalų mitybos: pradedant nuo to, ar vaikas valgo pakankamai ir baigiant tuo, ar jo mityba yra subalansuota. Mažyliai turi labai skirtingą skonio pojūtį, tad išlaviruoti tarp jo pomėgių ir sveikos mitybos gali būti išties sudėtinga.
Pagrindiniai mitybos principai
Svarbiausia taisyklė - negaminkite vaikui specialiai. Jis turi valgyti tai, ką valgo ir kiti šeimos nariai. Bet pasistenkite, kad maistas būtų kuo įvairesnis, o lėkštėje būtų bent vienas maisto produktas, kurį vaikas tikrai valgys. Tokiu būdu užtikrinsite sau ramybę, žinodami, kad jis tikrai neliks alkanas. Visa kita palikite jo valiai.
Nuo vienerių metų vaikui galima duoti nenugriebto karvės pieno (sūrį vaikas turėjo pradėti valgyti 8-10 mėn., jogurtą - dar anksčiau). Be baltymų, piene yra ir kaulų augimui reikalingo kalcio, taip pat kitų naudingų medžiagų (fermentų, vitaminų, mineralinių medžiagų). Kalcį iš pieno ir jo produktų organizmas įsisavina žymiai lengviau, nei iš kitų gyvulinių ir ypač augalinių produktų.
Jei vaikas yra labai išrankus maistui, galite vietoj pieno duoti jam pieno mišinuko, sukurto specialiai tokio amžiaus vaikams. Kiek pieno ir pieno reikėtų vaikui duoti? Vieningų nuomonių šiuo klausimu nėra. Orientuokitės į apytiksliai 700 ml turį. Pradžioje pusę šio turio turėtų sudaryti geriamas pienas, kitą - kiti pieno produktai: jogurtas, sūris, varškė.
Šiai produktų grupei priklauso mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Jų mažylis turėtų gauti 1-2 kartus per dieną. Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Kartais mėsą galite pakeisti žuvimi (be kaulų), pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais (pastarieji produktai tinka ir vegetarams bei mėsos kategoriškai nevalgantiems vaikams).
Pradžioje duokite vaikui švelnesnės virtos arba troškintos mėsos: vištienos, veršienos, triušienos, neriebios kiaulienos. Žiūrėkite, kad ji būtų minkšta, lengvai kramtoma - vaikai dažnai nemėgsta mėsos, nes pavargsta ją kramtyti. Aviena, riebi kiauliena, antiena ir žąsiena iki 2.5-3.5 metų nerekomenduojama.
Bulvių, dribsnių, įvairių grūdų košių, duonos, makaronų, blynelių ir kitų miltinių patiekalų duokite vaikui kasdien kiekvieno pagrindinio maitinimo metu. Dalis užkandžių taip pat gali būti iš šios produktų grupės.
Daržovės ir vaisiai - sveikos mitybos pagrindas
Tėvai norėtų, kad vaikas valgytų vaisių ir daržovių kuo daugiau, bet būtent šiuos produktus jam sunkiausia įsiūlyti. Kadangi dauguma vitaminų ir mineralų randami daržovėse ir vaisiuose, o dalis reikalingų medžiagų didesniais kiekiais gali būti randama mėsoje, kiaušiniuose, tinkamiausia būtų pradėti primaitinti nuo šių produktų.
Jeigu nesate pratusi virti, troškinti ar kepti orkaitėje daržoves, pasitreniruokite dar prieš pradėdama kasdienį maisto ruošimą kūdikiui. Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves.
Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu. Garuose galite virti visas daržoves, taip pat ir bulvę. Tipiškai šaldytos daržovės - brokoliai, žiediniai kopūstai - tokiais gabaliukais, kokiais susmulkinti parduodami parduotuvėse, išverda per 20-25 minutes. Jeigu vidutinio dydžio bulvę išilgai perpjausite į keturias dalis, o saldžiąją bulvę ar moliūgą supjaustysite degtukų dėžutės dydžio gabaliukais, jie taip pat išsitroškins per tiek laiko. Garinti galite ir pomidorus. Perpjaukite juos per pusę ar ketvirčiais. Prieš dėdami smulkinimui, nulupkite odelę (ji tikrai labai lengvai nusilupa). Taip pat galite naudoti šaldytus špinatus.
Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu, išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka (suaugusiems, žiūrėkite ir kaip reaguoja jūsų kūdikis).
Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis. Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį. Burokėlius galite išsivirti atskirai, o po to susmulkinti kartu su kitomis daržovėmis arba sutarkuoti juo smulkia trintuve ir sumaišyti su atskirai sutrintomis daržovėmis.
Ruošdamos daržoves galite naudoti vienos rūšies daržoves, o galite sukombinuoti kelias rūšis ir kasdien jas keisti. Kad nereikėtų gaminti kelis kartus per dieną, galite pietums virti didesnį kiekį daržovių, jas susmulkinti ir susidėti į švarų, sausą, verdančiu vandeniu sterilizuotą stiklainį ir uždaryti. Atšalusią košę galite laikyti šaldytuve iki kito maitinimo. Prieš maitinat tokią košę yra gerai pašildyti šilto vandens vonelėje.
Tėvai ir pediatras turėtų nuspręsti, kuris pasirinkimas yra geriausias vaikui. Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pirmaisiais gyvenimo metais dažna alergija maistui. Todėl iš pradžių svarbu rinktis daržoves, kurios mažiau alergizuoja, tai pat - neskatina dujų sankaupų. Nuo 4 mėnesių galima pradėti duoti cukinijos. Tai lengvai virškinama daržovė, turinti daug vitaminų C, B1 ir B2, kalio, magnio, kalcio ir t.t. Cukinijos taip pat yra maistinių skaidulų šaltinis. Pirmajam papildomam maistui tinka žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai. Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų. Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais.
Nuo 5 mėnesių galima duoti paragauti šviežių vaisių: obuolio, kriaušės, banano, taip pat - uogų. Nulupus odelę vaisiai sutrinami arba susmulkinami.
Saldžias vaisines tyreles taip pat galite išsivirti didesniais kiekiais ir susidėti į stiklainius laikyti šaldytuve 1-2 paras. Mažylis nesuvalgė jūsų paruoštų daržovių, mėsos? Iš vakaro nuplaukite slyvas karštu vandeniu, užpilkite šaltu vandeniu ir palikite mirkti. Ryte išmirkusias slyvas su vandeniu supilkite į mažą puodą, užvirkite ir pavirkite 5 minutes. Susmulkinkite smulkintuvu. Supjaustykite bananą 0,5-1 cm riekelėmis, užpilkite truputį vandens ir pavirkite ant nedidelės ugnies keletą minučių vis pamaišydamos. Šią bananų tyrelę galite naudoti kaip pagrindą kitiems vaisiams ir uogoms patiekti. Bananus taip pat galite kepti orkaitėje, supjaustytus arba nesupjaustytus.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis.
Mėsos ir baltyminių produktų svarba
Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, vištiena, kalakutiena. Mėsa verdama ir pradedama duoti nuo nedidelių kiekių. Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Nuo 7 mėnesių į kūdikio racioną galima įtraukti ankštines daržoves: pupeles, avinžirnius, žirnius. Nuo 8 mėn. galima pasiūlyti kiaušinio ir žuvies. Tik reikia stebėti vaiką, nes šie produktai gali sukelti alergiją.
Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymui ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Grūdai ir papildomi produktai
Verdant kruopų košes rinkitės kaip galima mažiau apdorotas kruopas, tačiau kartais patogumo sumetimais gali būti labiau priimtini kruopų dribsniai. Žinokite, kad kuo mažiau reikia kruopas (dribsnius) virti, tuo labiau jos yra apdorotos (išvirtos ir išdžiovintos) ir tuo mažiau jose yra natūralių medžiagų (gali būti papildomai pridėta sintetinių). Pvz., polenta, sorų dribsniai, avižiniai dribsniai, kurie išverda per 1 ar 5 minutes.
Verdant kruopas kai kurias verta mirkyti (pvz., soras, ryžius), o kai kurių mirkyti neišeina (pvz., kukurūzų kruopas), kai kurių mirkyti neverta, pvz., grikių. Mirkant kruopas į vandenį išsiplauna fitorūgštis, kuri sunkina virškinimą.
Verdant smulkius dribsnius, košės papildomai smulkinti gali ir nebereikėti, nebent atskiesti įdedant aliejaus ar sviesto, vaisinės tyrelės. Jeigu to nepakanka, pirmo pasirinkimo skiedimo priemonė būtų mamos pienas, jeigu jo turite ar galite nutraukti, mišinys, jeigu mažylis jį valgo. Jeigu verdant kruopų košes gali reikėti papildomai jas susmuklinti smulkintuvu.
Tipiškai atšaldamos kruopų košės sukietėja, sugerdamos į save likusį vandenį. Sorų kruopos verdamos vandenyje santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Kruopas atsimatuokite iš vakaro ir užsimerkite. Ryte užvirkite 4 dalis vandens, kruopas nupilkite, nuplaukite ir suberkite virti. Soras virkite uždengusios ant nedidelės ugnies apie 20 minučių. Kukurūzų kruopas taip pat virkite santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Tačiau kitaip, nei verdant soras, kukurūzų kruopas reikia maišyti, kol košė pradeda tirštėti. Tada jau galima uždengti ir baigti virti uždengtą. Iš viso virti reikia apie 20-25 minutes ant nestiprios ugnies. Jeigu verdate polentą, pabandykite pagal receptą ant pakelio, tačiau gali reikėti daugiau vandens, kad košė būtų ne kieta, o tinkamos konsistencijos valgyti šaukšteliu. Jeigu išvirsite polentą, atšaldykite ją inde, kuriame ji pasiskleistų 2-2,5 cm sluoksniu. Tada supjaustykite gabaliukais. Grikių košei imame vandens ir kruopų santykį 3 prie 1 ir verdame apie 15-20 minučių.
Nekepintos sėklos ir riešutai taip pat gali būti naudojami košėms pagardinti ir skoniui paįvairinti. Tiek sėklas, tiek riešutus yra būtina susmulkinti iki miltelių kavamale ar grūstuve. Malant kavamale, sėklų ar riešutų nepiklite daug, nes nekepinti riešutai yra drėgni ir malasi sunkiau. Gali reikėti sustoti, išrinkti didesnius gabaliukus ir juos pakartotinai sumalti. Sumaltą didesnį kiekį laikykite sandariai uždarytą šaldytuve. Galite naudoti sezamo, moliūgų, saulėgrąžų, chia sėklas, lazdyno, graikinius ir kitokius riešutus.
Aliejai suteikia daugiau energijos ir taip pat leidžia pasisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus. Galima naudoti įprastus aliejus, saulėgrąžų, sojų. Iš neutralaus skonio aliejų dar būtų ryžių sėlenų ar rapsų aliejai. Jeigu turite galimybę, galite įsigyti įvairesnių aliejų, turinčių stipresnį skonį. Galite rinktis linų sėmenų aliejų, kuris labai tinka su grikiais (svarbu, kad būtų neapkartęs, tokio neduokite vaikams ir nevalgytikte patys, dėl šios priežasties aliejų geriau pirkti turguje ar specializuotose aliejaus paruotuvės, kur galite pauostyti ir paragauti prieš pirkdami), moliūgų sėklų, alyvuogių aliejus kurie puikiai paskanina daržoves.
Jeigu mažylis įtariai žiūri į košes ar jam dygsta dantys ir jis nori ką nors graužti, galite paruošti duonos džiūvėsėlių. Geriausia rinktis duoną iš vienos rūšies miltų (aš perku ruginę duoną) be jokių priedų (knynai, deja, neišvengiami). Plutą nupjaukite, o riekelę perpjaukite išilgai. Džiovinti galima specialioje džiovyklėje, orkaitėje ar tiesiog paliekant ant stalo (pastaruoju atveju džius ilgiausiai). Kietai sudžiūvusią duonelę galite duoti čiulpti mažyliams. Kai galbaliukas lieka nedidelis, saugumo sumetimais geriau pakeisti jį į didesnį. Taip pat užkandžiams galite rinktis nesaldintas kukurūzų lazdeles. Duoniukai nėra labai geras pasirinkimas, nes juose gausiai naudojamos sėlenos skatina greitą maisto judėjimą žarnynu ir mažylis gali nespėti pasisavinti visų reikalingų medžiagų (išimtimi galėtų būti kūdikiai, kuriems kietėja viduriai). Vėliau galite duoti duonos, užteptos sviestu ir supjaustytos nedideliais kubeliais. Užtepams galite naudoti įvairias sutrintas daržoves ir pan.
Gėrimai ir skysčiai
Kūdikiui, kuris valgo kitą maistą, reikia pasiūlyti gerti vandens valgymo metu. Tačiau kai kurie žindomi kūdikiai gali atsigerti ir mamos pieno, todėl vertsi kūdikį gerti nereikia. Iki 6 mėnesių kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno.
Nerekomenduojama kūdikiams iki metų laiko duoti sulčių, net ir natūralių, geriau jau sutrinti vaisius ir juos patiekti.
Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Vaiko mitybos raida ir paruošimas maistui
Perėjimo laikotarpyje stebėkite kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės. Vienas iš kūdikių maisto tyrimų, atliktas Jungtinėje karalystėje parodė, kad kūdikių maistas yra ne toks ir vertingas. Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikiui dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius. Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.
Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Jei pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgoma šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukštus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.
Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui, besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.
iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.
1. Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
2. Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjanto kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
3. Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas.
DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
4. Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
5. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di...
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
