Naujagimių odelė toli gražu ne visada būna švelni kaip šilkas. Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Jei pleiskanoja vaikelio galvos oda, tai vadinamoji „lopšio kepurė“ (pleiskanų luobelė ant galvos).

Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa. Naujagimių oda lupasi dėl kelių pagrindinių priežasčių:
Lupimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar kūdikis gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas. Neišnešioti kūdikiai dažniausiai turi daugiau vernix, todėl jų oda linkusi luptis mažiau. Tuo tarpu kūdikiai, gimę 40 nėštumo savaitę ar vėliau, dažniau patiria ryškesnį odos pleiskanojimą.
„Lopšio kepurė“ yra seborėjinio dermatito forma, būdinga maždaug 50% kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Gan tvirtos, žvynelius primenančios gelsvos (bet gali būti ir balkšvos, rusvos spalvos) pleiskanos padengia vaiko galvą tarsi kepurė. Paprastai pleiskanų atsiranda pirmo mėnesio pabaigoje ir jos gali būti ryškios iki pirmųjų metų pabaigos.
Tiksliai nežinoma, kodėl ji atsiranda, tačiau manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas riebalinėse liaukose. Tai gali lemti į vaiko organizmą patekę mamos hormonai ir biotino (B grupės vitamino) stoka. Kūdikio pleiskanų luobelė yra visiškai normalus reiškinys ir nesusidaro dėl prastos higienos ar alergijų.

Kai kuriais atvejais kūdikio odos sausumas ir lupimasis gali būti susijęs su rimtesnėmis būklėmis:
| Būklė | Pagrindiniai požymiai | Priežastis |
|---|---|---|
| Fiziologinis lupimasis | Plona besilupanti odelė | Prisitaikymas prie aplinkos |
| Lopšio kepurė | Gelsvos, lipnios pleiskanos | Riebalinių liaukų aktyvumas |
| Atopinis dermatitas | Paraudimas, stiprus niežulys | Uždegiminė reakcija |
| Ichtiozė | Žvynus primenanti oda | Genetinis defektas |
Pamačius atsilupusius odos plotelius, pirmoji kilusi mintis - padėti vaikeliui greičiau atsikratyti odos likučių, tačiau šiai pagundai atsispirkite. Senoji oda padeda formuotis naujajai, tad pašalinę ją anksčiau laiko galime tik pakenkti. Pleiskanų luobas atrodo negražiai, tačiau pavojaus ir diskomforto dažniausiai nekelia.
Norėdami saugiai pašalinti luobelę, vadovaukitės šiais žingsniais:

Taip pat svarbu pasirūpinti tinkamu namų mikroklimatu. Drėgmės lygis kūdikio kambaryje turėtų būti apie 50-60 %. Sausas patalpų oras siejamas ne tik su odos išsausėjimu, bet ir su gleivinių perdžiūvimu. Jei kūdikio oda atrodo sausa, galite iki dviejų kartų per dieną patepti ją hipoalerginiu drėkinamuoju kremu (emolientu).
Nors odos lupimasis yra įprastas, tėvai turėtų būti budrūs. Būtina kreiptis į profesionalus, jei pastebite šiuos simptomus:
Svarbu: Jokiu būdu nekrapštyti nagais, nes gali patekti užkratas. Gydymas dažniausiai yra gana efektyvus, o esant sudėtingoms formoms, gydytojas paskirs receptinius vaistus.