Išsamus vadovas tėvams: kūdikių ir vaikų alergijos, maisto netoleravimas ir liepžiedžių arbata

Daugelis tėvų, gydytojo kabinete išgirdę patvirtinimą, kad jų mažylio negalavimų priežastis yra šio amžiaus civilizacijos rykštė ALERGIJA, sunerimsta ne šiaip sau. Jie, kaip ir daugelis jų draugų, pažįstamų, kaimynų, susidūrusių su šia liga, užduoda sau klausimus: kodėl mes? ką daryt? kaip toliau gyventi? Šiame straipsnyje pabandysime pateikti atsakymus į visiems tėveliams taip rūpimus kasdieninius vaiko priežiūros klausimus, detaliau aptardami alergijos priežastis, formas, pagrindinius alergenus ir atsargumo priemones, įskaitant ir liepžiedžių arbatos vartojimą.

Kas yra alergija ir kaip ją atpažinti?

Alergija maistui yra nenormalus organizmo atsakas į tam tikrą maistą. Alergijos maistui atveju sureaguoja žmogaus imuninė sistema, o simptomų spektras gali būti labai įvairus - nuo pilvo raižymo iki dusulio ar bėrimo, egzemos. Organizmas gamina ypatingus antikūnus - imunoglobulinus „E“ (IgE), puolančius alergenus. Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius.

Maisto netoleravimo atveju, paprastai sutrinka tik virškinimo sistemos veikla. Pavyzdžiui, pienas ir kiti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, valgomieji ledai ir pieninis kremas, turi cukraus, vadinamo laktoze. Paprastai organizmas fermentu laktaze suskaido laktozę į paprastesnius komponentus. Jei laktazės nepakanka, žmogus gali jausti rezorbcijos sutrikimo simptomus, pavyzdžiui, pilvo skausmą ir viduriavimą. Šis reiškinys vadinamas laktozės netoleravimu arba laktazės stoka.

Paprastai simptomai pasireiškia per keletą minučių tik suvalgius alergiją sukeliančio maisto arba kai kuriais atvejais buvus kontaktui su alergiją sukeliančiu produktu, ir išlieka iki keleto valandų. Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo, o jų intensyvumas gali varijuoti nuo vos pastebimų iki itin sunkių.

Alergijos priežastys ir rizikos veiksniai

Čiaudėjimas, niežėjimas, odos bėrimas - šie simptomai parodo, kad vaikui prasidėjo alergija. Kas ją lemia: gyvenimo ypatumai, užteršta aplinka, maiste randamos pridėtinės medžiagos, paveldėjimas. Priežasčių yra ne viena. Tyrimai rodo, kad stipresnę alergiją ir didesniam alergenų skaičiui turi tie vaikai, kurių tėvai yra alergiški. Tokiems vaikams ateityje tapti alergiškiems tikimybė išauga visu 50%. Tačiau gali būti ir taip, kad vienas (ar abu) tėvų alergiją turėjo tik vaikystėje ir to visiškai neprisimena.

Jei šeimoje yra kenčiančių nuo alergijos (ypač jei abu kūdikio tėvai yra kam nors alergiški, ir nebūtinai maistui), tai ženklas, kad kūdikį reikėtų stebėti atidžiau: nors kūdikis ir nepaveldi tam tikros alergijos rūšies, jis paveldi polinkį į alergijas. Besilaukiančios moterys, kurias vargina alergijos, dažnai nerimauja, jog ir jų kūdikiui gali pasireikšti alergija. Jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, tikimybė susirgti kūdikiui yra didžiausia - iki 70 proc.

Kūdikių, kurių tėvai (vienas iš tėvų ar abu) serga alergija, paveldi tą pačią problemą, bet nebūtinai alergiją tam pačiam alergenui, todėl verta susipažinti ir su alergijomis kitokiems maisto produktams, pvz. alergija karvės pieno baltymui.

Aplinkos veiksniai, sukeliantys alergijas

• Dulkių erkutės. Nematomos, vizualiai nepastebimos ir neretai randamos būtent lovos čiužiniuose ir patalynėje - dulkių erkutės. Joms alergiją gali turėti ir suaugusieji, tik paprastai ji pasireiškia lengvesne forma. Netgi, jei neseniai keistas vaiko miegojimo čiužinys, ar patalynė, dulkių erkutės randamos ir kilimuose, sofoje ar fotelyje. Verta atidžiai stebėti, kuriame kambaryje vaikas jaučiasi prasčiau. Nustačius, kad alergija yra būtent dulkių erkutėms svarbu pašalinti dirgiklius. Naudoti priemones, mažinančias dulkių erkučių atsiradimą.
• Dulkės ir pelėsis. Be dulkių erkučių vaikams gali alergiją sukelti ir dulkės, pelėsis. Prevenciškai rekomenduojama bent du kartus metuose atlikti generalinę tvarką, kurios metu būtų naudojamos priemonės, užkertančios kelią pelėsio susidarymui. Taip pat svarbus namų vėdinimas, bendros švaros palaikymas.
• Buitinės priemonės. Nerečiau alergizuoja ir priemonės, kurios naudojamos namų buityje: rūbų skalbiklis, indų ploviklis, cheminės valymo priemonės, namų kvapai.
• Naminiai gyvūnai. Naminiai gyvūnai - viena dažnų vaiko alergijos priežasčių, ypač jei gyvūnas nuolatos gyvena toje pačioje patalpoje. Alergizuoti gali gyvūno plaukai, pleiskanos, plunksnos. Pastebėjus tokio pobūdžio alergiją deja, bet teks augintiniui surasti naujus namus. Netgi, jei alergija vaikui nedidelė, išauga tikimybė, kad pamažu ji tik ūmės. Gali išsivystyti kvėpavimo takų lėtinės ligos.
• Laukas. Šienligė nebėra tik suaugusiųjų liga. Dažnas mažylis, pradėjus sprogti pirmiesiems pumpurams, pradeda sloguoti, čiaudėti, ašaroti. Tyrimai rodo, kad nemažai daliai vaikų alerginės reakcijos kyla nuo lazdyno ir beržo žirginėlių. Alergija suaktyvėja augalų žydėjimo laikotarpiu.

Alergijos maistui formos ir simptomai

Dauguma tėvelių alergiją maistui tapatina tik su vaikučio odos bėrimu. Taip manantieji klysta. Nepageidaujamos alerginės reakcijos į maistą formos gali pasireikšti įvairiais požymiais odos, kvėpavimo organų ir net virškinamojo trakto požymiais. Alergijos maistui simptomai gali būti panašūs į kitas problemas ar sveikatos sutrikimus. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, dažniausiai pasireiškia odos alergija: bėrimas, niežėjimas, paraudimas, patinimas.

Odos alergijos - vienos dažniausių

Pagrindinė kūdikius kamuojanti odos problema vadinama atopiniu dermatitu, kuriam būdingas viso kūno odos išsausėjimas, pleiskanojimas, šašeliai, šlapiavimas esant odos pažeidimams. Tam tikrais atvejais kūdikio oda gali pasidengti ir luobele ar pūslelėmis, todėl kūdikis gali norėti kasytis, yra dirglus, piktas, verkia daugiau nei įprastai. Bėrimai gali kamuoti ir alergijų neturinčius vaikus iki 1 metų amžiaus. Tėveliams reikia sunerimti nebent tuomet, kai jie patys priklauso padidėjusios alergijų rizikos grupei, kai alergija tęsiasi ilgesnį laiką, jos požymiai yra itin stiprūs arba pasireiškia jau vyresniam vaikui.

Atopinį dermatitą neretai iššaukia naudojamos netinkamos kūdikių higienos priemonės. Bėrimus gali sukelti ir netinkami audiniai, tiesioginį kontaktą su kūdikio oda turintys audiniai bei drabužėliai, patalynė, užklotai ar rankšluosčiai.

Virškinimo organų alergija maistui

Virškinimo organų alergijos maistui pasireiškia įvairiais simptomais. Tai gali būti vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, dujų kaupimasis, pykinimas, rėmuo, vidurių užkietėjimas, pakitusi išmatų konsistencija (taip pat ir atsiradusios gleivės, kraujo priemaišos). Vaikų virškinimo organų alergijos maistui skirstomos į nuo IgE priklausomas ir nepriklausomas reakcijas. Maisto baltymų sukelta (-as) enteropatija, enterokolitas, proktitas yra dažnos formos. Klasikinė celiakija dažniausiai pasireiškia nuo 6 iki 24 mėnesių amžiaus ir būna lydima virškinamosios sistemos sutrikimo simptomų: viduriavimo/vidurių užkietėjimo, vėmimo, svorio kritimo dėl malabsorbcijos. Tačiau, net ir šiems simptomams nepasireikštus kūdikystės laikotarpiu, yra atipinės, latentinės ir tyliosios celiakijos formos tikimybė.

Kvėpavimo takų alergija maistui

Maisto alergenai gali sukelti šiuos kvėpavimo organų pažeidimo simptomus: nosies gleivinės paburkimą, čiaudulį, rinorėją, kosulį, švokštimą, dusulį ar balso užkimimą. Šiai alergijos maistui grupei nuo IgE priklausoma yra bronchinė astma, alerginis rinitas ir rinokonjunktyvitas, nuo IgE nepriklausomas - Heinerio sindromas.

Anafilaksija - grėsminga reakcija

Anafilaksija maisto sukeltiems alergenams - tai ypač sunki ir agresyvi, grėsminga gyvybei padidėjusio jautrumo organizmo reakcija. Anafilaksinei reakcijai, sukeltai maisto alergenų, būdinga greita reakcija (nuo kelių minučių iki kelių valandų): gerklų edema, bronchų spazmai, delnų, padų, galvos niežulys, akių vokų tinimas, spazminiai pilvo skausmai, vėmimas ir viduriavimas. Stiprus švokštimas ir apsunkintas kvėpavimas gali būti anafilaksijos požymiai, tuomet reikia nedelsiant kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Burnos alergijos sindromas

Burnos alergijos sindromas - tai maisto alergijos forma, kurios simptomų atsiranda kontakto vietoje - burnos ir ryklės gleivinėje. Šiam sindromui būdinga staigi pradžia - pradėjus valgyti, atsiranda lūpų, gomurio, burnos gleivinės niežulys, perštėjimas, patinimas, paraudimas. Kartu su burnos alergijos sindromu dažnai būna ir alerginis rinitas arba šienligė. Tai dažnesnė alergija vyresnio amžiaus (nuo 12 metų) vaikams.

Pagrindiniai maisto alergenai ir "pseudo" alergenai

Teoriškai yra žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas, kurio sudėtyje yra baltymų, gali sukelti alergijas, tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą. Apie 90 proc. alerginių reakcijų iki trejų metų vaikams sukelia pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, medžio riešutai, žuvis ir vėžiagyviai. Pienas ir kiti pieno produktai (ypač karvės pienas, sūris, sviestas, jogurtas, grietinė ir kt.), kiaušiniai, pienas ir žemės riešutai yra didžiausi maisto alergenai iki trejų metų vaikams. Žemės riešutai, žuvys ir vėžiagyviai dažniausiai sukelia sunkiausias reakcijas. Beveik 5 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus yra alergiški maistui.

Visi šie produktai gali būti sudėtinė patiekalų ar maisto produktų dalis. Soja vartojama daugelyje pagamintų ir parduotuvėse parduodamų produktų. Etiketėse ji gali būti įvardijama labai įvairiai, kartais net „užslėpta“, pvz., hidrolizuotas augalinis aliejus, augalinis aliejus ir lecitinas. Todėl sojai jautriems vaikučiams reikėtų vengti duoti produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų.

„Pseudo“ alergenai

Svarbu skirti pseudoalergijas, kurios yra šešis kartus dažnesnės, nuo tikrųjų. Citrusiniai vaisiai, šokoladas, medus, riešutai, cukrus, žuvis, žemuogės, braškės, kiviai ir kiti produktai vadinami pseudoalergenais, todėl, kad organizmas gali reaguoti ne į patį produktą, o į suvalgytą jo kiekį. Nuo vienos skiltelės apelsino odos neišbers, bet, suvalgius kilogramą, įvyks audringa alerginė reakcija.

„Saugūs“ produktai ir alternatyvos

Silpną alergiją sukeliantys produktai: rūgusio pieno produktai, triušiena, arkliena, liesa kiauliena, kalakutiena, liesa aviena, žiediniai ir briuselio kopūstai, brokoliai, aguročiai, patisonai, agurkai, ryžiai, kukurūzai, grikiai, soros, sorgai, ryžių sėlenos, smiltyninis gyslotis, burnočiai, bolivinės balandos, žalios spalvos kriaušės ir obuoliai, žalumynai, geltonieji ir raudonieji serbentai. Daugybei žmonių yra būtini gryni maisto produktai, kuriuose negali būti net menkiausio kviečių ar kitų specifinių alergenų pėdsako.

Plačiau apie „saugius“ produktus - straipsnio skiltyje „Alternatyvos alergiją sukeliančių produktų grupėms“.

Maistas BE alergenų ar BE sintetinių priedų?

Šis klausimas labai aktualus turbūt visiems tėvams, auginantiems vaikus, nebūtinai alergiškus. Neužginčijama tiesa, jog, rinkdamiesi natūralius ar ekologiškus, cheminės pramonės nepaliestus produktus, mes padedame savo mažiesiems pajausti tikrąjį maisto skonį. Pažindindami su viso grūdo produktais, kartu jų organizmus aprūpiname iš pačios gamtos su sveikais produktais gaunamų mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, vitaminais, skaidulinėmis medžiagomis. Reiktų manyti, kad tai yra daug geriau nei duoti vaikui sintetinių vitaminų. Tačiau ar tikrai jautrų organizmą mes sugebame apsaugoti? Vienareikšmio atsakymo tikrai nėra, nes net ir sintetiniai priedai traktuojami kaip alergenai.

Antai gliutenas (liet. glitimas), vienas iš alergiją sukeliančių baltymų stipresnės ir silpnesnės formos yra natūraliai randamas kviečių, rugių, miežių, avižų ir jų išvestiniuose produktuose. Pageidautinas ilgas produktų tinkamumas vartoti, papildomos sudedamosios dalys šalia pažeria ir netikėtų priedų, kurie gali išprovokuoti papildomų nepageidaujamų reakcijų. Tačiau, atidžiai skaitant gaminių sudėtis etiketėse, reikėtų vengti ne tik alergiją sukeliančių produktų, bet ir sintetinių maisto priedų.

Sintetinių priedų šviežiose daržovėse turbūt nerasime, bet nerimą gali kelti derliui didinti naudojami nitratai. Kenksmingų sintetinių priedų apstu saldžiuose gaiviuose gėrimuose. Bet jų išvengti nėra taip ir sunku, nes juos galima pakeisti geriamuoju ar mineraliniu vandeniu, šviežių vaisių sultimis. Turbūt gyvūninės kilmės produktuose (pieno, mėsos, kiaušinių, žuvies gaminiai) daugiausiai naudojami maistiniai priedai, pagerinantys gaminio skonį, spalvą, galiojimo laiką, tirštumą. Tačiau juose yra ir daugiausia termiškai „nežūstančio“ alergiją sukeliančio baltymo. O tai augantį organizmą veikia stipriausiai.

Dažniausi sintetiniai maisto priedai ir jų poveikis

Nors vis tenka išgirsti apie jautrumą maisto priedams, tačiau kol kas moksliniais tyrimais įrodyta tik alergija sulfitams. Pastarųjų galima rasti, pavyzdžiui, vynuose, ant kurių butelių kartais būna užklijuoti ir įspėjamieji lipdukai. Tai neaktualu vaikučių mityboje, bet reikia prisiminti, kad sulfitų galima rasti ir natūraliai pomidoruose, lašišoje, svogūnuose. Sulfitai jautriems žmonėms gali sukelti ir odos bėrimus, kvėpavimo sutrikimus ar net anafilaksinį šoką.

Pateikiame lentelę su kai kuriais maisto priedais, kurie gali sukelti nepageidaujamas reakcijas:

Virti, konservuoti, kepti alergiją sukeliantys produktai

Kai kam iškyla klausimas, ar termiškai apdorotas baltyminis maistas nebesukels alergijos. Tiesa ta, kad suskaidyti baltymai nebebus pavojingi, tačiau ne visi baltymai šildomi suskyla. Pvz., gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl, šildant tokį maistą, alergija neišnyks. Dažniausiai nepageidaujamas reakcijas suteikia šviežios ar šaldytos raudonos spalvos uogos ir vaisiai. Todėl vartokite nesukeliančias alergijos baltas uogas arba raudonąsias apvirkite.

Kryžminės reakcijos ir kryžminė tarša

Kryžminės reakcijos

Yra nemažai klinikinių atvejų Lietuvos praktikoje, kai alerginiu rinitu (taip vadinama pavasario alerginė sloga, kylanti žydint) sergantys vaikai yra jautrūs kai kuriems maisto produktams, pvz., obuoliams. Mokslinių tyrimų įrodyta, kad egzistuoja ir kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, jautrūs beržo žiedadulkėms asmenys gali būti jautrūs ir obuoliams, morkoms, kiviams, persikams, abrikosams, kriaušėms, lazdyno riešutams, o jautrūs pelynui - ramunėlėms, gerberoms, saulėgrąžoms ir kitiems graižažiedžiams. Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, kad braškės pasižymi kryžmine alergine reakcija su beržų žiedadulkėmis, todėl žmonės, kurie yra alergiški beržų žiedadulkėms, gali būti alergiški ir braškėms. Kartais dėl alergijos kiaušiniams pastebima alerginė reakcija paukštienai ar paukščių plunksnoms. Alergiškiems pienui asmenims patariama atsargiai valdyti jautienos ir veršienos mėsą.

Kryžminė tarša

Daugybei žmonių yra būtini gryni maisto produktai, kuriuose negali būti net menkiausio kviečių ar kitų specifinių alergenų pėdsako. Šiandienos komercinėse gamybos įmonėse yra daug galimybių kryžminei taršai kilti. Taršos ore esančiais arba ant apdorojimo paviršių nusėdančiais alergenais ir dirbtiniais priedais praktiškai neįmanoma kontroliuoti, jei nenaudojama speciali, atskira technologinė įranga. Suprantant tokios taršos pavojų žmonėms, kenčiantiems nuo alergenų ir sergantiems celiakija, pasaulyje yra bendrovių, kuriose užtikrinama kontroliuojama alergenų ir maisto produktų grynumo kontrolės aplinka. Ištisi gamybos kompleksai yra skirti išskirtinei maisto produktų gamybai, maisto produktai gaminami be didžiosios dalies pagrindinių maisto alergenų.

Kaip elgtis įtarus alergiją vaikui?

Jei įtariate, kad jūsų vaikui gali būti alergija maistui, pirmas įtarimas greičiausiai jus išmuš iš vėžių ir bandysite karštligiškai ieškoti priemonių atsiradusioms neįprastoms vaiko organizmo reakcijoms šalinti. Tačiau neskubėkite gydytis patys. Pirmiausia - parodykite ir pabandykite būklę aptarti su jus prižiūrinčiu gydytoju. Pastebėjus aiškius alergijos simptomus, reikėtų kuo greičiau konsultuotis su gydytoju, kuris paskirs gydymą ir padės išsirinkti tinkamas kūdikio priežiūros priemones ar maisto produktus.

Kai kurie vaikai, atrodo, yra alergiški netgi orui. Uodo įkandimas, suvalgytas saldainis ar išgerta ramunėlių arbata baigiasi niežėjimu, tinimu ar kita alergijos išraiška. Kai kurie vaikai, atrodo, yra alergiški netgi orui. Uodo įkandimas, suvalgytas saldainis ar išgerta ramunėlių arbata baigiasi niežėjimu, tinimu ar kita alergijos išraiška.

Kūdikio (vaiko) alergiją maistui vertinkite labai rimtai, nes bet kuri akistata su alergizuojančiu produktu gali būti pavojinga gyvybei (net jei anksčiau reakcija buvo švelni). Būtinai informuokite visus besirūpinančius vaiku (senelius, auklę, vaikų darželio personalą ir kt.) apie vaiko alergijas ir kaip elgtis atsiradus alerginei reakcijai.

Alergijos nustatymas ir valdymas

• Kūdikystė. Dažniausiai pirmieji alergijos požymiai vaikui fiksuojami ankstyvoje kūdikystėje. Jei jie stiprūs, mažylis būna irzlus, gali blogiau valgyti, sutrinka dienos ir miego ritmas. Tokiais atvejais, ypač, jei mama vaiką maitina savo pienu, bandoma reguliuoti būtent jos mitybą. Maistinės medžiagos per motinos pieną perduodamos kūdikiui, todėl, jei jų tarpe yra alergizuojančių, didėja tikimybė sulaukti nemalonių padarinių. Iš mitybos raciono tokiais atvejais siūloma eliminuoti: žuvį, jautieną, jūros gėrybes, pomidorus, aštrius ir stiprius prieskonius bei prieskonines žoleles (čiobrelis, imbieras), vengti maisto su cheminiais priedais. Nevartoti padažų, tokių kaip soja, pomidorų padažas. Šiuo laikotarpiu nustatyti kam kūdikis yra alergiškas - labai sudėtinga. Ekspertai vieningai sutaria, kad maitinami motinos pienu kūdikiai geriau apsaugomi nuo alergijų išsivystymo: motinos pienas stiprina jų imuninę sistemą, nes jame yra daug antikūnių, padedančių kūdikiui apsisaugoti nuo pirmųjų jo gyvenimo mėnesių.
• Vėlyvas įvedimas. Anksčiau buvo teigiama, kad vėlyvas alergizuojančių produktų įvedimas į vaiko mitybos racioną yra gera prevencinė priemonė, tačiau pastarųjų metų stebėjimai ir tyrimai rodo, kad tokia taktika negelbėja.
• Tyrimai. Alergiją maistui gali patvirtinti gydytojas atlikdamas specialius tyrimus. Šiandiena sveikatos specialistai rekomenduoja tyrimus, kurie padeda nustatyti alergijos priežastis. Šie tyrimai nėra skausmingi, atliekami nesudėtingai, todėl gali būti daromi ir vaikams.
• Eliminacinė dieta. Alergiškiems ar tam tikrų produktų netoleruojantiems kūdikiams ir vaikams paprastai skiriama eliminacinė dieta, kurios trukmė - 2-3, rečiau - iki 6 sav. Ši dieta paprastai skiriama, kai įtariama maisto alergija, tačiau sudėtinga nustatyti specifinį, pagrindinį alerginę reakciją sukeliantį alergeną. Radus maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu jų vengti (ir kitų panašių tos pačios maisto grupės produktų). Jei žindote vaiką, venkite maisto produktų, kuriems jis yra alergiškas.
• Reintrodukcija. Prasminga vėl pradėti vartoti po dviejų, trijų mėnesių ir stebėti, ar įvyko teigiami pokyčiai. Kai kuriems vaikams, prižiūrint gydytojui, po trijų ar šešių mėnesių gali būti vėl duodama tam tikrų maisto produktų, kad būtų galima įsitikinti, ar jis „neišaugo“ alergijos.
• Vaistai. Itin svarbu dėl bet kokių vaistų, kuriais norima vaikui palengvinti alergijos simptomus, pirmiausia, pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais. Didžioji dalis alerginių reakcijų, vaikams augant, palaipsniui mažėja.

Kūdikių higienos priemonės ir audiniai

Atopinį dermatitą neretai iššaukia naudojamos netinkamos kūdikių higienos priemonės, todėl pirmuosius vaikelio gyvenimo metus tėvai turi vadovautis taisykle, kad mažiau yra daugiau. Pavyzdžiui, tėveliai turi pagalvoti apie tai, kad papildomai drėkinančios priemonės bus nenaudingos, jeigu kūdikio odelė nėra sausa, todėl visuomet naudingiau rinktis priemones, kurių sudėtis paprastesnė, natūralesnė ir aiškesnė. Dėl to specialistai pataria nenaudoti gausiai prikvėpintų ar sintetinių ingredientų turinčių priemonių, o vietoje jų rinktis alergologų ar dermatologų patvirtintas ir sertifikuotas higienos, kosmetikos ar namų priežiūros priemones.

Kūdikių drabužiams taip pat patariama rinktis natūralius audinius, pavyzdžiui, šukuotinės arba paprastos medvilnės pluoštą, o šaltesniu laikotarpiu - švelnią ir odos nedirginančią merino vilną. Vaikų odos alergijoms kelią užkerta ir tinkamai pasirinktos drabužių skalbimo priemonės - jos turi būti be kvapiklių, be dažiklių.

Primaitinimas alergiškiems kūdikiams

Nors žindymo laikotarpiu kūdikių maisto alergijų požymiai retesni, tačiau tam tikrais atvejais maisto netoleravimo problemos gali mažuosius lydėti visą gyvenimą. Dažniausiai maisto alergijos susijusios su įvairiais virškinimo sistemos simptomais, pilvo skausmais, dujų pasišalinimu bei itin gausiu atpylinėjimu. Kūdikių maisto alergijos gali pasireikšti vos tik pradėjote savo vaiką maitinti kietu maistu arba maždaug apie šeštą gyvenimo mėnesį. Nepaisant to, kad per pirmuosius gyvenimo metus vaikelis turi būti paragavęs kuo įmanoma įvairesnių maisto produktų, supažindinant kūdikį su įvairiais skoniais reikia stebėti jo maisto tolerancijos lygį bei laikytis griežtų kūdikių primaitinimo taisyklių.

Naujus maisto produktus į kūdikio racioną reikia įvesti pamažu, neskubant, kadangi tai padeda greičiau suprasti, ar vaikeliui siūlomi skoniai tinka bei patinka. Čia geriausia rinktis šviežius produktus, daržoves ar vaisius bei stebėti maisto produktų sezoniškumą. Jei šeimoje yra sergančiųjų alergijomis ir baiminatės, kad kūdikis taip pat gali susirgti alergija maisto produktams, atidžiai stebėkite jo sveikatos būklę ir elgesį, jį pradėjus primaitinti alergizuojančiais maisto produktais. Pradėję primaitinimą, iš pradžių duokite nedidelį kiekį naujo maisto produto, jį kūdikiui ragauti duokite keletą dienų, prieš pradėdami maitinti jį kitos rūšies maisto produktu. Jei kūdikiui pasireikš kokia nors alerginė reakcija, galėsite nesunkiai suprasti, kuris produktas ją sukėlė.

Gaminti maistą alergiškam ar tam tikrų produktų netoleruojančiam vaikui gali būti paprasčiau, kai šalia - receptai ir patarimai. Jei vaikas yra alergiškas tam tikriems maisto produktams, ir tenka jų vengti, gali kilti nepakankamos mitybos rizika.

Liepžiedžių arbata: nauda, rizika ir alergija

Liepžiedžių arbata - tai šimtmečius Lietuvoje vartojama vaistažolė, žinoma dėl savo švelnaus skonio, natūralaus raminamojo poveikio ir plataus pritaikymo peršalus. Nors atrodo paprasta, ši arbata pasižymi stipriu biologiniu aktyvumu, todėl svarbu žinoti ne tik jos naudą, bet ir kaip ją saugiai vartoti.

Kuo naudinga liepžiedžių arbata sveikatai?

Liepžiedžių arbata vertinama kaip viena švelniausių, bet efektyviausių vaistažolių, ypač naudojamų peršalimo sezonu. Ji veikia ne tik kvėpavimo takus, bet ir nervų sistemą bei kraujotaką. Nauda dažniausiai pasireiškia kompleksiniu, viso organizmo raminimu ir imuninės sistemos aktyvinimu.

• Poveikis imunitetui. Liepžiedžių žieduose gausu flavonoidų, gleivių ir eterinių aliejų, kurie padeda organizmui lengviau kovoti su infekcijomis. Arbata skatina prakaitavimą, todėl esant temperatūrai ar karščiavimui - padeda natūraliai sumažinti kūno temperatūrą ir pašalinti toksinus per odą.
• Raminamosios savybės. Ši arbata laikoma viena iš natūraliausių priemonių nuo streso, įtampos ar lengvos nemigos. Raminantis poveikis siejamas su flavonoidais ir gleivėmis, kurios veikia nervų sistemą švelniai, bet veiksmingai. Dažnai rekomenduojama gerti vakare, kad pagerėtų miego kokybė.
• Nauda kvėpavimo takams. Dėl savo gleivinių sudedamųjų dalių liepžiedžių arbata minkština gerklę, mažina sudirgimą, padeda atsikosėti. Ji naudinga ir profilaktiškai - esant pirmiesiems peršalimo simptomams ar po kontakto su sergančiais žmonėmis.

Kaip tinkamai paruošti liepžiedžių arbatą?

Kad liepžiedžių arbata būtų ne tik skani, bet ir iš tiesų naudinga, svarbu laikytis tinkamų paruošimo taisyklių. Naudokite 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų liepų žiedų ir užpilkite apie 200 ml karšto, bet ne verdančio vandens (~85-90°C). Palaikykite 10-15 minučių. Liepžiedžių arbatą rekomenduojama gerti 1-2 puodelius per dieną, ypač vakare ar ligos metu. Nepertraukiamai vartoti ne ilgiau kaip 7-10 dienų. Arbatai galima suteikti papildomo poveikio ar skonio įmaišant medų (svarbu įpilti tik į atvėsusią arbatą), mėtas ar ramunėles (raminamajam poveikiui sustiprinti), šermukšnių uogas ar imbierą (imuninei sistemai palaikyti peršalimo sezonu).

Galimas šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės

Liepžiedžių arbata yra vertinama kaip saugi, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Ypač svarbu įvertinti individualią sveikatos būklę prieš ją vartojant dažnai ar didesniais kiekiais.

• Poveikis širdžiai ir kraujospūdžiui. Viena pagrindinių atsargumo priežasčių - liepžiedžių gebėjimas veikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Jei turite širdies ritmo sutrikimų ar žemą kraujospūdį, ši arbata gali dar labiau sulėtinti širdies plakimą ar sukelti galvos svaigimą. Tokiais atvejais geriau pasitarti su gydytoju prieš vartojimą.
• Sąveika su vaistais. Liepžiedžių arbata gali sustiprinti diuretikų ar širdies vaistų poveikį, taip padidindama nepageidaujamų reakcijų riziką. Jei naudojate vaistus kraujospūdžiui reguliuoti ar skysčių šalinimui, arbata gali išbalansuoti elektrolitų pusiausvyrą ar sukelti silpnumą.
• Alerginės reakcijos. Nors retai, tačiau liepžiedžių žiedai gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, jautriems žiedadulkėms ar žolelėms. Galimi simptomai - niežulys, odos bėrimai ar net kvėpavimo apsunkimas. Jei po arbatos vartojimo pastebite bent vieną iš šių požymių, vartojimą reikia nutraukti. Kaip ir minėta kryžminių reakcijų skiltyje, jautrūs beržo žiedadulkėms asmenys gali turėti kryžminių reakcijų su kitais augalais. Liepžiedžiai, būdami žiedadulkių šaltiniu, taip pat gali sukelti jautrumą alergiškiems asmenims.
• Nėštumas ir žindymas. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama pasitarti su gydytoju, prieš įtraukiant liepžiedžių arbatą į kasdienę rutiną. Duomenų apie poveikį nėščiosioms nedaug, tačiau bet koks vaistažolių vartojimas turi būti atsakingas.

Gydytojų ir žmonių atsiliepimai apie liepžiedžių arbatą

Medicinos bendruomenėje liepžiedžių arbata dažnai vertinama kaip naudinga pagalbinė priemonė esant peršalimo simptomams ar nerimui, tačiau tik tinkamai vartojama ir atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę.

Gyd. Daiva Šilinskienė, šeimos gydytoja, pabrėžia: „Net jei arbata atrodo nekalta, joje esantys junginiai gali daryti poveikį kraujotakai, širdžiai ar sąveikauti su vaistais. Reikia žinoti, kam tinka ir kada sustoti.“ Dr. Rūta Pociūtė, šeimos gydytoja, papildo: „Liepžiedžių arbata yra puiki pagalbinė priemonė peršalimo pradžioje - ji skatina prakaitavimą, padeda sumažinti kūno temperatūrą ir veikia švelniai raminančiai. Tačiau pacientams, kurių kraujospūdis žemas, rekomenduoju ją vartoti atsargiai.“

Žmonės taip pat dalinasi savo patirtimi: „Kai tik pradedu jausti peršalimo simptomus, iš karto verdu liepžiedžių arbatą. Jaučiu, kaip prakaitavimas prasideda greičiau, ir kitą dieną dažnai jau būna geriau,“ - pasakoja Asta (42 m., Kaunas). Mindaugas (36 m., Telšiai) naudoja ją nerimui mažinti: „Naudoju liepžiedžių arbatą prieš miegą, kai jaučiu nerimą ar įtampą. Ji mane ramina kur kas švelniau nei raminamieji. Skonis malonus, o efektas - natūralus.“ Tačiau yra ir atsiliepimų apie nepageidaujamą poveikį, kaip antai Lina (58 m., Šilalė) pastebėjo: „Pastebėjau, kad ilgiau geriant kiekvieną vakarą man pradėjo svaigti galva. Pasitariau su gydytoja - sakė, kad gali būti nuo žemo kraujospūdžio. Tad dabar geriu tik tada, kai tikrai reikia.“

tags: #kudikiui #alergija #nuo #liepziedziu

• sužinokite daugiau apie „Sevilis“ globos namus
• kūdikio smegenų raida ir tėvų įtaka
• Apie lopšelio-darželio vertybes ir ugdymo filosofiją
• Moters organizmo atsistatymas po gimdymo
• Vaikystės autizmo požymiai ir diagnostika