Ikimokyklinių įstaigų darbas vasarą: iššūkiai tėvams ir sprendimų paieškos

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, ikimokyklinių įstaigų darbas vasaros metu tampa itin aktualiu klausimu. Nors dalis ikimokyklinių įstaigų vasaros laikotarpiu tam tikru metu visiškai užsidaro, tačiau kita dalis negali to padaryti, nes yra poreikis vaikus vasarą vesti į darželius. Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Kasparavičienė pristatė Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus pateiktą informaciją, kuri atskleidžia sudėtingą situaciją visos šalies mastu.

Tėvų poreikiai ir įstaigų galimybės

Daugelis tėvų vasaros metu susiduria su dilema, kur palikti savo atžalas. Daugelis karantino metu išnaudojo savo kasmetines atostogas, dirbdami iš namų, tad vasarą turės dirbti, o tai reiškia - vaikus leisti į darželį arba palikti artimųjų, auklės priežiūrai. „Tėvai galimai nebeturi atostogų, kurias jau išnaudojo karantino metu dirbdami iš namų“, - sako Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius. Šakių vaikų darželio-lopšelio „Klevelis“ direktorė Vilija Butikienė priduria: „Tėvai iš tikrųjų yra sunerimę, yra išbuvę ir prastovose, ir atostogas išnaudoję. Jie turi dirbti, neturi kur palikti vaikų, tad daug jų žada lankyti darželį vasaros metu, o mes neturime kaip sujungti grupių“.

Darželių vadovai susiduria su sudėtinga situacija. Švietimo įstaigų vadovai supranta, jog darželio auklėtojos nori gauti joms priklausančias atostogas, nes jei vasarą atostogų nebus, rudenį jas suteikti bus dar sudėtingiau. Dėl pandemijos jau ir per praėjusias moksleivių atostogas pailsėti darželio darbuotojams buvo sudėtinga. Anksčiau būdavo sujungiamos grupės iš vasarą lankančių darželį vaikų ir taip auklėtojos išeidavo atostogų, o dabar, pandemijos metu, dėl esančios situacijos Lietuvoje grupių jungti negalima. Kaip nejungiant grupių būtų galima dirbti vasarą, vadovai nemato jokių galimybių.

Kitas pasiūlymas, kurį aptarė švietimo įstaigų vadovai, yra derinti ugdymą ir vaikų priežiūrą. Tai yra išleisti dalį kvalifikuotų darbuotojų atostogoms ir priimti nekvalifikuotus darbuotojus vaikų priežiūrai. Tačiau, kaip primena Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, „surastume, kas dirbs - mokytojai laisvu savo metu ar studentai, tačiau mokėti nekvalifikuotiems darbuotojams taip pat reikės“, kas kelia lėšų trūkumo problemą.

Laikinų grupių formavimas ir adaptacijos iššūkiai

Šakių lopšelio-darželio „Berželis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Dovilė Kazakauskienė sakė, kad vasarą darželyje planuojama formuoti laikinas darželinukų grupes. Ji teigia, kad „žiemą turėjome panašią problemą. Viena auklėtoja turėjo nedarbingumą, tad kreipėmės į sveikatos centrą, konsultavomės, tada mums pasakė, jog laikinam periodui direktoriaus įsakymu galima suformuoti naujas grupes ir, patvirtinus savivaldybei, tokias grupes turėti, tad mes neįsivaizduojame kito varianto“. Praėjusią vasarą darželis dirbo būtent su laikinomis grupėmis.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog naujų grupių sudarymas nėra draudžiamas, tačiau naujas grupes rekomenduoja formuoti tik nuo rugsėjo mėnesio. D. Kazakauskienė tvirtina: „Tai nebus grupių jungimas, tai bus laikina grupė. Tikime, kad į aštuonias grupes birželio mėnesį tilpsime. Aišku, iškart formuojame atsarginę grupę. Manau, kad labai įstatymams nenusižengsime, tuo labiau, kad karantinas švelnėja“. Tačiau, pasak „Klevelio“ direktorės V. Butikienės, skirtumas tarp grupių sujungimo ir laikinos grupės sudarymo yra labiau formalus: „bet tai kuo skiriasi grupių sujungimas ir laikinos grupės sudarymas? Tai tiek, kad įsakymu bus parašyta. Iš esmės tai tas pats“.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius svarsto, kad kol kas nėra kitos išeities, kaip tik tam tikrų grupių laikiną sujungimą „pakišti“ po laikinos grupės statusu ir griežtai laikytis nuostatos, kad toje grupėje ir būtų tik tam laikotarpiui sąraše esantys vaikai.

Deja, tokie sprendimai sukelia didelį stresą vaikams ir jų tėvams. Kretingiškė Simona Bružienė pasakoja skaudžią patirtį, kai jos dukrai teko adaptuotis naujoje įstaigoje. Jai buvo sunku palikti dukrą verkiančią naujoje aplinkoje, su nepažįstamais vaikais ir auklėtojomis. „Dukra prašydavosi vedama į jos darželį, o ne į naująjį,“ - pasakoja Simona. „Problema tame, kad trimečiui jautriam vaikui tokie „mėtymai“ per įstaigas yra išties sunkūs“. Nors vėliau šeimai pasisekė ir jų darželis tapo pakaitiniu, situacija kartojosi kasmet, o pasiūlymai dėl pakaitinių darželių tapdavo vis absurdiškesni, pavyzdžiui, darželis už 10 km nuo namų. Tai kelia klausimą, kaip mąsto tie, kurie priima tokius sprendimus, ir kaip, jų manymu, tėvai turi nugabenti savo vaikus į kitame mieste esantį darželį.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Lina Jadenkuvienė Delfi tikina, kad Kretingos rajonas nėra išskirtinis ir dauguma darželių nedirba vieną ar kitą vasaros mėnesį visoje Lietuvoje. Priežastys esančios kelios: pirma, vaikų skaičius darželiuose vasarą ženkliai sumažėja, antra, darželių darbą vasaros laikotarpiu būtina optimizuoti ir dėl jų darbo pobūdžio bei specifiškumo, nes privalu darželių darbuotojams suteikti atostogas. Tačiau į klausimą, ar tokiu atveju nenukenčia mažametis vaikas, jei jam tenka trumpam laikui priprasti prie naujos įstaigos, darbuotojų bei vaikų, savivaldybės atstovė neatsakė. Simona Bružienė mano, kad problema ne pedagogų poilsis, o valdininkų patogumas ir noras sutaupyti, o visa atsakomybė užkraunama ant tėvų pečių.

Panašiai situacija klostosi ir Klaipėdoje, kur šią vasarą visi miesto darželiai pagal dar vasario mėnesį patvirtintą atostogų grafiką vienam mėnesiui užvers duris. Tėvelių prašoma pasirūpinti savo vaikų užimtumu, nes galimybės nukreipti vaikus į kitus darželius dėl šalyje tebesitęsiančios pandeminės situacijos yra ribotos. Ankstesniais metais tą mėnesį, kuomet vaiko lankoma ugdymo įstaiga užsidarydavo (remontui, atostogoms ir kt.), būdavo sudaromos galimybės vaikui laikinai lankyti kitą miesto darželį. Tokia galimybė bus ir šiemet - bus kuriami vadinamieji „socialiniai burbulai“ su pakaitiniais darželiais.

Kauno miesto savivaldybė taip pat vasaros laikotarpiu dalinai uždaro darželius, remdamasi tėvų apklausomis ir planuojamais remontais. 2024 metais didžioji dalis darželių dirbo rotacijos principu: 36 įstaigos nedirbo liepą, 41 - rugpjūtį. Tik dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasirinko visą vasarą skirti poilsiui ir sustabdė veiklą tiek liepą, tiek rugpjūtį. Sprendimai uždaryti kai kurias įstaigas priimti remiantis dviem pagrindiniais argumentais: mažu tėvų poreikiu vasaros laikotarpiu ir planuojamais remontais, kurie fiziškai neleidžia vykdyti ugdymo.

Vasaros darželis: ugdymo galimybės ir alternatyvos

Nors tėvai nuogąstauja, jog eidama į darželį ir jų atžala liks be „tikrų“ atostogų, reikia atsižvelgti į tai, kad kaip ir mums, suaugusiesiems, taip ir vaikams daugiausia naudos turi produktyviai praleistas laikas. Tuo tarpu darželyje vasarą vaikai nenuobodžiauja - oro sąlygos leidžia daug veiklų perkelti į lauką, susiorganizuoti pikniką, vaidinimą, meno užsiėmimus lauke, ieškoti „lobio“, leistis į netolimus žygius ir pan. Taip vaikui prasiplečia erdvės suvokimas ir pažinimo galimybės. Be to, vasarą lauke galime būti žymiai ilgiau nei žiemą, tad ir žaidimus galime kurti ilgesnius. Užsiimant įvairiomis veiklomis svarbu stebėti vaiko vidinę motyvaciją ir siekti, kad noras tyrinėti, mokytis kiltų pačiam.

„Istorijų namuose“ remiamasi Reggio Emilia filosofija, kuri sako, kad vaikui reikia sukurti tokią aplinką, kurioje jis galėtų kurti ir puoselėti savo interesus. Lauko erdvė yra tam labai dėkinga vieta. Ikimokykliniame amžiuje tobulinant vaiko vidinius polinkius, jis stiprina vidinę motyvaciją, o tuomet ir į darželį ateina norėdamas pažinti, mokytis, nes jam pačiam suteikiama galimybė tas žinias atrasti, ne viskas yra siūloma suaugusiųjų. Taip pamažu vaikas išmoksta planuoti savo veiklą, žaisti tai, kas jam patinka.

Tėvams, neturintiems galimybės leisti vaiko į darželį visą vasarą, yra ir alternatyvų. Net jei šiemet neturime galimybės ištrūkti ilgesniam laikui ar atostogauti taip, kaip buvome suplanavę, visuomet galime išnaudoti ilgus vasaros vakarus ir savaitgalius. Jei mėgstate gamtą - susiorganizuokite dienos žygį po pažintinius takus. Jei neatsimenate, kada paskutinį kartą miegojote gryname ore, išsiruoškite savaitgaliui su palapinėmis. Vaikams tai gali būti nauja, o tėvams - naujai atrasta pramoga. Nuo 2025 m. pradžios Lietuvoje įsigaliojo nauja finansinė parama šeimoms - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kurios dydis siekia 364 eurus per mėnesį už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, nelankantį darželio. Ši išmoka mokama tik tuomet, kai vaikas prižiūrimas už atlyginimą samdomos auklės, turinčios darbo sutartį arba individualios veiklos pažymą.

Vasaros darbas paaugliams: galimybės ir reikalavimai

Kilus iššūkiams dėl ikimokyklinukų priežiūros vasarą, verta prisiminti ir vyresniųjų vaikų - paauglių - galimybes užsiimti vasaros darbais. Vasaros atostogos - metas, kai daugelis moksleivių ir studentų ieško laikino darbo, siekdami įgyti patirties, užsidirbti pinigų ir praleisti laiką produktyviai. Paauglių darbas vasarą turi daugybę privalumų: tai ir atsakomybės ugdymas, savi pinigai bei mokymasis jais disponuoti, taupyti ir t.t. Darbas vasarą yra puiki įžanga į jauno žmogaus karjerą ir tikrąjį pasaulį. Vasaros darbas gali padėti „pasimatuoti“ būsimąją profesiją.

Vis dėlto, darbą vasarai šiuo metu rasti sunkiau. Prasčiau apmokamus darbus, kurie anksčiau idealiai tiko paaugliams, dabar dirba mokyklų ir universitetų absolventai, darbo pandemijos metu netekę suaugusieji ar pabėgėliai iš Ukrainos. Taip pat kyla galimas išnaudojimas ir socialinių garantijų trūkumas.

Teisinis reguliavimas ir apribojimai

Nepilnamečių įdarbinimas šiek tiek skiriasi nuo pilnametystės sulaukusių įdarbinimo. Darbdaviai, įdarbindami nepilnamečius asmenis, privalo laikytis labai griežtų darbo-poilsio režimo reikalavimų. Tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai, pavyzdžiui, Darbo kodeksas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Nepilnamečiai Lietuvoje gali dirbti nuo 14 metų amžiaus, skirstomi į dvi amžiaus grupes:

• Asmenys nuo 14 iki 16 metų amžiaus (vaikai).
• Asmenys nuo 16 iki 18 metų amžiaus (paaugliai).

Priklausomai nuo amžiaus taip pat yra nustatomi ir skirtingi reikalavimai darbui ir jo trukmei. Darbo kodeksas numato, kad visiškas darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda asmeniui, sukakusiam 16 metų.

Darbo apribojimai ir sąlygos nepilnamečiams

Asmenys iki 18 metų turi būti apsaugoti nuo bet kurios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi. Prieš priimant į darbą darbdavys privalo įsitikinti, kad būsimas darbas nepriskiriamas prie jauniems asmenims draudžiamų darbų ir kad darbo aplinkoje nėra sveikatai kenksmingų ar pavojingų veiksnių. Darbdavys privalo įvertinti jaunam asmeniui kylančią profesinę riziką ir pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašymą. Prieš įdarbinant, asmuo iki 18 metų turi pateikti medicininę pažymą.

LR Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 518 patikslinama, kad nepilnamečiai asmenys negali dirbti tokių darbų, kuriuose gali tekti kontaktuoti su pavojingais fizikiniais, biologiniais ir cheminiais veiksniais, taip pat draudžiama skirti dirbti darbus, kurių aplinkoje yra sveikatai kenksmingi ir pavojingi fiziniai, biologiniai, cheminiai veiksniai. Darbo vieta negali būti žalinga ne tik asmens fiziniam kūnui, bet ir psichikai.

Nepilnamečių darbo sąlygos ir trukmė

Lietuvos teisės aktai griežtai reguliuoja nepilnamečių darbo laiką ir poilsio sąlygas:

Jeigu darbo trukmė yra ilgesnė nei 4 valandos, turi būti suteikta ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Jei nepilnametis dirba keliose darbovietėse arba mokosi profesinėje įstaigoje ir dar dirba, visas darbui ir mokslams skirtas laikas yra sumuojamas.

Darbo sutartis ir priežiūra

Su nepilnamečiais, kaip ir su pilnamečiais, turi būti sudaroma darbo sutartis. Darbdavys privalo informuoti „Sodrą“ ne vėliau kaip 1 darbo diena iki numatytos darbo pradžios. Ypač svarbu, kad tėvai/globėjai pateiktų raštišką sutikimą, kuriame būtų nurodytos galimos profesinės rizikos ir apsaugos priemonės. Patartina, kad sutarties pasirašymo metu dalyvautų ir vienas iš tėvų arba globėjų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atlieka reguliarius patikrinimus, siekdama užtikrinti, kad darbdaviai laikytųsi visų teisės aktų nuostatų ir kad nepilnamečių darbui būtų sudarytos tinkamos sąlygos. Nelegalus nepilnamečių įdarbinimas užtraukia baudas nuo 1000 iki 5000 eurų, o pakartotinai - nuo 5000 iki 6000 eurų.

Alternatyvos, jei paauglys neranda darbo

Jei paaugliui nepavyko susirasti formalaus darbo vasarai, tėvams gali kilti pagunda mokėti vaikui už įprastus darbus namuose, pavyzdžiui, tvarkymąsi, indų plovimą, skalbinių lankstymą, gyvūnų priežiūrą. Taip pat paauglys galėtų atlikti įvairius darbus giminaičių, kaimynų ar netoliese gyvenančių ūkininkų sodybose. Smulkūs darbai biure, parduotuvėse, kavinėse, viešbučiuose, kultūros, meno, sporto ar reklamos srityse taip pat yra galimi. Puiki galimybė paaugliams yra darbas iš namų, pavyzdžiui, spaudos gaminių maketavimas, socialinių tinklų paskyrų administravimas, programavimas, nuotraukų retušavimas ir kt.

tags: #ar #privalo #lopselis #darzelis #ugdyti #vaikus

• kaip išsirinkti vaikišką automobilinę kėdutę
• Kaip pagerinti vyrų vaisingumą
• susipažinkite su skulptoriumi Mindaugu Junčiu
• Tolerancijos ugdymas darželiuose
• skaitykite apie Dainiaus Barzinsko transformaciją iš muzikanto į kultūristą