Audronės Galvonaitės indėlis į meteorologiją ir klimatologiją Lietuvoje

Audronė Galvonaitė - žymi Lietuvos sinoptikė ir klimatologė, gimusi 1949 m. rugsėjo 21 d. Ji yra ilgametė meteorologijos ir klimatologijos specialistė, kurios darbai ir įžvalgos yra reikšmingi suprantant klimato kaitą ir orų ypatumus Lietuvoje.

Išsilavinimas ir karjera

Audronė Galvonaitė 1972 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydama geografės išsilavinimą Gamtos mokslų fakultete. Po studijų, 1972-1973 m. ji dirbo Mickūnų (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje istorijos ir geografijos mokytoja.

Nuo 1973 m. ji pradėjo mokslinę karjerą. 1973-1977 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute. Nuo 1977 m. iki 1992 m. tęsė darbą Fizikos institute, Atmosferos užterštumo tyrimų skyriuje, kur buvo inžinierė, vėliau - mokslinė bendradarbė. Šiuo laikotarpiu ji kaupė atmosferos užterštumo duomenis ekspedicijose, juos analizavo, rengė straipsnius ir pranešimus, aktyviai dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. 1993 m. Vilniaus universitete apsigynė fizinių mokslų daktaro disertaciją „Meteorologinių faktorių įtaka atmosferos užterštumui Lietuvoje“.

Vėliau, 1992-1995 m., A. Galvonaitė dirbo Lietuvos hidrometeorologijos valdyboje Regioninių tyrimų ir apskaitos grupės inžiniere. Ji yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja.

Moksliniai interesai ir veikla

Audronės Galvonaitės mokslinių interesų sritis - sinoptinė meteorologija. Ji nagrinėja sinoptinę-klimatologinę atmosferos procesų lietingaisiais laikotarpiais tipizaciją, inversijų ir izotermijų poveikį priežeminiam terminiam laukui, atmosferos ozoną. Klimatologė tiria klimatą formuojančius veiksnius, analizuoja klimato ypatumus ir kaitą. Ji yra paskelbusi daugiau nei 30 mokslinių darbų iš meteorologijos ir klimatologijos srities.

A. Galvonaitė aktyviai dalyvauja tarptautinėse programose klimato kaitos klausimais ir tarptautinėse konferencijose. Be to, Audronė Galvonaitė yra aktyvi meteorologijos mokslo populiarintoja: ji nuolat dalyvauja radijo laidose, dalijasi moksline informacija interneto žiniasklaidoje, skaito paskaitas bendruomenėms, populiarina per radiją, televiziją, spaudą meteorologines žinias.

Klimato kaita ir jos poveikis Lietuvai

Anot Audronės Galvonaitės, besikeičiantis klimatas vers mus prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių. Per tūkstantį metų vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 proc., ir, pasak meteorologės, tai yra labai daug. „Įsivaizduokite: jūsų vidutinė temperatūra yra 37 °C. Jei pastoviai ją matuodami pastebėsite, jog ji pakilo iki 37,5 °C, trečią dieną eisite pas gydytoją ir klausite, kas jums yra. Tai neįprasta šiluma“, - paaiškina ji.

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, jog vėstantis klimatas Lietuvoje - ne tokia nereali prognozė. Tirpstant Arkties vandenyno ledui, vanduo yra praskiedžiamas, į tą patį vandenyną patenka labai daug gėlo vandens. Yra pavojaus, kad Golfo srovė gali pakeisti savo tekėjimą arba nusileisti į dugną, - tv3.lt sakė klimatologė A. Galvonaitė.

Dėl klimato atšilimo Europos Pietuose siaus gaisrai ir sausros. Panašu, kad netrukus turistai ilsėtis keliaus ne į Ispaniją ar Italiją, o į Baltijos jūros šalis, tarp jų ir Lietuvą. A. Galvonaitė prognozuoja, kad mes tradicinę lietuvišką vasarą - padoriai šiltą ir lietingą - jau greitai pamiršime. Dėl to galimi ir netikėtumai, pavyzdžiui, rykliai Baltijos jūroje - tik vienas iš galimų netikėtumų.

Ekstremalūs orų reiškiniai ir prognozės

Audronė Galvonaitė pabrėžia, kad su ekstremaliais reiškiniais reikia apsiprasti. Ši vasara negailėjo ekstremalių išbandymų gamtos stichijomis: tai viename, tai kitame Lietuvos rajone skraidė stogai, lūžo medžiai ar tvino gatvės. Vis dėlto meteorologai teigia, kad tai nebuvo kokie išskirtiniai metai. Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė sako: „Aš labai dažnai sakau: nori savo kieme turėti krušą, viesulą, škvalą ar ką tik nori, - užsidenk namo stogą kokia nors ypatinga danga. Tai tikrai veikia“.

A. Galvonaitė komentavo ir netikėtą gamtos išdaigą Ukmergės rajone, kai vos per naktį sužėlė vešli žolė. Tai rodo, kad klimatas keičiasi ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, vasario mėnuo buvo net keliais laipsniais Celsijaus šiltesnis nei vidutinė daugiametė temperatūra. Žiema, stebinusi stingdančiu šalčiu, baigiasi, o kalendorinis pavasaris žada šilumą, nors dar sulauksime permainingų orų.

Kalbant apie uraganus, sinoptikė Audronė Galvonaitė paaiškina, kad anksčiau jie turėdavo tik moteriškus vardus, mat, juos pastebėję, jūreiviai vadindavo žmonų, mamų, mylimųjų vardais. Šiandien retas įsivaizduoja savo dieną be orų prognozės. Pirmosios orų prognozės Lietuvoje pasirodė prieš 90 metų, 1926 metų sausio 2-ąją. Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, kalbėdama apie ilgalaikes šios vasaros orų prognozes, teigė, jog jos yra tokios skirtingos ir taip greitai keičiasi, kad jas skaitant norisi juoktis.

Sezoninės prognozės

• Pavasaris: Prasidedantis kalendorinis pavasaris žada šilumą, tačiau dar sulauksime permainingų orų. Tiesa, kovas žadamas šiltas. Jau dabar gamtoje pilna pavasario ženklų - iš šiltų kraštų sugrįžta paukščiai, brinksta pumpurai.
• Vasara: Prognozuojama, kad pirmasis vasaros mėnuo pasižymės gana jam įprasta šiluma. Vis dėlto artėjančiai vasarai, kaip ir besibaigiančiam kalendoriniam pavasariui, bus būdingi didžiuliai kontrastai. Vidutinė liepos temperatūra bus ne 16,7 laipsnio, kaip paprastai būna Lietuvoje, o apie 18 laipsnių, sako klimatologė Audronė Galvonaitė.
• Ruduo: Ruduo į Lietuvą ateina po truputį ir atsineša vėsias naktis bei tirštus rūkus. „Manau, ruduo bus gražus. Žinoma, jis bus permainingas ir turėtų mus kuo nors nustebinti“, - sako klimatologė Audronė Galvonaitė. Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad į Lietuvą dar gali ateiti bobų vasara, tačiau garantijos, pasak jos, nėra. „Bobų vasara ateina arba rugsėjo pabaigoje, arba spalio pradžioje.
• Žiema: Prasidėjus kalendorinei žiemai, klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad šis laikotarpis yra priešžiemis, o tikroji žiema Lietuvoje paprastai ateina per Kalėdas. „Tikroji lietuviška žiema prasideda nuo Kalėdų. Net nuo Vidurinės Azijos mus pasieksiančios karšto oro srovės artimiausias dienas pavers pirtimi.

Černobylio avarijos atsiminimai

Audronė Galvonaitė turi skaudžios asmeninės patirties, susijusios su Černobylio katastrofa. 1986 metų pavasario dienos buvo nepaprastai saulėtos ir šiltos. Vieną iš tokių dienų Audronė Galvonaitė kartu su kolegomis nieko neįtardami miške atliko talką. Lietuvos klimatologė A. Galvonaitė, tuo metu dirbusi Fizikos instituto atmosferos užterštumo tyrimų skyriuje, labai gerai tą situaciją prisimena: „Viskas buvo taip slapta.“

Moteris prisimena, kad tuo metu niekaip nesuprato, kas vyksta, tik vykdė nurodymą - darbuotojai greitai sulėkė į darbo vietą, kur išgirdo kol kas nerišlią žinią, kad „klaikiai padidėjęs radiacinis fonas“ ir negalima būti lauke. Fizikos institutas vienas pirmųjų šalyje pastebėjo pakitusį radiacinį foną, tačiau specialistams buvo griežtai liepta tylėti: „Taip, taip. Kategoriškai buvo liepta tylėti. Per radiją ir televiziją transliavo gražius paradus, svogūnų rinkimą, važiavo garsieji dainininkai dainuoti į Ukrainą ir visur kitur.“

Nepaisant gražių vaizdų per televiziją, pavojus niekur nedingo. Balandžio 29 d. Vilnius gavo didžiausią dozę. Tą dieną švytėjo Vilniaus namų balkonų geležinės konstrukcijos, sako A. Galvonaitė. „Kas turėjo problemų su struma (padidėjusi skydliaukė - LRT.lt) iš karto pradėjo jausti simptomus. O mums, kitiems, buvo toks jausmas, kad gerklėje - kažkoks gumulas. Kažką jauti, bet nežinai ką. Tai tyrė visų skydliaukes, tyrė visus produktus. Tyrė viską, kas tik buvo įmanoma“, - pasakoja A. Galvonaitė. Pirmasis lietus iškrito gegužės 5 d., kai radioaktyvios dalelės nusėdo ant žemės, iki tol buvusios ore. „Beje, kadangi buvo gražios dienos, visi keliavo į pliažus, labai įdomiai įdegė saulėje. Įdegis, sakyčiau, buvo rožinės-violetinės spalvos“, - apibūdina A. Galvonaitė. Moteris primena, kad iš kažkur sužinojo, kad reikia vartoti jodą, todėl visais įmanomais būdais bandė informuoti artimuosius, draugus ir pažįstamus: „Pasakiau, kad reikia gerti jodo.“

Meteorologė prisimena ir vieną itin į atmintį įsirėžusį įvykį. Tuo metu gaisras reaktoriuje buvo užgesintas, tačiau tvarkymo darbams buvo samdomi žmonės, civiliai. „Aš tada radau besiruošiančius išvykti ten savo pusbrolius. Aš jiems pasakiau: tik per mano lavoną išvažiuosit į Černobylį. Jie aiškino, kad jų draugai buvo, užsidirbo. Esmė - jeigu yra paprastas cheminis užterštumas, tai gali jausti kvapą, o šiuo atveju - nieko nejauti. Aš jų neišleidau ir po kelių metų pusbroliai padėkojo, kad atvažiavau ir juos sulaikiau, nes tų draugų, kurie važiavo ir užsidirbo pinigų, jau seniai nėra“, - atsiminimu dalijasi A. Galvonaitė.

Šiandien katastrofos vieta - itin populiari tarp turistų, tačiau A. Galvonaitė perspėja: „Man yra baisiausia dabar, kai dabar yra vežamos ten ekskursijos. Mielieji, ko ten važiuoti? Pasižiūrėti didžiulės nelaimės? Ten vis tiek radioaktyvumas padidėjęs, kodėl, kai dega miškai netoli vietos, visi paniką kelia. Ten yra tas mutavęs miškas, mutavę gyvūnai, ko mes ten ieškom? Važiuojam patys save apsišvitinti?“ Minint 34-osioms Černobylio avarijos metinėms, žmonių, mirusių dėl radiacijos tomis dienomis ir vėlesniais metais, skaičius tebėra smarkiai ginčijamas. Kijeve įsikūrusio Nacionalinio radiacijos medicinos centro (NRCRM) generalinio direktoriaus pavaduotojas Viktoras Suško Černobylio katastrofą apibūdina kaip „didžiausią antropogeninę katastrofą žmonijos istorijoje“.

Leidiniai ir pripažinimas

Audronė Galvonaitė yra bendraautorė mokslinių monografijų:

1. 2005 m. - "Lietuvos klimatas" (su Monika Misiūniene, D.)
2. 2015 m. - "Lietuvos kurortų klimatas" (su D.)

Be mokslinių darbų ir knygų, A. Galvonaitė yra ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijos Garbės galerijos narė (nuo 2011 m.).

tags: #galvonaite #sinoptike #gime

• Kodėl verta rinktis megztus drabužius kūdikiui
• Atsakingas gyvūnų įsigijimas
• Išmokos auginantiems dvynukus
• Kaip gauti tėvystės pašalpą Norvegijoje
• Dešimt patarimų tėvams