Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: patarimai ir gairės

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Pradėjęs ragauti maisto, kūdikis įžengia į naują raidos etapą, kuriame laukia atradimai bei naujovės ne tik jam, bet ir tėveliams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Tėveliams, kurie augina pirmąjį vaiką, natūraliai kils labai daug klausimų. Nuo šio kūdikio raidos etapo niekur nepasislėpsite, todėl geriausia strategija - tinkamai ir iš anksto jam pasiruošti. Štai patarimai, kad primaitinimas būtų lengvas ir sklandus.

Kada pradėti primaitinti? Kūdikių pasirengimo ženklai

Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus. Nors Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams tiršto maisto pasiūlyti maždaug nuo šešto jų gyvenimo mėnesio, tačiau kiekvienas žmogus yra individualybė. Stebėkite savo kūdikio elgesį ir laukite ženklų, rodančių jo pasiruošimą.

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Tai gali būti intensyvus tėvų maisto stebėjimas, kumštukų ir įvairių daiktų kišimasis į burną, irzlumas bei neramumas, pavalgius motinos pieno. Tai - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys.

Taip pat pasitarkite su gydytoju, nes per anksti pasiūlytas maistas gali pakenkti natūraliam kūdikio maitinimui pienu ar sukelti dideles alergijas, o per vėlai - nualinti organizmą (pradeda trūkti įvairių maisto medžiagų ir vitaminų). Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti. Gastroenterologų nuomone, apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto. Tačiau jaunesni nei 4 mėn. kūdikiai.

Svarbūs aspektai renkantis primaitinimo pradžią:

• Motinos pienas ir infekcijos: Motinos pienas yra svarbus kūdikio imuninei sistemai: su motinos pienu kūdikis gauna papildomą apsaugą nuo patogenų, todėl anksti pradėti primaitinti vaikai lengviau pasigauna infekcijas. Keletas tyrimų parodė, kad išskirtinai žindomi kūdikiai rečiau serga žarnyno ir viršutinių takų infekcijomis.
• Geležies trūkumas: Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi.
• Alergijų rizika: Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau. Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Nors vieni tyrimai rodo, kad alergizuojančių produktų įvedimas iki 3-4 mėn. didina alergijų riziką, net keletas tyrimų parodė, kad vėlai įvedant tokius produktus, alergijų rizika nemažėja. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką, su sąlyga, kad vaikas kiekvieną savaitę suvartos pakankamą minėtų produktų kiekį. Svarbu pabrėžti, kad atliekant tyrimą 96% visų jame dalyvavusių kūdikių buvo žindomi iki 6 mėn. amžiaus, 50% šių kūdikių tebebuvo žindomi sulaukę 1 metų amžiaus.
• Maitinimas mišinukais: Atsižvelgiant į tai, kad pieno mišiniai neturi visų motinos pienui būdingų savybių, yra nuomonių, kad siekiant kompensuoti mišinukų trūkumus, mišinuku maitinamų kūdikių primaitinimą verta pradėti šiek tiek anksčiau.

Pagrindiniai primaitinimo principai

Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams. Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite motinos pieno. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją.

Atminkite:

• Kantrybė geriausia jūsų draugė.
• Niekada nebarkite ir nepykite, jei nevalgo. Jei matote, kad prasidėjo žaidimai su maistu, geriau lėkštę patraukite nuo stalo.
• Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti.
• Pirmus kartus užteks vieno ar kelių arbatinių šaukštelių, pamažu maisto kiekį didinkite iki 100 ml, o vėliau iki 150-200ml. Geriausia primaitinimą pradėti nuo pietų valgio, o vėliau įvesti pusryčius ir pietus.

Kūdikio primaitinimo etapai ir raciono plėtimas

Kas keli mėnesiai kūdikio primaitinimas sparčiai keičiasi, taigi šiek tiek skiriasi ir patarimai bei receptai. Dėl šios priežasties primaitinimo procesas nuo 5 iki 12 mėnesio yra išskirstytas į keturis etapus. Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio. Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą. Maždaug apie šeštą vaiko gyvenimo mėnesį (jei gydytojai rekomenduoja - galima ir anksčiau) reikėtų jam pasiūlyti pirmųjų tyrelių. Pradžioje tai bus trintos daržovės, vėliau - kruopos, uogos ir t.t. Augant mažyliui, plėsis ir jo mitybos racionas.

Pirmasis etapas: Pažintis su skoniais (nuo 4-6 mėnesių)

Pirmasis kūdikio primaitinimo planas: pirmieji maisto kąsniai ir skoniai. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Tėvai ir pediatras turėtų nuspręsti, kuris pasirinkimas yra geriausias vaikui. Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pirmasis maistas gali būti ir mėsa, jeigu vaikui vystosi mažakraujystė.

Iš daržovių kūdikis gauna tokias svarbias medžiagas kaip maistinės skaidulos, mineraliniai junginiai, organinės rūgštys ir flavonoidai. Maistinės skaidulos skatina motorinę virškinamojo trakto veiklą. Be to, skaidulos yra tinkama terpė daugintis bakterijoms, sudarančioms naudingąją žarnyno mikroflorą. Žarnyno mikrobiota lemia ne tik gerą virškinimą, bet ir yra imuninės gynybos faktorius, reguliuoja medžiagų apykaitą. Pirmaisiais gyvenimo metais dažna alergija maistui. Todėl iš pradžių svarbu rinktis daržoves, kurios mažiau alergizuoja, tai pat - neskatina dujų sankaupų.

Pavyzdžiui, galima pradėti nuo pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos ir avokado. Cukinija yra lengvai virškinama daržovė, turinti daug vitaminų C, B1 ir B2, kalio, magnio, kalcio ir t.t. Cukinijos taip pat yra maistinių skaidulų šaltinis. Pirmajam papildomam maistui tinka žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai. Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų. Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais. Svogūnas ir česnakas virškinami sunkiau, todėl nuo jų pradėti primaitinimo nerekomenduojama.

Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Nuo 5 mėnesių galima duoti paragauti šviežių vaisių: obuolio, kriaušės, banano, taip pat - uogų. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų).

Antrasis etapas: Daržovių mišiniai ir ankštinės daržovės (nuo 7 mėnesių)

Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Nuo 7 mėnesių į kūdikio racioną galima įtraukti ankštines daržoves: pupeles, avinžirnius, žirnius. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.

7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.

Trečiasis etapas: Žuvis, kiaušiniai ir prieskoniai (nuo 8 mėnesių)

Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Nuo 8 mėn. galima pasiūlyti kiaušinio ir žuvies. Tik reikia stebėti vaiką, nes šie produktai gali sukelti alergiją. Šiuo metu galima maistą paskaninti prieskoninėmis žolelėmis.

Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.

Ketvirtasis etapas: Pieno produktai ir netrintas maistas (nuo 10-11 mėnesių)

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Nuo 10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai motinos pieno mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C).

Vaikui sulaukus 8 mėnesių galite pradėti maistą smulkinti šakute ar pradėti duoti minkštai virto maisto gabalėlius valgyti pačiam. Perėjimo laikotarpyje stebėkite kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. Leiskite pačiam valgyti. Nors vaiką daug paprasčiau maitinti patiems, tačiau jau apie 7-8 mėnesį duokite jam šaukštelį į rankas ir leiskite pačiam bandyti maistą įsidėti į burną. Didžioji jo dalis keliaus ant žemės, bet mažylis pamažu mokysis savarankiškai valgyti ir, pirštais suimdamas šaukštelį, lavins smulkiąją motoriką. Šiuo laikotarpiu daržovių ir vaisių galite nebesmulkinti iki tyrelės konsistencijos, užteks juos pertrinti šakute.

Maisto ruošimas ir patarimai

Daržovių paruošimas

Ruosiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu. Garuose galite virti visas daržoves, taip pat ir bulvę. Tipiškai šaldytos daržovės - brokoliai, žiediniai kopūstai, tokiais gabaliukais, kokiais susmulkinti parduodami parduotuvėse, išverda per 20-25 minutes. Jeigu vidutinio dydžio bulvę išilgai perpjausite į keturias dalis, o saldžiąją bulvę ar moliūgą supjaustysite degtukų dėžutės dydžio gabaliukais, jie taip pat išsitroškins per tiek laiko. Garinti galite ir pomidorus. Perpjaukite juos per pusę ar ketvirčiais. Prieš dėdami smulkinimui, nulupkite odelę (ji tikrai labai lengvai nusilupa). Taip pat galite naudoti šaldytus špinatus.

Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka. Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis. Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį. Burokėlius galite išsivirti atskirai, o po to susmulkinti kartu su kitomis daržovėmis arba sutarkuoti juo smulkia trintuve ir sumaišyti su atskirai sutrintomis daržovėmis.

Mėsos įvedimas ir paruošimas

Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, vištiena, kalakutiena. Mėsa verdama ir pradedama duoti nuo nedidelių kiekių. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos. Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje. Galite įdėti svogūnų, galbūt česnako ar prieš tai juos pakepti aliejuje, kartu pakepant ir mėsos gabaliukus. Virdamos galite naudoti lauro lapus ar kitus prieskoninius augalus. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio. Taip pat kaip ir daržoves, galite išsivirti ir susismulkinti mėsą ir dalį jos pasidėti kitam maitinimui šaldytuve. Naudojant nemaltą mėsą, galite nuspirkti didesnį kiekį, supjaustyti mažesniais gabaliukais ir mažomis porcijomis užsišaldyti. Pjaustydamos stenkitės pjauti skersai raumenį, kad susmulkinus mėsą smulkintuvu ji būtų mažais plaušeliais. Pjaustant išilgai raumens plaušai būna ilgi ir nelabai smagu juos valgyti. Artėjant pirmųjų metų pabaigai mėsą galite malti ir gaminti kotletus, mažus mėsos kukuliukus, kepti netikrą zuikį. Tokią mėsą galima leisti valgyti rankomis ir toks pasikeitimas 10-11 mėnesių kūdikiams būna į naudą.

Kruopų košės

Kai vaiką supažindinsite su daržovėmis, supažindinkite ir su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Verdant kruopų košes rinkitės kaip galima mažiau apdorotas kruopas, tačiau kartais patogumo sumetimais gali būti labiau priimtini kruopų dribsniai. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku. Žinokite, kad kuo mažiau reikia kruopas (dribsnius) virti, tuo labiau jos yra apdorotos ir tuo mažiau jose yra natūralių medžiagų. Pvz., polenta, sorų dribsniai, avižiniai dribsniai, kurie išverda per 1 ar 5 minutes.

Verdant kruopas kai kurias verta mirkyti (pvz., soras, ryžius), o kai kurių mirkyti neišeina (pvz., kukurūzų kruopas), kai kurių mirkyti neverta, pvz., grikių. Mirkant kruopas į vandenį išsiplauna fitorūgštis, kuri sunkina virškinimą. Verdant smulkius dribsnius, košės papildomai smulkinti gali ir nebereikėti, nebent atskiesti įdedant aliejaus ar sviesto, vaisinės tyrelės. Jeigu to nepakanka, pirmo pasirinkimo skiedimo priemonė būtų mamos pienas, jeigu jo turite ar galite nutraukti, mišinys, jeigu mažylis jį valgo. Verdant kruopų košes gali reikėti papildomai jas susmulkinti smulkintuvu. Tipiškai atšaldamos kruopų košės sukietėja, sugerdamos į save likusį vandenį.

• Sorų kruopos: Verdamos vandenyje santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Kruopas atsimatuokite iš vakaro ir užsimerkite. Ryte užvirkite 4 dalis vandens, kruopas nupilkite, nuplaukite ir suberkite virti. Soras virkite uždengusios ant nedidelės ugnies apie 20 minučių.
• Kukurūzų kruopos: Taip pat virkite santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Tačiau kitaip, nei verdant soras, kukurūzų kruopas reikia maišyti, kol košė pradeda tirštėti. Tada jau galima uždengti ir baigti virti uždengtą. Iš viso virti reikia apie 20-25 minutes ant nestiprios ugnies.
• Polenta: Jeigu verdate polentą, pabandykite pagal receptą ant pakelio, tačiau gali reikėti daugiau vandens, kad košė būtų ne kieta, o tinkamos konsistencijos valgyti šaukšteliu. Jeigu išvirsite polentą, atšaldykite ją inde, kuriame ji pasiskleistų 2-2,5 cm sluoksniu. Tada supjaustykite gabaliukais.
• Grikių košė: Imame vandens ir kruopų santykį 3 prie 1 ir verdame apie 15-20 minučių.

Riebalai, sėklos ir riešutai

Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug. Aliejai suteikia daugiau energijos ir taip pat leidžia pasisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus. Galima naudoti įprastus aliejus, saulėgrąžų, sojų. Iš neutralaus skonio aliejų dar būtų ryžių sėlenų ar rapsų aliejai. Jeigu turite galimybę, galite įsigyti įvairesnių aliejų, turinčių stipresnį skonį. Galite rinktis linų sėmenų aliejų, moliūgų sėklų, alyvuogių aliejus, kurie puikiai paskanina daržoves.

Nekepintos sėklos ir riešutai taip pat gali būti naudojami košėms pagardinti ir skoniui paįvairinti. Tiek sėklas, tiek riešutus yra būtina susmulkinti iki miltelių kavamale ar grūstuve. Malant kavamale, sėklų ar riešutų nepilkite daug, nes nekepinti riešutai yra drėgni ir malasi sunkiau. Gali reikėti sustoti, išrinkti didesnius gabaliukus ir juos pakartotinai sumalti. Sumaltą didesnį kiekį laikykite sandariai uždarytą šaldytuve. Galite naudoti sezamo, moliūgų, saulėgrąžų, chia sėklas, lazdyno, graikinius ir kitokius riešutus.

Kiti patarimai

• Vaisinės tyrelės: Iš vakaro nuplaukite slyvas karštu vandeniu, užpilkite šaltu vandeniu ir palikte mirkti. Ryte išmirkusias slyvas su vandeniu supilkite į mažą puodą, užvirkite ir pavirkite 5 minutes. Susmulkinkite smulkintuvu. Supjaustykite bananą 0,5-1 cm riekelėmis, užpilkite truputį vandens ir pavirkite ant nedidelės ugnies keletą minučių vis pamaišydamos. Šią bananų tyrelę galite naudoti kaip pagrindą kitiems vaisiams ir uogoms patiekti. Bananus taip pat galite kepti orkaitėje, supjaustytus arba nesupjaustytus. Saldžias vaisines tyreles taip pat galite išsivirti didesniais kiekiais ir susidėjusi į stiklainius laikyti šaldytuve 1-2 paras.
• Duona ir užkandžiai: Jeigu mažylis įtariai žiūri į košes ar jam dygsta dantys ir jis nori ką nors graužti, galite paruošti duonos džiūvėsėlių. Geriausia rinktis duoną iš vienos rūšies miltų be jokių priedų. Plutą nupjaukite, o riekelę perpjaukite išilgai. Džiovinti galima specialioje džiovyklėje, orkaitėje ar tiesiog paliekant ant stalo. Kietai sudžiūvusią duonelę galite duoti čiulpti mažyliams. Kai gabalėlis lieka nedidelis, saugumo sumetimais geriau pakeisti jį į didesnį. Taip pat užkandžiams galite rinktis nesaldintas kukurūzų lazdeles. Duoniukai nėra labai geras pasirinkimas, nes juose gausiai naudojamos sėlenos skatina greitą maisto judėjimą žarnynu ir mažylis gali nespėti pasisavinti visų reikalingų medžiagų. Vėliau galite duoti duonos, užteptos sviestu ir supjaustytos nedideliais kubeliais. Užtepams galite naudoti įvairias sutrintas daržoves ir pan.
• Skysčiai: Kūdikiui, kuris valgo kitą maistą, reikia pasiūlyti gerti vandens valgymo metu. Tačiau kai kurie žindomi kūdikiai gali atsigerti ir mamos pieno, todėl versti kūdikį gerti nereikia. Iki 6 mėnesių kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno. Nerekomenduojama kūdikiams iki metų laiko duoti sulčių, net ir natūralių, geriau jau sutrinti vaisius ir juos patiekti. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).
• Burnos higiena: Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikiui dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius. Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.

Svarbūs aspektai ir dažnai užduodami klausimai

• Maisto įvairovė: Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.
• Liesa dieta: Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui.
• Cukrus ir druska: Į kūdikio valgiaraštį neįvedama druska ir cukrus.
• Kūdikio maisto vertė: Vienas iš kūdikių maisto tyrimų, atliktų Jungtinėje Karalystėje parodė, kad kūdikių maistas yra ne toks ir vertingas.
• Mitas apie 6 mėnesius: 2019 metais skelbiamuose populiacijų tyrimų apžvalgose daromos išvados, kad nėra įrodymų, kad išimptinis žindymas iki 6 mėnesių didintų alergijų riziką ar primaitinimas 4-6 mėnesių laikotarpyje alergijų riziką mažintų.
• Geležis: Kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos).

Aplinka ir priemonės primaitinimui

Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Vaiką pasodinkite į maitinimo kėdutę (ir dėl saugumo, ir dėl gero įpročio formavimo). Jų pasirinkimas labai didelis: nuo specialiai tvirtinamų prie stalo, idealiai tinkančių mažose patalpose gyvenančioms šeimoms, iki labai stilingų, išskirtinio dizaino kėdučių, tokių kaip „Mima”, tinkančių nuo pat gimimo iki vyresnio amžiaus.

Indai ir įrankiai

Mažajam valgytojui reikės savo indų. Nuo atsparios smūgiams gertuvės iki iš plastmasės ar bambuko pagamintų lėkščių ir įrankių. Jūsų ir vaiko patogumui, parduotuvėse galima rasti neišsiliejančių gertuvių (jos būna be jokių snapelių ar šiaudelių - taip daug sveikiau mažylio burnytės raumenų vystymuisi, jis mokosi gerti kaip iš suaugusiųjų puodelio), prie stalo limpančių lėkščių ar šaukštelių, kurių formos išgaubimas yra pritaikytas tam, kad mažylis greičiau išmoktų savarankiškai valgyti. Kodėl netinka suaugusiųjų indai ir įrankiai? Pirma - jie būna iš dūžtančių medžiagų, antra - geležiniai įrankiai gali pažeisti labai jautrias kūdikio dantenas. Vaikams patinka spalvos, linksmi paveikslėliai ir iliustracijos. Net didžiausią „nevalgiuką” bus lengviau įkalbėti paragauti maisto, jei maitinsite iš jo smalsumą žadinančių indų. Nepamirškite ir seilinukų, jų pirmaisiais vaiko metais prireiks ne vieno. Itin praktiški - aprengiami su rankovėmis arba plastmasiniai, kuriuos itin patogu valyti.

Šviežio maisto išsaugojimas kelionėse

Jei gyvenate aktyviai - mėgstate keliones ir išvykas, pasirūpinkite daiktais, kurie maistą padės transportuoti ir ilgiau išlaikyti šiltą. Vienas tokių daiktų, be kurio neišsiverčia daugelis mamų - maistui skirtas termosas. Kai kurie jų, pavyzdžiui, „Chicco“, šilumą išlaiko net iki 5 valandų. Jums taip pat prireiks įvairių indelių ar dėžučių, skirtų užkandžiams įsidėti.

tags: #kudikiu #primaitinimas #nuo #6 #menesiu #komentarai

• skaityti apie prof. dr. Snieguolės Matulienės nuopelnus kultūrai
• Kaip įrengti funkcionalų 30 kvadratinių metrų vaikų kambarį
• patogus vežimėlis jūsų mažyliui
• Apsigimimų priežastys ir diagnostika
• Gidas pirkėjui: kaip rasti geriausią lyginimo lentą