Pilvo diegliai - viena dažniausių problemų, su kuria susiduria neseniai vaikelio susilaukusios šeimos. Tik tie, kurie tai patyrė, žino, ką reiškia kiekvieną vakarą po 2-3 valandas mėginti nuraminti nenumaldomai verkiantį kūdikį. Pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai - vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių mažyliai būna irzlūs ir neramūs. Šis sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad žarnyne kaupiasi dujos arba oras, nepavojingas, tačiau suaugusiems sukelia daug nerimo.
Kūdikių pilvo pūtimą gali sukelti ir taip vadinamieji diegliai - žarnyno kolikos. Tai - virškinamajame trakte besikaupiančios dujos, darančios spaudimą žarnyno gleivinei ir sukeliančios pilvo pūtimo simptomus. Diegliai paprastai tęsiasi pirmuosius gyvenimo mėnesius, yra įprasta ir natūrali, savaime praeinanti būsena, kuri pasireiškia iki 20 proc. kūdikių. Nors pilvo diegliai paprastai nėra pavojingi ir praeina savaime, jie gali sukelti daug diskomforto tiek kūdikiui, tiek tėvams. Jie dažniausiai praeina iki 3-4 mėn. Daugelis kūdikių pirmaisiais savo gyvenimo metais susiduria su vidurių pūtimu ir pilvo diegliais, dažnai šie simptomai pasireiškia naujagimiams jau pirmą mėnesį. Vidurių pūtimas dar vadinamas meteorizmu.

Sudėtingiausia tai, kad iki šiol nėra jokio oficialiai patvirtinto ir specifinio pilvo dieglių arba kolikos gydymo. Pilvo dieglių priežastį nustatyti nėra paprasta (o neretai ir apskritai neįmanoma). Viena iš dažniausių pilvo dieglių priežasčių - kūdikio žarnyne besikaupiančios dujos.
Pagrindinės pilvo dieglių priežastys:
Pilvo diegliams būdingas stiprus ir nenumaldomas verkimas, kurio numalšinti neįmanoma jokiais įprastais būdais. Pats kūdikio verkimas turi aiškią pradžią ir pabaigą - jis gali staigiai prasidėti ir taip pat staiga pasibaigti. Įdomu ir tai, kad pilvo diegliai prasideda pakankamai netikėtai ir nėra susiję su jokia tuo metu atliekama veikla (nestebimas priežastinis ryšys). Vis dėlto dažniausiai pilvo diegliai arba kolikos kamuoja antrojoje dienos pusėje, vakarais, kai vaikas jau labiau emociškai pavargęs.
Pats su pilvo diegliais susijęs verksmas yra intensyvesnis, garsesnis, o tonas - aukštesnis. Paprastai tariant, verksmas panašus į rėkimą. Tėvai dažniausiai labai pasimeta, nes gali pasirodyti, kad vaikui kažkas negerai - kūdikio verksmas labai staigus, bauginantis, dirginantis ir sukeliantis daug nerimo. Pilvo diegliams taip pat būdingas padidėjęs kūno tonusas. Vaikelis gali labai stipriai išriesti nugarą, pritraukti kojas prie pilvuko. Kolikų metu paprastai parausta veidas ir stipriai įsitempia pilvas. Sudėtingiausia tai, kad jokie įprasti nuraminimo būdai beveik nepadeda. Vaikelis verkia toliau, nors ir patenkinami visi pagrindiniai jo poreikiai.
Pilvuko dieglių varginamo mažylio pilvelis pastebimai sukietėja, išsipučia, vaikutis ima riesti kojytes, stengdamasis pritraukti jas prie pilvuko. Kūdikis pratisai, kankinamai verkia, kiek aprimsta tik ant mylimos mamos rankų. Deja, nei mamos glamonės, nei supimas ir mylavimas nedaug tegelbsti. Po kurio laiko (iki dviejų valandų) kūdikio pilvelį varstę skausmai liaujasi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėję. Kai kūdikis neramus dėl pilvo pūtimo ir jo keliamo skausmo, jam būdingas ne tik verksmas, bet ir tam tikras elgesys: mažylis gali riesti nugarą, kelti ir lenkti prie pilvo kojas, spardytis, kūnelis būna įsitempęs, kumštukai suspausti. Diegliams praėjus, atsirūgus ar išėjus dujoms, jis pastebimai atsipalaiduoja.
Meteorizmo sukeltas skausmas dažniausiai pasireiškia praėjus pusvalandžiui - 40 minučių po maitinimo ir gali trukti nuo kelių, keliolikos minučių iki pusvalandžio ir ilgiau. Pilvo skausmas dėl meteorizmo vargina apie 40 proc. kūdikių pirmaisiais jų gyvenimo metais. Pasak specialistų, dažniausiai pūsti pilvą kūdikiams pradeda sulaukus maždaug vieno mėnesio ir tai tęsiasi iki trijų ar keturių mėnesių. Tačiau kai kuriuos vaikus nemalonūs pojūčiai vargina ir iki pusės metų, rečiau - iki metų. Pavieniais atvejais pilvą pūsti gali ir praėjus kelioms dienoms ar savaitei po gimimo.

Aukščiau minėti simptomai ar požymiai gali reikštis ir įprasto verkimo metu. Vis dėlto su pilvo diegliais susijęs verksmas tęsiasi ilgiau ir turi pasikartojamumo požymį. Neretai taikoma trejeto taisyklė:
Minėtu atveju labai tikėtina, kad mažylį kamuoja būtent pilvo diegliai. Stipriausios ir intensyviausios kolikos paprastai kamuoja 3-5 mėnesių kūdikius. Gydytojai, diagnozuodami pilvo pūtimą ir kūdikių dieglius, paprastai remiasi ne tik apžiūra, stebėjimu, bet ir patirtimi, nuojauta. Labai svarbi tėvų suteikta informacija apie vaiko elgesį. Jie turi atkreipti dėmesį, kada ir kaip jis pradeda verkti, kiek ilgai tai trunka, kada jis nusiramina. Jeigu mažylis darosi neramus pavalgęs, verkti ima staiga, o pasituštinęs ar išėjus dujoms iškart nutyla, greičiausiai dėl to kaltas būtent meteorizmas.
Svarbu atskirti pilvo dieglius nuo kitų ligų, nes stiprus verkimas gali pranešti ir apie kitas patologijas, pavyzdžiui, žarnyno nepraeinamumą ar galvos smegenyse vykstančius patologinius pokyčius. Gydytojas įvertina, ar kūdikis neturi širdies patologijų, ar nėra bėrimų, ar kūdikis nepatyręs jokių traumų. Be to, įsitikinama, ar vaikelis priauga tiek svorio, kiek turėtų, ar jis nekarščiuoja, neviduriuoja, nevemia ir nepatiria kitų galimas patologijas rodančių simptomų. Jei kūdikis sveikas ir toks garsesnis verkimas kartojasi gana dažnai, tuomet labai tikėtina, kad mažylį kamuoja būtent pilvo diegliai. Jeigu kūdikis ilgą laiką verksmingas ir niekaip nenurimsta, nebijokite kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra kitų sveikatos problemų. Jei pilvo diegliai tęsiasi ilgą laiką arba yra labai stiprūs, svarbu pasikonsultuoti su pediatru.

Nėra vieno, visiems efektyvaus ir būtent pilvo dieglių gydymui pritaikyto metodo. Vis dėlto pateikiame būdų, kurie galėtų padėti palengvinti pilvo dieglius:
Kūdikių pilvo diegliai - gana dažna pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikius varginanti problema. Tėvams siūloma įsigyti daugybę priemonių - nuo probiotikų ir specialių lašiukų iki receptinių vaistų. Nėra vienareikšmės nuomonės, kiek vaistai yra veiksmingi ir ar verta juos pradėti vartoti apskritai. Svarbu žinoti, jog dalis preparatų gali būti neveiksmingi, o kai kurie gali netikti kūdikiams ar net kelti rimtą pavojų sveikatai. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Pasikonsultavę su gydytoju pasirūpinkite, kad namuose būtų priemonių, padedančių nuslopinti vaikų pilvo pūtimą.
Jei aukščiau išvardyti metodai nepasiteisina, gali padėti kūdikiams skirtos priemonės, skatinantys dujų pasišalinimą iš žarnyno ir malšinantys dieglius. Kai kurie vaistai nuo pilvo dieglių, kuriuose yra simetikono, gali būti naudingi, nes jie padeda mažinti dujas ir pilvo pūtimą. Tačiau šiuos vaistus reikia vartoti tik pasitarus su gydytoju. Pasitarkite su savo pediatru, ar jūsų kūdikiui tinka vaistai nuo pilvo dieglių, ir laikykitės nurodymų dėl dozavimo.
Žemiau pateikiamas skirtingų gydymo priemonių, minimų šaltinyje, palyginimas:
| Priemonė | Poveikis | Veiksmingumas | Saugumas |
|---|---|---|---|
| Simetikonas (pvz., Espumisan L) | Veiklioji medžiaga simetikonas keičia dujų burbuliukų paviršiaus įtampą, dėl to jie subliūkšta ir lengviau pasišalina. | Įrodyta, kad gali suretinti verkimo epizodų dažnį ir sutrumpinti jų trukmę. Atliktas tyrimas parodė, kad po savaitės vartojimo simptomai palengvėjo net 86 proc. kūdikių. | Visiškai inertiška, į kraujotakos sistemą nepatenkanti medžiaga. Saugus nuo pirmųjų gyvenimo dienų. |
| Probiotikai (pvz., Colinox® lašai) | Gerina žarnyno mikroflorą, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi, naikina puvimą sukeliančias bakterijas, stimuliuoja virškinimo veiklą. | Manoma, kad gali būti veiksmingi žindomiems kūdikiams: pastebėta, kad jų gavę dieglių kamuojami kūdikiai verkė trumpiau. | Dažniausiai laikomi saugiu pasirinkimu. Colinox lašai pagaminti be gliukozės, alkoholio, dirbtinių saldiklių ir kvapiklių, todėl švelniai veikia vaikų organizmą. |
| Antispazminiai vaistai | Atpalaiduoja žarnyno sienelės raumenis bei neleidžia atsirasti spazmams. | Tyrimai parodė, kad dieglių kamuojami kūdikiai mažiau verkia, pailgėja jų miegas. | Gali pasireikšti šalutinis poveikis. Dėl gana dažno šalutinio poveikio šie vaistai kūdikiams skiriami itin retai. |
| Antihistamininiai vaistai | Nėra „standartinis“ pasirinkimas, tačiau vartojant juos sumažėja verkimo laikas ir pailgėja miego laikas. | Gali būti paskirti gydytojo, jei viena iš pilvuko dieglių priežasčių yra kūdikio alergija maistui. | Turi gana daug šalutinių poveikių, tad rizika dažniausiai nusveria potencialią naudą. |
| Raminamieji vaistai | Slopina centrinę kūdikio nervų sistemą, pulsą, kvėpavimo dažnį, sąmoningumo lygį, tad kūdikis giliai įminga. | Skausmo priežasties jie nepašalina, todėl pasibaigus vaistų poveikiui kūdikis vėl taps neramus. | Medikų bendruomenė griežtai pasisako prieš jų vartojimą pilvo diegliams malšinti dėl potencialiai pavojingų šalutinių poveikių. |
| Žolelių preparatai | Daugelis naudojami virškinimui gerinti, žarnyno uždegimui, dujų kauimuisi mažinti, pasižymi raminamuoju poveikiu. | Skirtingų žolelių poveikis skiriasi. Nebuvo atlikta pakankamai tyrimų, kaip veikia kiekviena iš žolelių, tuo labiau jų mišiniai. | Žoliniai preparatai savaime saugesni netampa dėl to, kad jie natūralūs. Gali būti žalingi vartojant didelius jų kiekius, kūdikiams savo nuožiūra negalima duoti net ir mažų kiekių arbatų ar nuovirų. |
| Homeopatiniai preparatai | Veikliųjų medžiagų koncentracija yra itin maža, nes preparatai yra labai stipriai skiedžiami. Šalininkai teigia, kad veiksmingumą lemia paruošimo būdas. | Mokslinis sutarimas yra toks, kad homeopatiniai vaistai neveikia daugiau nei placebas. Nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių veiksmingumą. | Saugumą sunku patikrinti, tačiau dėl menkos veikliųjų medžiagų koncentracijos retai sukelia tiesioginį šalutinį poveikį. Gali būti pavojingi, jei naudojami kaip alternatyva veiksmingam medicininiam gydymui. |

Homeopatija yra alternatyvios medicinos sistema, sukurta Samuelio Hahnemanno XVIII a. pabaigoje. Jos pagrindinis principas - „panašus gydo panašų“. Tai reiškia, kad liga gali būti gydoma medžiaga, kuri sveikam žmogui sukeltų panašius simptomus. Homeopatiniai vaistai yra ruošiami atskiedžiant pradinę medžiagą daugybę kartų, dažnai iki tokio lygio, kai pradinės medžiagos molekulių nebelieka. Šis procesas, vadinamas potenciacija, anot homeopatų, padidina vaisto gydomąjį poveikį.
Nervinė įtampa, nerimas ir kiti emociniai sutrikimai vaikams gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, irzlumu, neramumu, miego problemomis, baime ar net fiziniais simptomais, tokiais kaip pilvo skausmai. Homeopatijoje yra nemažai vaistų, kurie, manoma, gali padėti sumažinti šiuos simptomus.
Homeopatinių vaistų veiksmingumas yra nuolatinis diskusijų objektas. Daugelis klinikinių tyrimų, atliktų siekiant įvertinti homeopatijos veiksmingumą, davė prieštaringų rezultatų. Kai kurie tyrimai parodė teigiamą poveikį tam tikroms būklėms, tačiau dauguma mokslininkų teigia, kad bet koks teigiamas poveikis greičiausiai yra placebo efektas. Metaanalizės, apimančios daugybę tyrimų, dažnai rodo, kad nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių homeopatijos veiksmingumą gydant bet kokią ligą. Svarbu pabrėžti, kad mokslinis sutarimas yra toks, jog homeopatiniai vaistai neveikia daugiau nei placebas.
Tėvų atsiliepimai apie homeopatinių vaistų naudojimą vaikams nuo nervų yra labai įvairūs. Kai kurie tėvai praneša apie teigiamus rezultatus, teigdami, kad vaistai padėjo sumažinti vaikų nerimą, pagerinti miegą ir bendrą savijautą. Jie dažnai pabrėžia, kad homeopatiniai vaistai neturi šalutinio poveikio, skirtingai nei tradiciniai vaistai nuo nerimo. Tačiau kiti tėvai nepastebėjo jokio teigiamo poveikio po homeopatinių vaistų vartojimo. Jie gali būti nusivylę, kad gydymas nepadėjo, ir jausti, kad išleido pinigus veltui. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir kas veikia vienam vaikui, nebūtinai veiks kitam.
Homeopatiniai vaistai paprastai laikomi saugiais, nes jie yra labai atskiesti. Tačiau svarbu pabrėžti, kad "saugus" nereiškia "veiksmingas". Nors homeopatiniai vaistai retai sukelia tiesioginį šalutinį poveikį, jie gali būti pavojingi, jei naudojami kaip alternatyva veiksmingam medicininiam gydymui. Nervoheel laikomas saugiausiu tarp natūralių raminamųjų preparatų. Jis nesukelia priklausomybės, neslopina centrinės nervų sistemos, todėl gali būti vartojamas ilgiau nei klasikiniai benzodiazepinai ar cheminiai migdomieji. Retai pasitaiko individualus padidėjęs jautrumas kuriai nors sudedamajai daliai. Gali pasireikšti lengvas burnos gleivinės dirginimas, jei netinkamai vartojama. Labai retais atvejais stebėtos alerginės reakcijos (odos bėrimas, niežulys). Svarbu įsitikinti, kad homeopatinis vaistas yra pagamintas patikimo gamintojo ir atitinka kokybės standartus.
Homeopatai atsakingiau vertina vakcinaciją negu praktikuojantieji alopatinę mediciną. Pirma, vakcina ir homeopatiniai vaistai žmogaus organizme konkuruoja tarpusavyje. Ir vakcina, ir homeopatija bando „mobilizuoti“ (nukreipti į savo pusę) tą patį - „organizmo pajėgumą“ (taip vadinama, gyvybės jėga). Vien dėl to skiepytis homeopatinio gydymo metu nevisai racionalu. Antra, vakcinacinė liga visada aktyvuoja arba palaiko taip vadinamą sikozinį miazmą. Sikozinis miazmas ir ligos, kurios tiesiog tarpsta jo fone, labiausiai paplitusios žmonių populiacijoje. Visų minėtų ligų gydymas be miazmo aktyvumo korekcijos (be homeopatinio antimiazmatinio gydymo) negali būti sėkmingas. Apibendrinant galima tvirtinti, jog homeopatams nepatinka vakcinos. Jos trukdo homeopatiniams vaistams maksimaliai atlikti savo funkcijas - gydyti. Tais atvejais, kada liga vystosi aktyvaus sikozinio miazmo fone, vakcinacija trukdys pasveikimui. Ir toliau tęsiant vakcinaciją, išgydyti homeopatiškai, taip vadinamą „alergiją“ (astmą, alerginę slogą, dermatitą, dilgėlynę, karpas, kondilomas, tame tarpe sukeltu žmogaus papildomos virusu) neįmanoma!
Pagalbos tėvams suteikimas yra labai svarbus. Vertėtų paminėti, kad labai svarbi emocinė parama tėvams. Jie turėtų būti mokomi atpažinti pilvo dieglius. Sunkumus patiriantiems tėvams būtina žinoti, kad tai praeinanti būklė. Kasdienybę galima palengvinti pasitelkiant tam tikras streso malšinimo technikas, pakeičiant vienam kitą, ieškant pagalbos iš kitų asmenų. Būkite kantrūs ir teikite emocinę paramą. Jūsų ramybė ir švelnumas padės nuraminti kūdikį ir užtikrins, kad jis jaustųsi saugus.
Jei svarstote apie homeopatinių vaistų naudojimą savo vaikui nuo nervų ar pilvo skausmų, štai keletas patarimų:
Be homeopatijos, yra ir kitų alternatyvių gydymo būdų, kurie gali padėti vaikams, kenčiantiems nuo nervinių sutrikimų, galinčių pasireikšti ir pilvo skausmais: