Kūdikių bėrimai: kada sunerimti?
Smulkus bėrimas ant vaiko odos dažnai sukelia tėvų nerimą. Tačiau dažniausiai bėrimai yra nepavojingi ir praeina savaime. Vis dėlto, kai kurių bėrimų atsiradimas gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, kurioms reikia skubios medicininės pagalbos.
Vaikų oda yra labai jautri ir gali reaguoti į daugybę veiksnių. Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija, kuri yra viena svarbiausių, šiuo laikotarpiu dar silpna. Palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis, kuris ir atlieka šią funkciją, daug plonesnis. Mažylio odelę dirgina šlapimo ir išmatų fermentai, šiluma ir drėgmė, trina sauskelnės ir drabužėliai. Labiausiai nukenčia kirkšnių ir sėdmenų sritys, todėl šiose vietose greitai atsiranda paraudimų ir bėrimų. Be to, šilumoje ir drėgmėje dauginasi bakterijos ir grybeliai, kurie gali sukelti odos uždegimą, pavyzdžiui, vystyklų dermatitą. Iššusti gali ir pažastų bei šlaunų raukšlių oda.
Naujagimio kakta, nosis, skruostai gali būti nusėti mažais baltais arba gelsvais spuogeliais, primenančiais manų kruopas. Tai ne pūliniai ar inkštirai (kaip įsivaizduoja mamos), o paprasčiausias odos riebalinėse liaukose susikaupęs sekretas. Naujagimio oda ypatinga. Tik po mėnesio ji bus kitokia - balta ir lygi. Mamos turi žinoti, ką reiškia naujagimio odos ženklai, kad nedarytų taip, kaip viena aktyvi mamytė, kuri sugalvojo išspaudyti naujagimio veido „inkštirus“.
Baltieji naujagimių spuogai (lot. Milia). Simptomai: nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Kada atsiranda? Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Gydymas: nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 sav.
Naujagimių aknė (lot. Acne neonatorum). Simptomai: nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Priežastys: naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški. Gydymas: dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.
Naujagimių trumpalaikiai bėrimai.
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo.
Dažniausi kūdikių bėrimai
Toksinė eritema
Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Kūdikių raudonės simptomai - tai atsiradęs raudonų dėmių bėrimas su mažomis, iki 3 mm skersmens, pūslelėmis, kuriose esantis skystis gali būti panašus į pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Šio tipo bėrimas pirmiausiai atsiranda ant skruostų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus ir gleivines. O šiaip naujagimiui nepasireiškia jokių kitų ligų požymiai. Tikslios kūdikių raudonės priežasties irgi nėra aiškios. Medikų nuomone, tai yra paprasčiausias imuninės sistemos formavimosi etapas.
Milija (baltieji spuogai)
Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo. Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia.
Naujagimių spuogai (acne neonatorum)
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Sauskelnių dermatitas
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organų oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti. Kūdikių bėrimus gali sukelti ir sauskelnės, šio dermatito gydymas labai paprastas - tai tinkama higiena ir kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. 40-60 proc. kūdikių nors kartą buvo išberti vystyklų srityje. Kūdikių odos barjerinės, imuninės ir kitos savybės yra labai skirtingos. Ypač greitai šunta neišnešiotiems naujagimiams odelė, nes turi mažiau kalogeno, yra plonesnė nei išnešiotų, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau pažeidžiama. Vaikučio poodis sudarytas iš riebalinio audinio, kuris kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą. Maždaug 10-14 parą po gimimo naujagimiams prasideda vadinamasis žarnyno kataras (fiziologinis viduriavimas), kuris trunka 4-6 savaites. Išmatos tampa dažnos, vandeningos, dirgina odą. Kliniškai iššutimai pasireiškia paraudimu, papuliniu bėrimu, įtrūkimais. Labai svarbu užkirsti kelią iššutimams, o jei jau atsirado, - aktyviai gydyti, nes jie plinta į lytinių organų sritį, užpakaliuką, pilvą, šlaunų vidinį paviršių. Mažai kur apie tai rašoma, bet iššutimai vaikučiui sukelia didžiulį skausmą. Odelės priežiūrai naudokite specialias priemones su cinko oksidu, skirtas iššutimų profilaktikai ir gydymui. Svarbiausia odelę patepti prieš nakties miegą, kai tikėtina, kad oda ilgiau bus drėgna. Atidžiai apžiūrėkite ne tik vystyklų sritį, bet ir pažastis, kakliuko raukšles.
Prakaitinė
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją. Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių.
Seborėjinis dermatitas
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą. Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų. Ant naujagimio kaktos, antakių, smilkinių, užausių, galvos gali būti riebių gelsvų pleiskanų luoba - seborėjinis dermatitas. Pleiskanotas vietas reikia tepti aliejuku, skirtu kūdikio odelės priežiūrai, o kai pleiskanos atmirksta, jas galima švelniai nuvalyti vatos gabaliuku. Pleiskanų nelupinėkite, nes tai pavojinga, kadangi į žaizdeles gali patekti infekcija.
Egzema, atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus. Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.
Infekciniai bėrimai
Vėjaraupiai
Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai. Vėjaraupiai prasideda smulkiais raudonais spuogeliais, kurie vėliau virsta pūslelėmis ir galiausiai išdžiūsta.
Tymos
Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
Raudonukė
Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti. Raudonukės sukelia smulkų bėrimą, kuris dažniausiai prasideda nuo veido ir išplinta į kūną.
Tridienė karštinė
Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
Meningokokinė infekcija
Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
Skarlatina
Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
Užkrečiamasis moliuskas
Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma naujagimio odos pakitimų praeina savaime ir gydyti nereikia. Tiesiog rūpinkitės, kad odelė nuolatos būtų švari, kad mažylis nebraižytų veido nagučiais. Į pediatrą reikėtų kreiptis tada, kai atsiranda bėrimų su šašeliais, pūslelių, pūlinukų, ilgai negyjančių iššutimų.
Bėrimas gali rodyti rimtas sveikatos problemas, jei jis lydi aukštą temperatūrą, greitai plinta, sukelia kraujavimą, yra susijęs su silpnumu ar kvėpavimo problemomis.
Kūdikių spuogai: kaip jie atrodo, kas juos sukelia ir kaip juos gydyti
Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių. Kūdikio drabužėliai turi būti natūralaus audinio, o sauskelnės kiek įmanoma minkštesnės, laidžios orui. Sauskelnės turėtų būti keičiamos nedelsiant, kai tik vaikas pasituština, ir ne rečiau kaip kas 3-4 valandas. Viena iš dažniausių kūdikio higienos procedūrų - užpakaliuko apiprausimai. Galite prausti kūdikį po čiaupu, nepamiršdamos, kad mergaitės prausiamos nuo priekio išangės link. Kruopščiai nuprauskite ir nusausinkite odos raukšles. Jose kaupiasi šiluma ir drėgmė, o trinantis pažeidžiama odelė. Svarbi higienos procedūra - maudynės, bet dažnai maudant kūdikį oda netenka apsauginio rūgščių sluoksnio ir tampa dar labiau pažeidžiama. Užtenka 2-3 maudynių per savaitę, dažniau galima maudyti, jeigu atsiranda prakaitinis bėrimas. Vandens temperatūra turi būti maždaug 37 laipsniai. Nupraustą mažylio odą kruopščiai nusausinkite minkštu rankšluosčiu. Po maudynių ar apipraususios, neskubėkite užmauti sauskelnių - trumpam palikite mažylį nuogą - kad odelė pakvėpuotų.
Nors kūdikio odoje ir gausu vandens, plona ir mažai riebalinių liaukų turinti odelė greitai praranda drėgmę ir išsausėja. Po sauskelnėmis vargstančiai odelei padės apsauginis kremas, kuris sukurs ploną barjerą, saugantį nuo drėgmės, erzinančio išskyrų dirginimo ir neleis išsausėti. Odą taip pat sausina netinkamos kosmetikos priemonės. Dėl plono epidermio sluoksnio ir arti odos paviršiaus esančio tankaus kraujagyslių tinklo kūdikių oda lengvai sugeria iš išorės ant jos patenkančias įvairias medžiagas - taip pat ir žalingas, kurios ją sudirgina ir pažeidžia. Todėl jos priežiūrai svarbu naudoti tik alergijos nesukeliančias priemones, kuriose yra natūralių komponentų. Nenaudokite kosmetikos su parabenais, dažikliais, mineraliniais aliejais ir konservantais.
Plonytės odelės šilumos reguliavimo funkcija silpna, todėl ji nesugeba tinkamai reaguoti į temperatūros pokyčius ir kūdikiai greitai perkaista bei peršąla. Tai irgi dirgina odą ir joje greičiau plinta infekcija. Per šiltai laikomam kūdikiui gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Todėl mama visada turėtų stebėti kambario temperatūrą ir tinkamai aprengti bei užkloti lovelėje gulintį kūdikį.
„Gandro žnybis“ - tai kraujagyslių tinklo paryškėjimą pakaušyje, o „Angelo bučinys“ - kaktoje ar ant akių vokų. Kūdikiui augant, šie dariniai nyksta. Norma, kad gandro žnybis ar angelo bučinys išnyksta iki 4 metų, jei ne - galima koreguoti kosmetiškai. Gandro žnybis paprastai jokių problemų nesukelia, nes yra ant pakaušio ir pasislepia po plaukais. Mažylis gali turėti hemangiomą - tai gerybinis kraujagyslių navikas, dažniausiai aptinkamas ant veido, galvos. Jų turėdami gimsta 2-3 proc. naujagimių. Dažniausiai hemangiomos po gimimo gali visiškai nesimatyti, ji išryškėja per 6 savaites.
Gelta pasireiškia gelsvu odos ir akių baltymų atspalviu. Dažniausiai ji atsiranda praėjus 2-3 dienoms po gimimo ir paprastai išnyksta per 1-2 savaites. Kūdikių oda labai jautri saulės spinduliams. Pirmuosius šešis mėnesius kūdikį reikėtų saugoti nuo tiesioginės saulės. Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
