Sukrėsto vaiko sindromas: priežastys, požymiai ir pagalba
Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Dauguma tėvų jau yra susipažinę su tokia problema: vaikas pripratintas prie rankų, ir vos tik kas nutinka - reikalauja ir verkia, kad jį paimtų ant rankų. Tik tada jis nurimsta. Ir tai vyksta ne tik su kūdikiais, pačiais mažiausiais, bet ir su vyresnėliais, kuriuos iš tiesų sunku nulaikyti ant rankų. Kaip gi atpratinti mažylį nuo šio įpročio? Ir kaip geriau auklėti vaiką, kad jis nepriprastų prie rankų? Siūlome jums keletą patarimų. Visų pirma, visos mamos ir tėčiai turėtų žinoti, kad ne visuomet vaikas verkia dėl šios priežasties - gali būti ir visai kitos priežastys. Todėl reikėtų karts nuo karto tėvams praktikuoti alternatyvius raminimo būdus ir kitaip linksminti vaiką. Kokios gali būti realios kūdikio verkimo priežastys? Kaip gi galima nuraminti ir nudžiuginti savo vaikutį, neimant jo ant rankų?
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai). Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti.
Šią traumą kūdikis patiria dėl keleto priežasčių, susijusių su jo fizinėmis ypatybėmis:
- Kūdikio galvos dydis: kūdikio galva yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30 proc. kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti.
- Smegenų pozicija kaukolėje: smegenys kūdikio galvoje neturi pakankamai atramos.
- Kraujagyslių tankumas ir trapumas: smegenų kraujagyslės yra itin jautrios ir lengvai pažeidžiamos.
- Silpni kaulai ir audiniai: kūdikio kaulai ir audiniai yra minkšti ir lengvai pažeidžiami.
Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai.
Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių. Tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės.
Sukrėsto vaiko sindromo požymiai ir diagnostika
Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų. Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas.
Gydymas ir pasekmės
Sukrėsto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą.
Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.
Ką daryti, jei įtariate sukrėsto vaiko sindromą?
Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes.
Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje). Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą, t.y. atlikti dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Konsultuokitės su specialistais dėl tinkamų gaivinimo metodų.
Ką daryti, jei jūsų kūdikis užspringsta – Pirmosios pagalbos mokymai – Šv. Jono greitoji pagalba
Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Darykite bet ką, tačiau nesiartinkite prie kūdikio iki aprimsite!
Kaip išvengti sukrėsto vaiko sindromo?
Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką. Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.
Patarimai, kaip nuraminti kūdikį neimant ant rankų:
- Būkite kantrūs ir geranoriški: pripratintas prie rankų vaikas gali reikalauti paimamas ant rankų ne tik verkimu, bet ir isterija.
- Alternatyvūs raminimo būdai: kai kurie vaikai nusiramina arba linksminasi klausydami tam tikros muzikos arba triukšmo, kitiems patinka mamos gestai, leidžiami juokingi garsai arba rodomos grimasos.
- Saugios, bet nepatogios pozos: galima pabandyti imti kūdikį ant rankų saugiose, tačiau ne itin patogiose jam pozose - keletą tokių bandymų, ir jis jau nebenorės ant rankų.
- Glostymas ir švelnus kalbėjimas: vietoj to, kad imti mažylį ant rankų, stenkitės nuraminti jį, apkabinant ir glostant, kalbant su juo švelniu tonu.
- Laikinas atsitraukimas: kraštutiniu atveju, jei jau niekas nepadeda nuraminti vaiko, palikite jį saugioje vietoje ir išeikite į kitą kambarį - dažniausiai kūdikis po to supranta, kad jo ant rankų niekas nepaims ir po truputį nusiramina.
Atpratinti vaiką nuo rankų reikia laiku, kantriai, ramiai, tendencingai. Tačiau geriausiai pasirūpinti, kad to neatsitiktų jau nuo pat pirmųjų dienų, tuomet jis augs savarankiškas, ne toks kaprizingas ir nepriklausomas nuo tėvų. O taip bus lengviau ir mamai, ir tėčiui.
Pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs kūdikio vystymuisi. Šiuo laikotarpiu smegenys ir smegenų nervų sistema sparčiai auga (vystosi), nes tarp ląstelių susidaro nauji nerviniai ryšiai. Stambioji motorika - tai valingi judesiai, kurių metu naudojamos didelės raumenų grupės, tai rankų, kojų, galvos ir liemens judesiai. Pirmiausia šie įgūdžiai pradeda vystytis. Pavyzdžiai: gulint ant pilvo galvos pakėlimas, apsivertimas, šliaužimas, sėdėjimas, ropojimas ir t.t. Tam tikro etapo nesilaikymas, nebūtinai gali būti vėlavimas. Kai kurie atvejai yra lengvi ir gali išsispręsti savaime. Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko motoriniai įgūdžiai vėluoja, svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Specialistas įvertina nugaros, kaklo, pečių, klubų, rankų ir kojų struktūras, raumenų jėgą, pusiausvyrą, koordinaciją, sumažėjusį judrumą, judesių amplitudės įvertinimas ir padėsime išmokti atlikti trūkstamų įgūdžių. Taip pat suteiksime patarimų, kaip skatinti motorikos vystymąsi, kokius reikėtu atlikti pratimus. Kineziterapijos gydymas apima įtemptų raumenų atpalaidavimas, mobilizacija, pagerinti mobilumą ir judesių amplitudę, kad jūsų kūdikis galėtų judėti taip, kaip nori.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
