Pasaulis tapo nenuspėjamu, o mes, mokytojai, esame arčiausiai vaiko ugdymo įstaigoje ir turime sugebėti susikurti vidinę ramybę esamoje situacijoje. Mokytojų vidinė ramybė yra būtina vaikų harmoningo ugdymosi sąlyga. Mokytojas grupėje ar klasėje yra edukacijos strategas ir vaikų ugdymosi proceso modeliuotojas.
Atvejo studija suteikia galimybę nuodugniai išanalizuoti ir aprašyti vieną įvykį ar faktą realiame kontekste, ypač kai tarp reiškinio ir jo konteksto ribos nėra aiškios. Pastaraisiais metais pastebima atvejo analizės, kaip mokslinio tyrimo metodo, pozicijų stiprėjimo tendencija; vis dažniau atvejo analizė naudojama kaip patikima mokslinių tyrimų strategija. Kadangi atvejo studija gali būti naudojama tiek kaip aiškinamasis, tiek kaip aprašomasis tyrimas, šis metodas yra labai universalus.
Atliekant atvejo analizę, svarbu laikytis sistemingo požiūrio:

Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl ugdymo procesas turi būti individualizuotas. Toliau pateikiami skirtingų situacijų pavyzdžiai.
Gintas mokosi 4 klasėje pagal individualizuotas programas. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje jam nustatyti specifiniai mokymosi sutrikimai. Psichologinis vertinimas atskleidė, kad jo stiprioji pusė yra regimoji atmintis, tačiau berniukas labai nepasitiki savimi ir yra linkęs į įtampą.
| Vertinimo sritis | Stiprybės (galios) | Sunkumai |
|---|---|---|
| Psichologinė | Regimoji atmintis, darbo greitis | Nerimas, nepasitikėjimas savimi |
| Logopedinė | Raiški artikuliacija, platus pasyvus žodynas | Foneminės klausos sutrikimai |
Tomo atveju pagrindinis tikslas - ištirti specialiuosius matematinio ugdymosi poreikius. Nors berniukas pažįsta pagrindines geometrines figūras ir spalvas, jis susiduria su rimtais iššūkiais:

Dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, svarbu ne tik identifikuoti sunkumus, bet ir remtis vaiko galiomis. Pagrindinės strategijos: