Moters organų pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas didelių fiziologinių ir emocinių pokyčių.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kokie organų pokyčiai vyksta nėštumo metu, kokie simptomai yra būdingi ir kaip pasiruošti šiam nuostabiam, bet reikalaujančiam ypatingo dėmesio etapui.
Pasiruošimas nėštumui ir pirminiai veiksmai
Vos tik sužinojusi apie nėštumą, moteris turėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o antrojo apsilankymo metu aptars jų rezultatus.
Nėštumas trunka vidutiniškai 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Todėl, vos tik įtarus nėštumą, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį, kuri yra svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi.
Po dviejų savaičių nuo apsilankymo pas gydytoją, moteriai bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą rekomenduojama visada turėti su savimi, kad nelaimės atveju, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Neskubėkite iškart pradėti vartoti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nėra subalansuota. Svarbiausia nėštumo metu - sveika ir subalansuota mityba.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra ir ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Svarbiausias rodmuo - sprando raukšlės (vaiskumo) matmuo.
Bendri nėštumo simptomai ir jų priežastys
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti įvairius simptomus.
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas: Šie simptomai dažniausiai pasireiškia 4-7 nėštumo savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir paprastai išnyksta 12-16 nėštumo savaitę. Tikslios priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad tai gali būti susiję su padidėjusia hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėjusiais virškinamojo trakto judesiais.
- Krūtų jautrumas: Krūtys tampa jautresnės dėl hormonų pokyčių.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: Šiuos pojūčius gali sukelti padidėjęs progesterono lygis.
- Nuotaikos pokyčiai: Hormonų svyravimai gali lemti nuotaikos kaitą.
- Dažnas šlapinimasis: Padidėjęs kraujo tūris ir hormonų įtaka skatina dažnesnį šlapinimąsi.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Šiuos simptomus gali sukelti hormonų pokyčiai ir padidėjęs gimdos spaudimas.
Vaisiaus vystymasis trimestrais
Nėštumas skirstomas į tris trimestrus, kurių kiekvienas pasižymi tam tikrais vaisiaus vystymosi etapais ir moters organizmo pokyčiais.
Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)
Šiuo laikotarpiu susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - vos 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota informacija apie būsimo kūdikio lytį, akių spalvą ir kitas savybes.
Po keturių valandų gemalas pradeda dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Šis procesas tęsiasi nuolat.
Penkias dienas ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, kur palaipsniui įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis, o rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
9-12 nėštumo savaitę mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjus dešimčiai savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylikai, besilaukiančiai mamai prasideda ketvirtas nėštumo mėnuo.
Antrasis trimestras (13-27 savaitės)
Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis. Vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris.
Šiuo laikotarpiu moteris gali pajusti vaisiaus judesius. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų.
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė.
Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.
Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti.
Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai.
Trečiasis trimestras (28-40 savaitės)
Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu.
Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Skausmas, sklindantis iš nugaros į kojas ar pilvelį, gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę.
Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti.
Pokyčiai moters organų sistemose
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi pokyčiai, apimantys įvairias organų sistemas. Šie pokyčiai yra būtini, kad būtų užtikrintas tinkamas vaisiaus vystymasis ir pasiruošta gimdymui.
Kraujo krešėjimo sistema
Nėštumo laikotarpiu moters organizme padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, tokių kaip fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių, koncentracija, sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius.
Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu, siekiant sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egziztuoja ir padidinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką.
Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai:
- Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą): Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimęsi. Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti (dėl praskiedimo efekto, t. y. padidėjusio kraujo tūrio), tačiau vertės paprastai išlieka normos ribose.
- Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR): Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių (išorinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio) veiklą. Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose, nors gali nežymiai sumažėti. Nėštumo metu padidėjęs PL/TNS gali parodyti kepenų funkcijos sutrikimus ar vitamino K stoką.
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL): ADTL vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą, atspindi vidinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio krešėjimo faktorių dalyvavimą. Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio.
- Fibrinogenas: Fibrinogenas - pagrindinis tirpus baltymas, kuris, veikiant kitam krešėjimo baltymui trombinui, virsta netirpiu fibrinu ir sudaro krešulio karkasą. Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnis >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
- D-dimerai: D-dimerai yra fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja, kai organizme intensyviai formuojasi ir tirpsta krešuliai. Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas, taikomas nenėščioms moterims. Todėl nėštumo metu D-dimerų tyrimo specifiškumas trombozės diagnostikai labai sumažėja.
- Antitrombinas, baltymas C, baltymas S: Tai natūralūs antikoaguliantai. Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja, kas laikoma normaliu reiškiniu.
- Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti: Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai.
Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiųjų kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.
Virškinimo sistema
Nėštumo metu sumažėja tulžies pūslės tonusas, todėl tirštėja tulžis ir sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Auganti gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę).
Širdies ir kraujagyslių sistema
Nėštumo metu padidėja cirkuliuojančio kraujo kiekis moters organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėja kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme. Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų.
Endokrininė sistema
Nėštumo metu didėja estrogenų kiekis, dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Taip pat didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. Nėštumo metu gali pasireikšti hiperpigmentacija - atsirasti ar išryškėti įvairios pigmentinės dėmės, dažniausiai ant veido, kaklo, pečių ir pilvo.
Kiti galimi nėštumo sutrikimai
Nėštumo metu gali pasireikšti įvairių sutrikimų, kuriuos svarbu žinoti ir laiku kreiptis į gydytoją.
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Skiriamas lengvas, vidutinis ir sunkus NPV. Sunkus NPV gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir kitas komplikacijas.
- Preeklampsija ir eklampsija: Tai sunkios nėštumo komplikacijos, pasireiškiančios padidėjusiu kraujospūdžiu ir kitais simptomais.
- Negimdinis nėštumas: Tai būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ribų.
- Meteorizmas ir dirgliosios žarnos sindromas: Nėštumo metu gali sustiprėti šie virškinimo sutrikimai.
- Gastritas: Nėštumo metu gali pasireikšti gastrito simptomai.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių.
- Priešlaikinis gimdymas: Gimdymas iki 37 nėštumo savaitės.
Vaisiaus judesių stebėjimas
Nuo 18-20 nėštumo savaitės svarbu stebėti vaisiaus judesius. Patogiai atsigulus (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinkoje turi būti ramu, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 kartus per dieną. Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Nuo 32-33 sav. žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
