Kūdikio judesiai ir raida: nuo pirmųjų spardymų iki vartymosi
Kūdikio judesių stebėjimas yra viena iš svarbiausių ir jaudinančių patirčių būsimoms motinoms. Kiekviena moteris pajunta šiuos judesius skirtingai ir skirtingu laiku. Kai kurios moterys pirmuosius spyrius pajunta 16, kitos 20 nėštumo savaitę.
Vaisiaus judesiai gimdoje prasideda labai anksti, 7-8 savaitę, tačiau reikia palaukti, kol jie šiek tiek paaugs, kad juos pajustumėme. Apytiksliai 12 nėštumo savaitę vaisius ima aiškiai judinti rankas ir kojas, tačiau judesiai dažniausiai yra per silpni, kad būtų juntami. Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus, kaip drugelio sparnų plasnojimas, judesius. Daugelis juos painioja su dujų judėjimu žarnyne. Nuo 20 savaitės dauguma moterų aiškiai skiria sustiprėjusius vaisiaus judesius nuo virškinimo procesų.
Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę. Vaikelis gimdoje spurda nuolat, tiesiog iš pradžių tie judesiai labai nestiprūs, todėl nejuntami, vėliau kyla neaiškumų, ar tai ne oras keliauja žarnynu. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę. Didesnės įtakos pajutimui turi placentos vieta. Jei ji prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje - judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau. Bet kokiu atveju, iki 25-tosios savaitės „laukti“ judesių yra normalu.
Panašu, kad mokslininkai rado atsakymą į klausimą, kodėl vaisius mamos pilve taip energingai spardosi ir kumščiuojasi. Neseniai britų mokslininkai ištyrė 19 naujagimių smegenų veiklą ir pastebėjo, kad už galūnių judesius atsakingos smegenų bangos miego metu gali padėti kūdikiams geriau pažinti savo pačių kūno ribas ir artimiausią juos supančią aplinką.
„Spontaniški judesiai ir nuolatinis grįžtamasis aplinkos ryšys ankstyvuoju vystymosi periodu tokiems gyvūnams, kaip žiurkės, yra būtini, kad smegenys tinkamai apsibrėžtų teritoriją, - paaiškino Londono universiteto koledžo neuromokslininkas Lorenzo Fabrizi. - Mes įrodėme, kad taip pat gali būti ir su žmonėmis“. Atlikę tyrimą L. Fabrizi vadovaujami mokslininkai panaudojo neinvazinius elektroencefalografinius jutiklius, kad išmatuotų devyniolikos vos dviejų dienų amžiaus kūdikių smegenų bangas. Kai kurie kūdikiai buvo gimę per anksti, tai yra 31-42 nėštumo savaitėmis.
Gyvūnų tyrimai parodė, kad atskiri naujagimių galūnių judesiai rodo jutiminį jaunų žinduolių vystymąsi. Tai parodė alfa-beta smegenų bangų magnetinis matavimas somatinėje nervų sistemoje. Manoma, kad šios bangos padeda labai jauniems gyvūnams suvokti fizines savo kūno ribas, bet iki šiol nebuvo pakankamai aišku, kada šis vystymosi periodas įvykdavo. Taigi, ištyrę dviejų dienų amžiaus kūdikius, kurie atitiko skirtingą vaisiaus brendimo amžių, mokslininkai pagaliau galėjo tai apibrėžti. Paaiškėjo, kad tų vaikų, kurie gimė arčiau nustatyto laiko, alfa-beta smegenų bangų aktyvumas Greitų akių judesių (REM) miego fazės metu buvo silpnesnis, o stipriausias jis buvo tų kūdikių, kurie gimė gerokai per anksti.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad tokios alfa-beta bangos atitiko vaisiaus smegenų bangas trečio nėštumo semestro metu. Šios bangos nusilpsta baigiantis visam nėštumo terminui, net jei galūnių judesiai išlieka“, - paaiškino autoriai. Kitaip tariant, REM miego fazės metu galūnes intensyviai gali judinti ir vyresni kūdikiai, net ir suaugusieji, bet jutiminis vystymasis, atitinkantis staigius judesius ir smūgius, būdingas tik dar negimusiems ar labai labai mažiems kūdikiams ir jis dingsta, vos vaikai sulaukia kelių savaičių amžiaus.
Įdomu tai, kad kai kūdikis miegodamas judina dešinę ranką ar koją, vibracija fiksuojama kairiajame smegenų pusrutulyje. Šie tyrimai parodė, kaip svarbu, kad kūdikiai gerai išsimiegotų, ypač gimę per anksti.
Kūdikio raida: vartymasis ir sėdėjimas
Vartymasis yra svarbus motorinės raidos etapas. Pasak vaikų kineziterapeutės Viktorijos Paltanavičiūtės, vartytis kūdikiai patys pradeda maždaug 4-5 gyvenimo mėnesį. „Dažniausiai mažyliai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo ir tik po to nuo pilvo ant nugaros. Vaikui svarbu pradėti vartytis, nes būtent motorinė raida yra pagrindas pažintinei ir protinei raidai.
Dėl kūdikio vartymosi sunerimti reikėtų, jeigu jis nesivarto 6-7 mėnesių. Jei mažyliui sunku gulėti ant pilvuko, tai dažnai būna nesivartymo priežastimi - reikėtų atkreipti dėmesį, kaip mažasis laiko rankytes, paguldytas ant pilvelio. Reikėtų paguldyti kūdikį ant pilvuko. Po to prilaikant rankytes reikėtų padėti mažyliui jas ištiesti ir pasilaikyti ant ištiestų rankyčių.
Atsisėsti ir sėdėti - tai du skirtingi dalykai. Savarankiškai mažyliai sėdi 7-12 mėnesių ir tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualaus vystymosi. „Prieš sodinant mažylį pirmiausia reikėtų sustiprinti jo liemens, apatinius nugaros ir pilvuko raumenis. Tai taip pat stiprina gulėjimas ant pilvo, ypatingai ištiestomis rankytėmis.
Nelyginkime savo vaikų su draugių, kaimynių ar kitų pažįstamų vaikais. Visi vaikai skirtingi ir jie turi teisę tokiais būti.
Padėkite savo kūdikiui apsiversti dabar: 4 patarimai, kaip išmokyti kūdikį apsiversti
Vaisiaus judesių stebėjimas nėštumo metu
Vaisiaus judesių laiko juosta:
| Laikas | Judesių ypatybės |
|---|---|
| Apytiksliai 12 nėštumo savaitė | Vaisius ima aiškiai judinti rankas ir kojas, tačiau judesiai dažniausiai yra per silpni, kad būtų juntami. |
| Nuo maždaug 16 savaitės | Moterys ima jausti lengvus kaip drugelio sparnų plasnojimas judesius. Dauguma juos painioja su dujų judėjimu žarnyne. |
| Nuo 20 savaitės | Dauguma moterų aiškiai skiria sustiprėjusius vaisiaus judesius nuo virškinimo procesų. |
| 24 savaitę | Galima suprasti, kada vaisius žagsi (žagsėjimas skaičiuojant judesius neturėtų būti vertinamas). |
| Nuo 28 savaitės | Vaisius juda daug. Kai kurie judesiai gali būti tikrai stiprūs. |
| 36 savaitę | Gimdoje vietos vis mažiau, todėl judesiai šiek tiek sulėtėja, tampa panašesni į rąžymąsi, nei į aerobiką. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą - būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką. |
Standartiškai skaičiuojama, jog atsigulus ant kairiojo šono per dvi valandas būsima mama turi pajusti dešimt judesių. Jei nėštumas yra didesnės rizikos arba daugiavaisis, judesius siūloma sekti nuo 26 nėštumo savaitės. Pasirinkite laiką, kuriuo mažylis paprastai būna aktyvus, dažniausiai tai yra laikas po valgio arba ruošiantis miegoti. Nesinervinkite, jei vis dėl to tuo metu vaikelis ilsisi, atidėkite skaičiavimą pusvalandžiui ar valandai. Jums turi būti patogu, galite sėdėti, gulėti (geriau pusiau gulomis arba ant kairiojo šono). Atsipalaiduokite ir sutelkite dėmesį į vaikelio judesius.
Svarbu sužinoti, kiek ilgai vaisiui užtrunka atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas nesuskaičiuojate 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių. Jei ir tada judesių suskaičiuosite mažiau arba pastebėsite, kad vaisius neįprastai ramus, skubiai kreipkitės į prižiūrintį mediką, gali tekti paklausyti vaiko širdutės.
Į gydytoją kreipkitės, jei: Suskaičiuojate mažiau nei 10 judesių per 2 val., kuriomis vaisius dažniausiai būna aktyvus. Nejaučiate judesių iš viso - gali būti, kad sutriko placentos funkcija ir vaisius negauna deguonies ir maisto medžiagų. Judesiai pasikeičia drastiškai - tampa labai dažni ir intensyvūs, arba atvirkščiai - reti ir silpni.
Pavojingiausia judesių sumažėjimo priežastis - deguonies trūkumas vaisiui. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių ir gali tekti gimdyti anksčiau, kad būtų išvengta tolimesnių komplikacijų. Po 36 savaitės stipriai sumažėja vietos gimdoje staigiems spyriams ar vartymuisi. Tai nereiškia, kad judesių sumažėja, jie tiesiog tampa ne tokie staigūs, primena rąžymąsi.
Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas. Kai kurie vaikučiai miega beveik visa dieną ir atsibunda tik tada, kai mama nurimsta ir atsigula miegoti, kiti, atrodo, juda nuolat. Vaisius gimdoje miega vidutiniškai 17 val. per parą, dažniausiai po 40-50 min. vieną kartą. Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20-75 min. vieną metą, todėl aišku, kad nejausti nuolatinių judesių yra normalu.
Kūdikio smūgiai mamos pilvelyje ne tik stiprūs, bet ir labai tikslingi. Būtent šie pratimai padeda vaisiui vystyti savo nervų ir raumenų sistemas taip, kad jie būtų paruošti išoriniam pasauliui. Ir nors mamos tikina, kad pakalbinus kūdikis juda sąmoningai, vis dėl to mokslininkai laikosi nuomonės, jog vaisiaus judesius vis dar koordinuoja ne smegenys, o refleksai.
Remiantis „Journal of the Royal Society Interface“ paskelbta ataskaita, Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai, užfiksavę judesius nustatė, kokio stiprumo spyriai. Vos 20 nėštumo savaitę, kai vaisius sveria vos 290 gramus ir yra 16,5 cm ūgio, jo spyrio jėga yra 2,9 kilogramo! Po dešimties savaičių kūdikis pasiekia savo didžiausią jėgą ir galėtų paspirti net 4,7 kg daiktą. Ir nors kūdikiai toliau stiprėja, jiems pradeda trūkti vietos ir spyrio jėga sumažėja iki 1,7 kg. „Šie duomenys, kad kūdikio jėga stiprėja sulig jo amžiumi, yra svarbūs, nes vaisiaus judėjimo pokyčiai vėlyvojo nėštumo metu buvo siejami su prastesniais kūdikio sveikatos rezultatais, raumenų ir kaulų sistemos apsigimimais“, - pastebi mokslininkai.
Mokslininkai teigia, kad žmogaus vaisius jau nuo 4-to nėštumo mėnesio jaučia, girdi ir savaip suvokia tai, kas vyksta aplinkui. 4 mėnesių vaisius reaguoja ir į vidinius mamos organizmo pasikeitimus, ir į išorinius iki jo atsklindančius dirgiklius. Taip pat jis jau pradeda jausti skonį, dubliuoja mamos veiksmus ir nuotaikas, reaguoja į išorės dirgiklius, girdi muziką ir tėvų balsus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
