Kūdikių ir vaikų vaikščiojimo bei laikysenos sutrikimai: priežastys ir korekcija

Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas augtų sveikas ir stiprus. Žmogaus išvaizdai ir sveikatai didelės reikšmės turi laikysena. Tai įprastinė vaikų kūno padėtis, kuri yra taisyklinga, kai vaikas, ypatingai neįtempdamas raumenų, vaikšto, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Tačiau kartais tėvai pastebi, kad vaikas vaikšto neįprastai arba jo laikysena yra netaisyklinga. Aptarsime dažniausiai pasitaikančius vaikščiojimo ir laikysenos sutrikimus, jų priežastis ir galimus korekcijos būdus.

Vaikščiojimas ant pirštų galų: priežastys ir pagalba

Vadinamasis vaikščiojimas ant pirštų galų yra toks ėjimo būdas, kai pėda statoma ant pirštų ar priekinės pėdos dalies (pagalvėlių). Dauguma kūdikių pradeda vaikščioti ant pirštų galų ir į žemę remiasi tik priekine pėdos dalimi. Pasak kineziterapeutės V.Paltanavičiūtės, kūdikiui pradėjus stovėti, tai visiškai normalu, nes pasistiebus ant pirštų jam daug lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir nenuvirsti. Tokia vaikų stovėsena dažna ir žengiant pirmuosius žingsnelius. Tai daugiau įprotis, nes didžioji dalis vaikų gali panorėję pėdą statyti nuo kulno.

Tačiau ilgiau užsitęsęs vaikščiojimas ant pirštų medicininėje literatūroje vadinamas idiopatiniu vaikščiojimu. Jis pasireiškia nuo 5 iki 12 proc. vaikų. Kineziterapeutė V.Paltanavičiūtė nurodo, kad iki maždaug antrojo vaiko gimtadienio šio įpročio neturėtų likti.

Galimos priežastys

Pasak specialistės, labai dažnai mažyliai vaikšto pasistiebę ant pirštų dėl kojų ir juosmens raumenų silpnumo. Norėdami išlaikyti pusiausvyrą, esant silpniems raumenims, neretai jie įtempia galūnių raumenis. Vaikščiojimas ant pirštų galų gali būti susijęs su tam tikrais vystymosi sutrikimais. Be to, tyrimais pastebėta, kad Achilo sausgyslės sutrumpėjimo priežastimi neretai ir būna vaikščiojimas ant pirštų galų, netaisyklingas kojytės statymas. Kineziterapeutė V.Paltanavičiūtė teigia, kad tik išmokusiam stovėti ir vaikščioti mažyliui labai sunku išlaikyti koordinaciją. Tai užtikrina stiprūs liemens raumenys, todėl pirmiausia tėvams reikėtų atkreipti dėmesį ne į Achilo sausgyslę ar blauzdos raumenis, bet į vaiko liemens stabilumą.

Taip pat yra teorija, kad vaikščiojimą ant pirštų galų lemia vaikštynės ir šokliukai. Mokslininkai jau įrodė, kad specialios kūdikių vaikštynės ir šokliukai neskatina vaikščiojimo savarankiškai, tačiau atvirkščiai - kiek atitolina šį procesą. Kineziterapeutė pažymi, kad vaikštynėse paprastai kūdikis spiriasi pasistiebęs pirštų galiukais, tai gali iššaukti dar didesnę pėdučių įtampą. Norint, kad vaikiška technika nepakenktų, svarbu žinoti, kad šokliukus galima naudoti nuo 7 mėn., o vaikštynes - nuo 9 mėn. Vaikštynes reikėtų naudoti ne ilgesniais nei 15-20 min. intervalais, o bendras kasdien vaikštynėje praleistas laikas turėtų neviršyti 60 min. Kai kuriuose šaltiniuose patariama šokliuką naudoti tik 20 min. Priešingu atveju, vaikas sėdės netaisyklingai, o tai darys neigiamą įtaką netaisyklingam nugaros vystymuisi bei ateityje atsiras laikysenos problemų.

Kada kreiptis į specialistus ir koks gydymas?

Kol vaikai maži, vizitai pas šeimos gydytojus yra gana dažni, tad pastebėję, kad vaikas pradeda vaikščioti nuo pirštų, nepraleiskite progos tai aptarti su gydytoju. Jis įvertins situaciją ir, reikalui esant, nukreips pas specialistą: vaikų ortopedą ar neurologą. Pastebėjus, jog vyresnis nei dvejų metų vaikas vis dar vaikšto ant pirštų galų, V.Paltanavičiūtė patarė geriau iškart kreiptis į specialistus, kurie nustatys tikslesnę to priežastį ir paskirs gydymo būdą, parinks reikiamas priemones ar tiesiog tėvams užduos „namų darbų“.

Jeigu reikia gydymo, jį skiria gydytojas, priklausomai nuo klinikinio ištyrimo ir vaizdinių tyrimų rezultatų. Sudėjus visus tyrimus į vieną vietą, taip pat žinodami, ar vaikas turi kitų ligų (cerebrinis paralyžius, autizmas ir t.t.), jau galime spręsti, koks gydymo metodas yra tinkamiausias. Lengvesniems atvejams skiriamas tik stebėjimas arba kineziterapija, pratimus akcentuojant į Achilo sausgyslės ilginimą.

• Kineziterapija: Kai vaikas ant pirštų galų vaikšto dėl per trumpos Achilo sausgyslės, padeda speciali mankšta, tempimo pratimai, kuriais siekiama pailginti raumenis, taip pat masažai bei kitos kineziterapinės priemonės. Reikia žinoti, kad konservatyvus gydymas gali užtrukti, todėl reikia nusiteikti, kad reikės nuolat dirbti, pratimus atlikti namie.
• Avalynė: Dažnu atveju pakanka kineziterapeuto pratimų ir parinktų taisyklingų batukų. Žinoma, vos pradėjusiam žengti pirmuosius žingsnius kūdikiui dar nereikia batukų, tačiau vaikui jau pramokus vaikščioti, svarbu jį apauti tinkama avalyne. Geriausiai tinka basutės: jos turėtų būti tvirtos, bet ne per kietos, būtinai aukštesniu užkulniu, su supinatoriais. Rekomenduočiau net ir namuose avėti batukus, tačiau jie neturėtų būti minkšti. Batukus reikėtų parinkti tvirtus, būtinai aukštu užkulniu, tik priekinė pado dalis (pirščiukų srityje) turėtų būti lanksti.
• Vidpadžiai ir įtvarai: Taip pat galima skirti ir vidpadžius į batus, kurie skatina vaiką einant minti nuo kulno, ar specialius įtvarus, padedančius palaikyti pėdą neutralioje padėtyje.
• Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais prireikia operacijos, kurios metu pailginama Achilo sausgyslė.

Tyrimais pastebėta, jog tie tėvai, kurių vaikui fiziškai nedaug trūksta iki socialiai priimtų normų, neretai išgyvena daugiau negu tie, kurių vaikams yra diagnozuotos neįgalumą sukeliančios būklės. Todėl norėčiau visus tėvelius, kurių vaikai susiduria su šia būkle, nuraminti ir pasakyti, kad tie žmonės, kurie, nepaisant taikyto gydymo, visą gyvenimą vaikšto ant pirštų galų, sėkmingai tampa gydytojais, advokatais, sportininkais ar kuo tik nori.

Laikysenos formavimasis ir sutrikimai

Nuo senų senovės gražaus žmogaus etalonas buvo stiprus, graikštus su taisyklinga laikysena individas, gebantis išlikti pavojų apsuptame pasaulyje. Žmogaus išvaizdai ir sveikatai didelės reikšmės turi laikysena. Tai įprastinė vaikų kūno padėtis. Ji yra taisyklinga, kai vaikas, ypatingai neįtempdamas raumenų, vaikšto, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Taisyklingą laikyseną sudaro sąlygas tinkamai vidaus organų - širdies, plaučių, stemplės, bronchų, trachejos - padėčiai. Stuburas taip pat apsaugo nugaros ir galvos smegenis nuo sutrenkimų, kai kūnas juda. Normali laikysena - tai įprastinė kūno padėtis, kai vaikas vaikšto ypatingai neįtemdamas raumenų, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Įprastinė kūno padėtis - vaikas išsitiesęs, pečiai truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvas įtrauktas.

Laikysenos formavimasis

Taisyklinga laikysena nebūna įgimta. Ji priklauso nuo stuburo ir jo linkių. Vaikui gimus, linkiai atsiranda ne iš karto. Kai vaikas išmoksta laikyti galvą, pirmasis linkis formuojasi kaklo srityje. Pradėjus savarankiškai sėdėti, susiformuoja krūtinės linkis. Juosmens dalies linkis susiformuoja, kai vaikas išmoksta stovėti ir vaikščioti. Stuburo linkiai galutinai susiformuoja, vaikui sulaukus septynerių - aštuonerių metų. Taisyklinga laikysena priklauso ir nuo raumenyno, jo harmoningo išsivystymo. Raumenų svoris sudaro apie 24% viso vaiko svorio. Jei raumenys silpni, greit pavargstama, ilgai išbūti vienoje padėtyje, vaikas ją keičia kita, dažnai netaisyklinga. Laiku neperspėjus, netaisyklinga padėtis tampa įprastinė laikysena.

Pagrindinės netaisyklingos laikysenos priežastys

Ydinga laikysena (laikysena, turinti vienokių ar kitokių sutrikimų, vadinama ydinga, netaisyklinga arba asimetrinė) - ne vien išorinis defektas. Ji - žmogaus nesveikatos priežastis ir netinkamo auklėjimo pasekmė. Ji trukdo ir vidaus organų fiziologinei veiklai.

• Netinkamos darbo ir poilsio sąlygos: Laikysena ypač pakinta nuo netaisyklingo sėdėjimo (susikūprinus, šonu prie aukšto ar žemo stalo, pakišus vieną koją po savimi), nuo blogo darbo vietos apšvietimo, netaisyklingo stovėjimo (ant vienos kojos bei perkreipus dubenį), sunkių daiktų (krepšių, rankinių) nešimo ant vienos peties ar viena ranka, netaisyklingo gulėjimo (ant šono, susirietus, ankštoje lovoje, ant didelės pagalvės) ir t.t. Laikysenos sutrikimų priežastis gali būti per aukštas ar per žemas stalas, blogas apšvietimas, ilga statinė kūno padėtis, miegas minkštoje įdubusioje lovoje.
• Nepakankamas fizinis aktyvumas: Ydingos laikysenos priežastis gali būti nepakankamas fizinis aktyvumas, nes mažai gryname ore būnančio, mažai bėgiojančio, žaidžiančio ar kitaip mažai judančio vaiko raumenys būna silpnai išsivystę ir nepajėgia išlaikyti kūno vertikalioje padėtyje.
• Persirgtos ligos: Ydinga laikysena gali formuotis ir dėl dažno sergamumo. Jei vaikas dažnai serga, jis esti silpnesnis, mažai juda ir mažai būna gryname ore. Nemažą reikšmę turi ir persirgtos ligos. Čia galima būtų išskirti rachitą, kuriuo sergant suminkštėja vaiko kaulai. Stuburas gali iškrypti ir susirgus poliomielitu, sutrumpėjus vienai kojai ar po jos amputavimo, lūžus stuburo slanksteliui ar jam išnirus.
• Blogi įpročiai: Vaikai yra labai judrūs, jie visą laiką juda, kruta ir negali ilgai išbūti vienoje padėtyje.

Statistika ir diagnostika

Remiantis paskutiniais Lietuvos šalies mokslininkų tyrimų rezultatais, statistiniais duomenimis ikimokyklinėse įstaigose ir pradžios mokyklose daugėja vaikų, kurių laikysena ydinga. O.Juškelienė, ištyrusi 791 Vilniaus miesto darželinuką ir pradinuką, nustatė, kad 46.9% ikimokyklinių įstaigų auklėtinių ir 44,3% pirmaklasių kūno laikysena buvo asimetrinė.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos duomenys:

Paprasčiausias ydingos laikysenos nustatymo būdas yra apžiūrėjimas. Vaikas apžiūrimas iš priekio, iš nugaros, iš šono ir pasilenkęs į priekį. Apžiūrint iš priekio, nustatoma galvos padėtis (stebima, ar nėra veido asimetrijos), pečių padėtis (ar vienas petys nėra aukštesnis už kitą), krūtinės ląstos forma. Apžiūrint iš nugaros, kreipiamas dėmesys į galvos padėtį, pečių lygį, menčių kampų aukštį, jų nutolimą nuo stuburo, dubens padėtį. Geriausia, jei vaiko laikyseną apžiūri gydytojas ortopedas arba pediatras. Tėvai ar pedagogai gali nepastebėti pirmųjų skoliozės požymių. Jei įtariamas stuburo iškrypimas, būtina kreiptis į gydytoją specialistą.

Netaisyklingos sėdėsenos požymiai

Kadangi didelę laiko dalį vaikai praleidžia sėdėdami, svarbu žinoti taisyklingos ir netaisyklingos sėdėsenos požymius.

Taisyklingos sėdėsenos požymiai:

• Sėdima ant visos sėdynės (3/4 šlaunų liečia suolo sėdynę), nugara remiasi į atkaltę.
• Galva laikoma tiesiai.
• Pečiai vienoje linijoje.
• Kojos per kelius sulenktos stačiu arba buku kampu.
• Kojų pėdomis remiamasi į grindis arba į pakojį.

Netaisyklingos sėdėsenos požymiai:

• Sėdima ant sėdynės krašto.
• Netolygus kūno svorio pasiskirstymas.
• Galva nuleista, pakreipta į dešinę ar į kairę pusę.
• Dešinysis arba kairysis petys nuleistas žemyn.
• Remiamasi į pakojį arba grindis tik pirštais arba kulnimis.

Laikysenos korekcija ir gydymas

Laiku nustačius asimetrinės laikysenos požymius, galima išvengti ligos progresavimo ir neleisti jai įsisenėti. Labai svarbu išsiaiškinti, dėl ko atsirado laikysenos pakitimų, apsaugoti nuo tų veiksnių įtakos bei imtis priemonių. Pabrėžtina, jog netaisyklingos laikysenos gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. Pavyzdžiui, koreguojantys liemens įtvarai veiksmingi tik tol, kol pacientas dar auga, kol dar pilnai nesusiformavęs skeletas.

Norint koreguoti ydingą laikyseną, reikia žinoti, dėl ko ji atsirado, jos pobūdį ir kokiomis priemonėmis galima koreguoti, kokie fiziniai pratimai tinka, kokias naudoti fizioterapines priemones. Netaisyklingą laikyseną galima koreguoti įvairiais ortopediniais gaminiais: korektoriais, reklinatoriais, įtvarais, fiksuojamaisiais diržais, kartu taikant mankštą ir fizioterapines procedūras. Vasarą plaukimas upėje, ežere ar jūroje, žiemą - baseine bei slidinėjimas suteikia vaikui daug džiaugsmo, teigiamų emocijų, sustiprina organizmą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Kiekvienas žmogus privalo rūpintis savo sveikata, nes ji priklauso tik nuo mūsų pačių, kaip ir gera savijauta, žvali nuotaika.

Stuburo iškrypimai

Dažniausiai pasitaikantys stuburo iškrypimai:

• Susikūprinimas, gunktelėjimas arba kifozė
• Lordozinė arba lordozė
• Skoliozė

Skoliozė dažniausiai diagnozuojama 6-8 m. vaikams. Iki lytinio brendimo stuburo iškrypimo kampas didėja 2-3° per metus. Prasidėjus lytiniam brendimui (mergaitėms metai prieš mėnesinių atsiradimą), paspartėja vaikų augimas, todėl stuburo iškrypimas irgi ima greičiau progresuoti. Per metus stuburo iškrypimas padidėja iki 10-15°. 17-18 metų amžiuje stuburo iškrypimas paprastai stabilizuojasi, jeigu iškrypimas mažesnis 40-50°.

tags: #kudikis #vaiksto #susilenkes

• Montessori ir STEAM darželis
• Akių ligų klinikos Kauno klinikose istorija
• Tyrimas apie kraujotaką naujagimių smegenyse
• Kūdikio charakterio formavimas
• Pasiruošimas gimdymui Ukmergėje