Svetimų žmonių baimės tarpsnį, paprastai tarp 6 mėn. ir 1,5 m., išgyvena dauguma kūdikių, ir jis yra visiškai normalus. Nepažįstamo asmens baimė yra visiškai įprastas kūdikio vystymosi etapas, kuris paprastai prasideda maždaug nuo 6 iki 8 mėnesių. Nesikrimskite ir negalvokite, kad kažkas negerai, jeigu seniau visiems šypsenas dalinęs kūdikis staiga ėmė verkti mažiau pažįstamam žmogui vos į jį pažiūrėjus. Atvirkščiai, tokiu mažylio elgesiu galite tik pasidžiaugti: svetimųjų baimė rodo, kad jis jau supranta, ką pažįsta ir su kuo nori būti.

Nepažįstamo asmens baimės vystymasis sutampa su pradedančiu vystytis kūdikio organizuotumo ir tvarkos jausmu pasaulyje. Pripažinkite, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Kiekvienas kūdikis svetimus žmones prisileis savu tempu. Palaikykite savo kūdikį, kai jis išgyvena šias reikšmingas, nepatogias emocijas. Neignoruokite vaiko nerimo, nespauskite jo tinkamai reaguoti į nepažįstamus žmones. Šio proceso nepaskubinsite.
Imkitės praktinių veiksmų, kad padėtumėte savo kūdikiui jaustis jaukiai tarp nepažįstamų žmonių:
Nors jūsų kūdikio nenoras būti priglaustam apsilankiusio senelio yra normalus, tai gali įskaudinti, nes, ko gero, seneliai to nesitiki. Jūs tiesiog galite artimiesiems padėti suvaldyti jų lūkesčius ir sukurti sėkmingą pradžią, pasikalbėdami. Būkite ramus ir nusiteikite pozityviai. Jeigu mama jaučia nerimą, kūdikis irgi jaus, kad kažkas negerai, ir nenurims taip greitai.

Negalima bandyti kovoti su kūdikio baime ir, pavyzdžiui, palikti jį vieną su svetimu žmogumi, kad greičiau prie jo apsiprastų. Tai gali dar labiau sustiprinti nerimą, nes mažiukas nesupranta, kodėl kai jam baisu, mama išėjo. Nereikia kūdikio raminti ar guosti, tiesiog svarbu patiems būti ramiems ir mažylis, jausdamas patikimus žmones šalia, netrukus pats nurims. Jei vaikas bijo svetimų žmonių, su nepažįstamuoju bendraukime draugiškai, mandagiai, džiugiai.
Šis baimės periodas paprastai baigiasi iki pirmojo gimtadienio. Apskritai susirūpinti kūdikio baime reikėtų tada, kai tėvai negali su juo niekur išeiti iš namų arba nieko į juos pasikviesti, nes mažylis nesiliauja klykęs arba niekaip nenulipa tėvams nuo rankų. Jeigu vaikui jau daugiau kaip metai, o jis ir toliau visko bijo, reikėtų aiškintis, kodėl.