Nepaisant to, kad šiandieniniai tėvai nemažai žino ir skaito apie vaikų raidą, mažų vaikų elgesys, kai vaikas muša, kanda ar spiria, užtinka tiesiog kaip „perkūnas iš giedro dangaus“ ir labai išgąsdina. Svarbiausia atsiminti, kad visi jausmai yra legalūs, leistini ir yra normalu turėti visokius jausmus. Vaiko elgesys gali būti suprastas ir jis gali būti pakeistas.

Mes kalbame apie vaikus, kurie pagal savo raidą, amžių mokosi pažinti pasaulį, kuris jiems atrodo dar labai sudėtingas. Dvimečiui-trimečiui nesiseka žymiai dažniau negu mums visiems likusiems. Ką mažylis besugalvotų, jam beveik niekas nesiseka iš pat pradžių. Per visą dieną jis atranda, kad vis jis kažko negali.
Labai svarbu suprasti, kad vaikų auginime, visų mūsų augime yra labai svarbi frustracija. Jei iš vaiko atimama, iš jo paimama, tos frustracijos bus per daug, tada jis tikrai bus ilgesnį laiką piktas, sunkiau nuraminamas ir demonstruos žymiai daugiau pikto elgesio. Viena iš dažnų pykčio priežasčių yra gynyba nuo bejėgystės. Mažas vaikas, išėjęs ir paslydęs ant šaligatvio, supyksta. Yra, ko vaikui pykti.
Svarbu pasakyti, kad taip daryti negalima ne todėl, kad skauda kam nors. Reikalų turime su mažu vaiku ir galvojame, kad jis iš piktumo įkando. Kanda ne tik todėl, kai pyksta. Tai dažnai veikia kaip pažinimo priemonė. Labai svarbu suprasti, kad nėra blogų jausmų, yra tik blogos jausmų išraiškos priemonės. Tam, kad vaikas įgytų geras išraiškos priemones, kad vaiko agresija taptų geriau valdoma, jis yra to išmokomas, kaip ir visų kitų dalykų.
Blogiausias dalykas padaryti vaikui tą, ką mes norime, kad jis nustotų daręs. Jeigu mes trenkiame savo vaikui, kad jis sužinotų, kas yra skausmas, tai tikrai nesustabdo žmonių nuo tokio elgesio. Aš pasisakau kategoriškai prieš tokį būdą. Pirmiausiai, tai, ką mes turėtumėme suprasti, kad toks elgesys tam tikrame amžiuje yra gana įprastas. Nesigąsdinti ir nepulti į paniką, kad kažkas su mano vaiku yra blogai.
| Situacija | Kaip elgtis |
|---|---|
| Vaikas muša, kanda ar spiria | Sustabdyti elgesį, įvardinti emociją ir parodyti tinkamą išraiškos būdą |
| Vaikas verkia dėl nepatenkinto poreikio | Išklausyti, būti šalia, pasiūlyti meilę ir dėmesį |
| Tėvų nuovargis ir pyktis | Prisiminti, kad vaikas mokosi valdyti jausmus su tėvų pagalba |
Tėtis vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris. Kai abu tėvai dalyvauja vaiko auginime, kūdikis turi vientisumo jausmą. Vaikams labai reikia laiko su tėčiu. „Tėviškų žaidimų“ modelis dažnai yra labiau stimuliuojantis ir įdomesnis nei ramūs žaidimai su mama. Tokia laiko praleidimo forma prisideda prie to, kad vaikas išmoksta susidoroti su stipriomis emocijomis, įskaitant agresiją.

Darniai berniuko asmenybės raidai reikia švelnumo ir meilės ne tik iš mamos, bet ir iš tėčio. Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą. Mergaitės savigarba priklausys nuo tėčio požiūrio į ją. Jei tėtis pasakys mergaitei, kad ji graži, protinga ir kad jis ją myli, pasitiki, mergina užaugs savimi pasitikinčiu žmogumi.
Siekiant kreipti dėmesį į poreikio jausmus, gera taktika yra pasiūlyti meilę ir dėmesį vaikui, kuris negali gauti to, ko nori. Užmegzkite švelnų kontaktą, pasakykite, kad šį kartą jam reikia palaukti arba kad jis tiesiog negali turėti to, ko nori, iškart. Pasilikite, išklausykite jo jausmus, leiskite jam suprasti, kad kitą sykį ateis jo eilė. Geras paskatinimas - jūsų pasakymas „aš padėsiu tau išlaukti.“
Kai vaikai siekia susitvarkyti su savo poreikiais, jūs esate tas vaistas, kurio jiems reikia. Jūsų dėmesys yra pats galingiausias vaistas, ir jei jie gali verkti ar ožiuotis, kai yra apsupti jūsų dėmesio, galite būti tikri, kad jie gauna tai, ko jiems reikia labiausiai šiame pasaulyje. Mūsų pasaulis taps visiškai kitokia vieta, kai mes, tėvai, kalbėsime apie tai, kaip svarbu likti artimiems su vaikais ir mylėti juos, kai jie verkia ir ožiuotis dėl to, ko negali turėti iškart.