Vaiko gerovė ir teisių apsauga yra pamatinės visuomenės vertybės, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (LR CK). Šis teisės aktas numato, kad kiekvienam vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei, užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar tėvai gali atlikti šias pareigas, ar ne, ir net tais atvejais, kai jų nėra, jie negali vykdyti savo pareigų, arba tėvų valdžia yra apribota.
Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų yra ta, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu.
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.

Sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse (įstatymas Nr. 89/2012). Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas. Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus.

Teismas gali nuspręsti sustabdyti tėvų pareigų vykdymą, jeigu tėvai savo pareigų negali vykdyti dėl sudėtingų aplinkybių ir jeigu galima manyti, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu tėvas (motina) nevykdo savo pareigų tinkamai, o atsižvelgiant į vaiko interesus tai yra nepateisinama, teismas gali apriboti tėvų pareigas arba jų vykdymą. Jeigu tėvas (motina) piktnaudžiauja savo pareigomis arba jų vykdymu ir (arba) nepaiso savo pareigų arba jas vykdo labai aplaidžiai, teismas gali panaikinti tėvų pareigas.
Jeigu vienas iš tėvų yra miręs arba nežinomas, arba jeigu vienas iš tėvų neturi tėvų pareigų arba jų vykdymas yra sustabdytas, tėvų pareigas vykdo kitas iš tėvų. Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų.
Susiklosčius situacijai, kai tarp tėvų kyla interesų konfliktas, pavyzdžiui, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, gali prireikti paskirti ad hoc globėją. Ad hoc globėjas skiriamas tada, kai nustatomas interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų arba tarp pačių tėvų, dėl kurio tėvai nebegali tinkamai atstovauti vaiko interesams. Globėjo paskirtis yra užtikrinti, kad sprendžiant ginčus būtų ginami būtent vaiko, o ne vieno iš tėvų interesai.
Teisės aktai nedraudžia ad hoc globėju skirti vaiko giminaičio (pvz., senelio). Tačiau, Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminis kriterijus, parenkant ir skiriant ad hoc globėją, yra nešališkumas. Artimas giminystės ryšys su vienu iš konfliktuojančių tėvų gali sukelti pagrįstų abejonių dėl tokio asmens nešališkumo. Pareiga pagrįsti siūlomo ad hoc globėjo nešališkumą tenka institucijai ar asmeniui, siūlančiam konkretų kandidatą. Vien tai, kad vaikas pasitiki siūlomu asmeniu ar su juo palaiko gerus emocinius ryšius, savaime nėra pakankamas pagrindas laikyti tokį asmenį nešališku sprendžiant sudėtingus ginčus tarp tėvų.

Globėjas turi būti visiškai veiksnus, o jo gyvenimo būdas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas. Teismas globėjais taip pat gali paskirti du asmenis, kurie paprastai būna susituokę. Globėją prižiūri teismas. Globėjas globos pradžioje ir jai pasibaigus sudaro turto apyrašą. Jis reguliariai teikia teismui ataskaitas apie vaiką, jo vystymąsi ir atsiskaito už turto valdymą.
Jeigu vaiko globėju negalima paskirti jokio fizinio asmens, teismas paskiria už socialinę ir teisinę vaikų apsaugą atsakingą instituciją, kuri globėjo pareigas vykdo, iki teismas paskiria kitą vaiko globėją arba iki globėjas prisiima savo pareigas.
Globojimas šeimoje yra susijęs su asmenine kito asmens vaiko priežiūra, tačiau ji nereiškia, kad į kitą vaiką bus žiūrima kaip į savo, kaip būna įvaikinimo atveju. Globėjų šeima privalo ir yra įgaliota priimti sprendimus tik dėl vaiko kasdienių reikalų, atstovauti vaikui tvarkant tuos reikalus ir valdyti vaiko turtą. Globėjų šeima turi informuoti vaiko tėvus apie su vaiku susijusius esminius dalykus.
Teismas gali perduoti vaiką globoti šeimoje laikinai (pvz., kol tėvas (motina) gydomas (-a) gydymo įstaigoje), taip pat neapibrėžtam laikotarpiui. Todėl globa šeimoje gali padėti išspręsti šeimos krizę arba užtikrinti globą alternatyvioje šeimos aplinkoje. Siekiant sumažinti institucijoms arba institucijų tipo įstaigoms perduodamų vaikų skaičių, pirmenybė, palyginti su institucine globa, teikiama globai šeimoje.
Jeigu vaiko auklėjimui arba jo fizinei, protinei ar psichinei būklei ir (arba) tinkamam jo vystymuisi kyla pavojus arba jie yra taip sutrikdomi, kad tampa nepalankūs vaiko interesams, ir (arba) jeigu dėl rimtų priežasčių tėvai negali užtikrinti jo auklėjimo, teismas, kaip būtinąją priemonę, gali liepti perduoti jį institucijos globai. Institucinė globa gali būti nustatoma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, kuris (pakartotinai) gali būti pratęsiamas.
Vaikai automatiškai paveldi tėvo mirties atveju. Tai gali apimti dalį arba net visą palikimą. Paveldėjimo dydis arba vertės dydis, kuris galiausiai lieka vaikams, priklauso ne tik nuo tėvo turto, bet ir nuo kitų įpėdinių bei legatų gavėjų skaičiaus.

Bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) ir pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę. Teisė į kompensaciją atsiranda tik tada, kai nustatomas aiškus susitarimas dėl tokios veiklos, kurios tikslas - turto įsigijimas ar pagerinimas. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio tikslas - bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, gali būti įrodinėjamas įvairiais būdais. Vertinant teisę į kompensaciją, esminę reikšmę turi šalių finansinės galimybės ir pajamų šaltinių aiškumas.
Jeigu asmens įnašas bendro gyvenimo metu nelaikomas neatlygintina parama ir negali būti laikomas jungtinės veiklos rezultatu, spręstinas klausimas, ar kitas asmuo negavo nepagrįstos naudos kito asmens sąskaita. Tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės reiškia siekį kompensuoti patirtas išlaidas, kai nėra galimybės įgyvendinti nuosavybės teisių į sukurtą ar pagerintą turtą. Taigi, indėlis į kito asmens vardu registruotą turtą savaime nesukuria teisės į kompensaciją.
Sprendimas dėl vaiko globos yra esminė sąlyga, kurią turi aptarti santuoką nutraukiantys tėvai. Priimdamas sprendimą teismas išnagrinėja vaiko interesus; teismas nukrypsta nuo bendro tėvų pritarimo, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus.
Teismas atsižvelgia į vaiko asmenybę, gabumus, vystymosi galimybes, tėvų gyvenimo būdą, vaiko emocinę brandą, tėvų gebėjimą ugdyti vaiką, aplinkos stabilumą ir vaiko emocinius ryšius su artimaisiais. Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių, taip pat į tai, kuris iš tėvų suteikia vaikui geresnes sveiko ir sėkmingo vystymosi galimybes.

Jeigu tėvai nutraukia santuoką, jų susitarime dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos turi būti nustatyta, kaip kiekvienas iš tėvų globos vaiką po santuokos nutraukimo. Tokiems susitarimams reikalingas teismo pritarimas. Teismas taip pat patvirtina tėvų susitarimą, nebent akivaizdu, kad nustatyta tėvų pareigų vykdymo tvarka neatitinka vaiko interesų.