Vaiko globa, paveldėjimas ir teisinė apsauga: išsamus gidas tėvams ir globėjams

Vaiko gerovė ir teisių apsauga yra pamatinės visuomenės vertybės, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (LR CK). Šis teisės aktas numato, kad kiekvienam vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei, užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar tėvai gali atlikti šias pareigas, ar ne, ir net tais atvejais, kai jų nėra, jie negali vykdyti savo pareigų, arba tėvų valdžia yra apribota.

Vaiko globos (rūpybos) steigimo principai

Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų yra ta, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu.

1. Vaiko interesų pirmumo principas: Visų pirma ir visada būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.
2. Pirmumo teisė artimiesiems giminaičiams: Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai.
3. Globa (rūpyba) šeimoje: Vaiko globa (rūpyba) galima ne tik šeimoje, bet ir šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Tačiau pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje.
4. Neišskirti brolių ir seserų: Steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.

Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.

Tėvų atsakomybės apibrėžimas ir įgyvendinimas

Sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse (įstatymas Nr. 89/2012). Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas. Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus.

Tėvų pareigų apimtys:

• Vadovavimas ir auklėjimas: Tėvai turi teisę vadovauti vaikui ir šiuo tikslu taikyti jo vystymosi gebėjimus atitinkančias auklėjimo priemones, įskaitant ribojimus, kuriais siekiama apsaugoti vaiko moralinius įsitikinimus, sveikatą ir teises.
• Atstovavimas teisme: Tėvai turi pareigą ir teisę atstovauti vaikui teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo. Tačiau, tėvas (motina) negali atstovauti vaikui, jeigu dėl to tarp jo (jos) ir vaiko arba tarp tų pačių tėvų vaikų galėtų kilti interesų konfliktas. Tokiais atvejais teismas paskiria vaiko globėją.
• Vaiko turto valdymas: Tėvai turi pareigą ir teisę valdyti vaiko turtą, visų pirma tinkamai jį administruoti. Jeigu tėvai nesutaria esminiais vaiko turto valdymo klausimais, teismas tokius klausimus išsprendžia vieno iš tėvų prašymu.
• Sprendimų priėmimas: Prieš priimdami sprendimą, darantį poveikį vaiko interesams, tėvai pateikia vaikui visą informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų susidaryti savo nuomonę atitinkamu klausimu ir išsakyti ją savo tėvams.

Tėvų pareigų apribojimas ir panaikinimas

Teismas gali nuspręsti sustabdyti tėvų pareigų vykdymą, jeigu tėvai savo pareigų negali vykdyti dėl sudėtingų aplinkybių ir jeigu galima manyti, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu tėvas (motina) nevykdo savo pareigų tinkamai, o atsižvelgiant į vaiko interesus tai yra nepateisinama, teismas gali apriboti tėvų pareigas arba jų vykdymą. Jeigu tėvas (motina) piktnaudžiauja savo pareigomis arba jų vykdymu ir (arba) nepaiso savo pareigų arba jas vykdo labai aplaidžiai, teismas gali panaikinti tėvų pareigas.

Globėjo paskyrimas, kai tėvai negali atstovauti vaiko interesams

Jeigu vienas iš tėvų yra miręs arba nežinomas, arba jeigu vienas iš tėvų neturi tėvų pareigų arba jų vykdymas yra sustabdytas, tėvų pareigas vykdo kitas iš tėvų. Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų.

Ad hoc globėjas: Nešališkumo svarba

Susiklosčius situacijai, kai tarp tėvų kyla interesų konfliktas, pavyzdžiui, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, gali prireikti paskirti ad hoc globėją. Ad hoc globėjas skiriamas tada, kai nustatomas interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų arba tarp pačių tėvų, dėl kurio tėvai nebegali tinkamai atstovauti vaiko interesams. Globėjo paskirtis yra užtikrinti, kad sprendžiant ginčus būtų ginami būtent vaiko, o ne vieno iš tėvų interesai.

Teisės aktai nedraudžia ad hoc globėju skirti vaiko giminaičio (pvz., senelio). Tačiau, Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminis kriterijus, parenkant ir skiriant ad hoc globėją, yra nešališkumas. Artimas giminystės ryšys su vienu iš konfliktuojančių tėvų gali sukelti pagrįstų abejonių dėl tokio asmens nešališkumo. Pareiga pagrįsti siūlomo ad hoc globėjo nešališkumą tenka institucijai ar asmeniui, siūlančiam konkretų kandidatą. Vien tai, kad vaikas pasitiki siūlomu asmeniu ar su juo palaiko gerus emocinius ryšius, savaime nėra pakankamas pagrindas laikyti tokį asmenį nešališku sprendžiant sudėtingus ginčus tarp tėvų.

Globėjo pareigos ir atsakomybė

Globėjas turi būti visiškai veiksnus, o jo gyvenimo būdas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas. Teismas globėjais taip pat gali paskirti du asmenis, kurie paprastai būna susituokę. Globėją prižiūri teismas. Globėjas globos pradžioje ir jai pasibaigus sudaro turto apyrašą. Jis reguliariai teikia teismui ataskaitas apie vaiką, jo vystymąsi ir atsiskaito už turto valdymą.

Jeigu vaiko globėju negalima paskirti jokio fizinio asmens, teismas paskiria už socialinę ir teisinę vaikų apsaugą atsakingą instituciją, kuri globėjo pareigas vykdo, iki teismas paskiria kitą vaiko globėją arba iki globėjas prisiima savo pareigas.

Globa šeimoje ir institucinė globa

Globojimas šeimoje yra susijęs su asmenine kito asmens vaiko priežiūra, tačiau ji nereiškia, kad į kitą vaiką bus žiūrima kaip į savo, kaip būna įvaikinimo atveju. Globėjų šeima privalo ir yra įgaliota priimti sprendimus tik dėl vaiko kasdienių reikalų, atstovauti vaikui tvarkant tuos reikalus ir valdyti vaiko turtą. Globėjų šeima turi informuoti vaiko tėvus apie su vaiku susijusius esminius dalykus.

Teismas gali perduoti vaiką globoti šeimoje laikinai (pvz., kol tėvas (motina) gydomas (-a) gydymo įstaigoje), taip pat neapibrėžtam laikotarpiui. Todėl globa šeimoje gali padėti išspręsti šeimos krizę arba užtikrinti globą alternatyvioje šeimos aplinkoje. Siekiant sumažinti institucijoms arba institucijų tipo įstaigoms perduodamų vaikų skaičių, pirmenybė, palyginti su institucine globa, teikiama globai šeimoje.

Jeigu vaiko auklėjimui arba jo fizinei, protinei ar psichinei būklei ir (arba) tinkamam jo vystymuisi kyla pavojus arba jie yra taip sutrikdomi, kad tampa nepalankūs vaiko interesams, ir (arba) jeigu dėl rimtų priežasčių tėvai negali užtikrinti jo auklėjimo, teismas, kaip būtinąją priemonę, gali liepti perduoti jį institucijos globai. Institucinė globa gali būti nustatoma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, kuris (pakartotinai) gali būti pratęsiamas.

Paveldėjimo teisė tėvo mirties atveju

Vaikai automatiškai paveldi tėvo mirties atveju. Tai gali apimti dalį arba net visą palikimą. Paveldėjimo dydis arba vertės dydis, kuris galiausiai lieka vaikams, priklauso ne tik nuo tėvo turto, bet ir nuo kitų įpėdinių bei legatų gavėjų skaičiaus.

Paveldėjimo formos:

• Teisinis paveldėjimas: Jei tėvas nėra sudaręs testamento, taikomas teisinis paveldėjimas. Pagal teisinį paveldėjimą vaikai visada yra pirmieji naudos gavėjai, turintys teisę į paveldėjimą. Dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į vaikų skaičių. Vaikai paveldi lygiomis dalimis, o įvaikiai prilyginami biologiniams vaikams. Jei yra sutuoktinis, jis paveldi ketvirtadalį, be vaikų. Likusioji palikimo dalis padalijama vaikams.
• Paveldėjimas pagal testamentą: Jei tėvas yra sudaręs testamentą, jis gali (papildomai) numatyti savo vaikus testamente, nustatydamas tam tikras dalis, kurios skiriasi nuo įstatyminės paveldėjimo teisės.
• Legatas / palikimas: Tėvas turi galimybę palikti savo vaikams kaip legatą atskirus daiktus (pvz., gėlių vazą) arba teises (pvz., teisę gyventi jo name).
• Dovana mirties atveju: Dovanos mirties atveju tėvas pažada savo vaikams, kad jo mirties atveju bus dovanojimo būdu perduota tam tikra turto dalis. Svarbu, kad dovanos gyvam esant yra įskaičiuojamos į palikimo masę.
• Slaugos legatas: Vaikai turi teisę į slaugos legatą, jei jie slaugė tėvą per paskutinius trejus metus iki tėvo mirties mažiausiai šešis mėnesius, ne tik nežymiu mastu (daugiau nei 20 valandų per mėnesį) ir nemokamai (be atlygio).
• Paskesnis paveldėjimas: Tai atvejis, kai mirusysis paskiria kitą asmenį paveldėtoju, antrinį paveldėtoją, kuris gauna turtą po pirmojo paskirto paveldėtojo.
• Pakaitinis paveldėjimas: Pakaitinis paveldėtojas paveldi tada, kai paskirtasis paveldėtojas negali paveldėti arba atsisako paveldo.

Jungtinės veiklos (partnerystės) ir turto padalijimo klausimai

Bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) ir pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę. Teisė į kompensaciją atsiranda tik tada, kai nustatomas aiškus susitarimas dėl tokios veiklos, kurios tikslas - turto įsigijimas ar pagerinimas. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio tikslas - bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, gali būti įrodinėjamas įvairiais būdais. Vertinant teisę į kompensaciją, esminę reikšmę turi šalių finansinės galimybės ir pajamų šaltinių aiškumas.

Jeigu asmens įnašas bendro gyvenimo metu nelaikomas neatlygintina parama ir negali būti laikomas jungtinės veiklos rezultatu, spręstinas klausimas, ar kitas asmuo negavo nepagrįstos naudos kito asmens sąskaita. Tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės reiškia siekį kompensuoti patirtas išlaidas, kai nėra galimybės įgyvendinti nuosavybės teisių į sukurtą ar pagerintą turtą. Taigi, indėlis į kito asmens vardu registruotą turtą savaime nesukuria teisės į kompensaciją.

Vaiko globos tvarka nutraukiant santuoką

Sprendimas dėl vaiko globos yra esminė sąlyga, kurią turi aptarti santuoką nutraukiantys tėvai. Priimdamas sprendimą teismas išnagrinėja vaiko interesus; teismas nukrypsta nuo bendro tėvų pritarimo, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus.

Teismo sprendimai dėl vaiko globos:

• Vieno iš tėvų globa: Teismas gali nustatyti, kad vaiką globos vienas iš tėvų.
• Pakaitinė globa: Vaiką aiškiai nustatytą laikotarpį globoja vienas iš tėvų.
• Bendra globa: Teismas gali nustatyti, kad tėvai globos jį pakaitomis arba bendrai. Esant bendrai globai, vieno iš tėvų globa gali, pvz., užtikrinti vaiko ugdymo poreikius, o kito iš tėvų globa gali padėti užtikrinti sporto poreikių patenkinimą.
• Kito asmens globa: Teismas taip pat gali nustatyti, kad vaiką globos kitas asmuo, o ne jo tėvai, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus.

Teismas atsižvelgia į vaiko asmenybę, gabumus, vystymosi galimybes, tėvų gyvenimo būdą, vaiko emocinę brandą, tėvų gebėjimą ugdyti vaiką, aplinkos stabilumą ir vaiko emocinius ryšius su artimaisiais. Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių, taip pat į tai, kuris iš tėvų suteikia vaikui geresnes sveiko ir sėkmingo vystymosi galimybes.

Jeigu tėvai nutraukia santuoką, jų susitarime dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos turi būti nustatyta, kaip kiekvienas iš tėvų globos vaiką po santuokos nutraukimo. Tokiems susitarimams reikalingas teismo pritarimas. Teismas taip pat patvirtina tėvų susitarimą, nebent akivaizdu, kad nustatyta tėvų pareigų vykdymo tvarka neatitinka vaiko interesų.

tags: #info #tv #yra #kaip #yra #tevas

• Kelias nuo medicinos iki scenos ir politikos
• Viskas apie klizmas
• Tėvų vaidmuo ir teisės
• Žaidimų nameliai vaikams
• Valčiūnų darželis: svarbi informacija