Kūdikio raida: nuo pirmųjų dienų iki savarankiškų žingsnių

Kūdikio vystymasis per pirmuosius 12 gyvenimo mėnesių yra tiesiog nepakartojamas. Bendraudamas ir žaisdamas su tėveliais ar kitais šeimos nariais jis išmoksta mąstyti, judėti, reikšti emocijas ir dar daugiau. Kiekvieno vaiko raida yra individuali. Laiko tarpas, per kurį kūdikiai pradeda vaikščioti, yra labai ilgas. Vieniems tai nutinka iki 12 mėnesių, o kiti nežengia pirmojo žingsnio mėnesius po pirmojo gimtadienio. Paprastai laisvai vaikščioti kūdikiai pradeda nuo 11 iki 13 mėnesių. Svarbu neskubėti lyginti savo vaiko pasiekimų su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Pirmieji trys mėnesiai

Pirmuosius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai. Nuo to priklauso ir mažyliams tinkančių sauskelnių parinkimas.

Pirmo mėnesio metu kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas. Galbūt jis jau bandys guguoti, o paguldžius ant pilvuko - labai trumpam pakelti galvytę ir truputį ją pasukioti. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą.

Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų. Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kuomet, pavyzdžiui, viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą.

Kuomet prasideda trečias gyvenimo mėnuo, pradeda tobulėti kūdikio rega, kas leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas turbūt yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas. Gulėdamas ant pilvo mažylis taip pat noriai spardosi, seka akimis ir siekia įvairių daiktų. Nuo trijų mėnesių galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams, kad fizinė raida būtų pastiprinta.

Nuo 4 mėnesių iki pusės metų: sėdėjimo įgūdžių formavimas

Nuo 3 iki 6 mėnesių vyksta svarbiausias kūno judesių ir motorikos formavimasis, todėl normalu, kad šiais mėnesiais kūdikiai priauga mažiau svorio. Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamasis augimo šuolis. Pasak raidos ekspertų, jis gali trukti kelias dienas ir tuomet vaikas atrodo piktesnis ar net mažiau darantis tam tikrų jau išmoktų dalykų. Specialistai pataria šiuos augimo šuolius tiesiog išlaukti ir toliau stebėti kūdikio raidą.

Ketvirtą mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio. Ketvirtąjį mėnesį vaikas taip pat pradeda leisti labai aiškius garsus ir guguoti.

Kitas, penktas, mėnuo dovanoja dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti. Visgi, šešių mėnesių kūdikis norą sėstis jau turėtų rodyti. Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui.

Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.

Kaip padėti kūdikiui sėdėti?

Svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai pasiekti savarankiško sėdėjimo. Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (45 laipsnių kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės.

Pasodinkite kūdikį 45 laipsnių kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi. Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis. Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz., pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi.

Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko poza, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą. Kadangi primaitinimo rekomendacijos yra griežtos, per šį etapą jus lydės šeimos gydytojas.

6-9 gyvenimo mėnesiai: ropojimas ir tyrinėjimas

Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Kūdikį galima primaitinti daržovių ar vaisių tyrelėmis ir košėmis. Ypač tam tinka ekologiški sausainiai, kuriuos galima duoti vaikučiui į rankas. Tai jam bus ne tik papildomas energijos šaltinis, bet ir smagus žaidimas. Nuo devinto mėnesio mažuosius galima pradėti mokyti vieno svarbiausių įgūdžių - savarankiškai valgyti šaukštu.

Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Pačiuptus daiktus vaikas meta, nes šiuo metu toks yra jo pagrindinis žaidimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.

Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Vograuja, t. y. nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.

Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs. Tiesa, pastarasis etapas nėra lengvas tėveliams, nes vaikams viskas tampa labai įdomu ir juos reikia nuolat stebėti. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais.

Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas. Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz., 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis. Perkelkite kūdikį žaisti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko.

Atsisveikinimas su kūdikyste: kalbos ir judėjimo įgūdžiai

Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų. Kalboje vyrauja „dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais.

Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Pasak raidos specialistų, dešimties mėnesių vaikas pradeda atkartoti dviskiemenius žodžius, nors tai daro nesąmoningai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Šiuo laikotarpiu svarbu kuo daugiau kalbėti su mažyliu ir įvardyti aplink esančių daiktų pavadinimus, kad vaikas pradėtų mokytis kalbėti.

Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą. Vienerių metų vaikas jau turėtų lavinti ir smulkiąją motoriką - sugebėti paimti smulkius daiktus. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.

Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.

Kelias į savarankiškus žingsnius

Tėvai nekantriai laukia kiekvieno naujo kūdikio pasiekimo, o savarankiški žingsneliai - didelis įvykis. Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Nenormalu baimintis, jei mažylis vėlai pradeda vaikščioti. Nuo to tikrai nepadidėja raidos sutrikimų rizika. Kai tik kūdikis pats išmoksta atsistoti, tėvai ima nekantrauti, kada gi jis žengs pirmuosius žingsnelius. Kai kūdikis išmoksta tvirtai stovėti, laukite pirmųjų žingsnelių.

Pagrindiniai vaikščiojimo raidos etapai

Kiekvieno vaiko raida yra individuali. Vienas prilaikomas žingsniuoja jau dešimties mėnesių, kitas - dvylikos, bet jų abiejų raida yra normali. Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas netelpa į pusantrų metukų rėmus, t. y. būdamas pusantrų dar neina savarankiškai.

Lentelė: Kūdikio judėjimo raidos gairės

1. Paprastai kūdikis išmoksta atsistoti 8-9 mėnesį.
2. Atsirėmęs pastovi 9-10 mėnesį, panašiu metu išmoksta ir eiti remdamasis į baldus.
3. Kūdikis pastovėti be atramos ir žengti tiesiai prilaikomas už rankučių sugeba maždaug 10-tą mėnesį.
4. 12 mėnesių mažylis jau geba eiti prilaikomas už rankyčių arba ir savarankiškai, t. y. be atramos.

Iš pradžių kūdikis bando atsistoti laikydamasis už atramos, po to bando judėti pagal sieną arba išilgai lovelės. Pirmuosius žingsnelius vaikučiai žengia „plačia atrama“, t. y. išsižergę, toli viena nuo kitos statydami kojeles, eina nelabai stabiliai, nenulaiko pusiausvyros - parpuola, pinasi kojytės, ir tai yra visiškai normalu. Galima pastebėti, kad net kojyčių per keliukus neištiesia, eina tarsi „iš klubų“ - bet tokia ir yra pradžių pradžia. Vėliau darydamas mostą jau „įjungs“ ir klubą, pradės lenkti kojas per keliukus, po truputį siaurins atramą, artins kojytes vieną prie kitos. Kuo platesnė atrama, tuo lengviau išlaikyti pusiausvyrą, todėl siauresnę kojyčių atramą pasirinks tada, kai jau gerai išlaikys kūno pusiausvyrą.

Kaip paskatinti ir padėti vaikui vaikščioti?

Specialistai tvirtina, kad labai svarbu nepradėti kažko daryti anksčiau laiko, mat per anksti statomų vaikučių raumenų tonusas gali padidėti, o tai gali pristabdyti raidą, taip pat gali nespėti susiformuoti atramos aparatas iki vaikutis turėtų pradėti eiti. Kas gali turėti įtakos mažylio vaikščiojimui? Visų pirma, tai - paveldimumas. Būna ir taip, kad neropojantys kūdikiai žengia žingsnius anksčiau nei ropojantys - ropojantys kartais nemato jokio reikalo stotis ant dviejų kojų, kai puikiai nusigauna į norimą vietą ant keturių.

Galite skatinti savo vaikelį vaikščioti, bet svarbu nespausti ir neversti jo tai daryti per anksti. Jei vaikas pajus jūsų nepasitenkinimą arba nekantrumą, jo pažanga gali stipriai sulėtėti. Pasitikėjimas savimi kūdikio fizinei raidai yra toks pat svarbus kaip koordinacija ir raumenų stiprumas. Nepamirškite: kūdikiai mokosi vaikščioti patys, jiems tereikia netrukdyti ir tik retkarčiais padėti. Kaip? Gultukai, kėdutės, vaikštynės riboja kūdikio judesius ir stabdo raidą.

Stenkitės sudominti įvairiausiais žaidimais. Žinoma, suprantate, kad pernelyg skubinti nedera. Vaikščiojimas - sudėtingas veiksmas, kuriam vaiko organizmas turi subręsti. Tam turėtų būti pasirengę vaiko galvos ir nugaros smegenys, periferiniai nervai, perduodantys impulsus raumenims. Darbo galime imtis tuomet, kai kūdikis gerai išlaiko pusiausvyrą.

Štai keletas patarimų, kaip padėti mažyliui:

• Skatinkite šliaužioti: Skatinkite kūdikį šliaužioti, nes tai labai naudinga mankšta, kuri formuoja tinkamą laikyseną, stiprina nugaros, kojų, rankų, pilvo preso, kaklo raumenis. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas.
• Lavinkite kojų atramą: Nepamirškite kojų atramos lavinimo. Pašokdinkite kūdikį laikydamos jį už pažastų, kad, stovėdamas ant pėdų, išmoktų išlaikyti kūno svorį. Mamos prilaikomas kūdikis gali pašokinėti ant didelio pripučiamo kamuolio.
• Stiprinkite raumenis: Jėgų ir energijos vaikui suteiks tinkama mityba, gimnastika, masažas ir dienotvarkė. Fiziniai pratimai padės sustiprinti kūdikio raumenis, masažas normalizuos jų tonusą. Pieno produktai, kuriuose gausu kalcio, žuvyje esančios polinesočiosios riebalų rūgštys parūpins raumenų, kaulų sistemoms ir smegenims reikalingų medžiagų.
• Sudarykite sąlygas judėti: Norite paskatinti vaiką greičiau pakilti? Padėkite žaisliukus kiek aukščiau, nei jis gali pasiekti ropodamas. Galite paskatinti vaiką eiti, jeigu išstumdysite baldus kambaryje taip, kad jis galėtų apkeliauti didelį plotą. Daugiau vaikščiojančio vaiko pusiausvyra greičiau lavėja ir jis ima pasitikėti savo jėgomis. Jei mažasis tinginys juda nenoriai, skirtinguose kambario kampuose išdėliokite jo mėgstamiausius žaisliukus. Tinka ir gerai žinomas žaidimas „Ateik pas mamą“. Atsistojusi per kelis žingsnelius nuo vaiko ir pakvietusi mažylį, tuojau pat sulauksite savarankiškais žingsneliais į mamos glėbį atpuolusio mažylio.
• Leiskite vaikščioti basomis: Vaikui mokantis vaikščioti nereikėtų auti batukų. Basa pėda jis geriau jaučia paviršių, dirginamos pėdose esančios nervų galūnėlės ir jam lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

Saugumas ir specialistų konsultacija

Judrus kūdikis nuolat griuvinėja, todėl namuose neturi būti aštrių kampų. Pavojingus stalų, spintelių ir kitų daiktų kampus geriausia apsaugoti specialiomis apsaugomis. Jų galite įsigyti prekybos centruose ir interneto parduotuvėse. Tik išneškite iš kambario nestabilius baldus, kurie vaikui įsikibus gali nuvirsti.
Kūdikį vedžiokite laikydami ne už pažastų, o šiek tiek žemiau. Rankas laikyti reikėtų ne virš galvos, nes padidėja panirimo tikimybė, o žemiau pečių linijos. Dar gerai yra laikyti vaikutį už liemens ar klubų.

Kai vaikutis jau kurį laiką vaikšto, reikėtų atkreipti dėmesį į pėdutes. Jeigu jas stipriai suka į išorę arba vidų, reikėtų pasitarti su specialistais. Į specialistus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu praėjo du mėnesiai nuo dienos, kai kūdikis pradėjo eiti, bet jam vis dar pinasi kojytės, jis vis dar nuolat parpuola.

Gana dažnas reiškinys, kai vaikučiai pradeda eiti pasistiebę, pirštų galiukais. Kartais taip nutinka dėl to, kad kaip tik pirštų galiukais įprato eiti laikydamiesi baldų. Kartais dėl to, kad pradėjo žingsniuoti vaikštynėje. Jeigu tokia eisena trunka ilgiau nei du mėnesius nuo savarankiško vaikščiojimo pradžios, reikia ieškoti priežasčių ir pagalbos. Kai kurį laiką jau vaikšto pats, svarbu atkreipti dėmesį, ar žingsniai nėra asimetriški, ar vaikutis nešlubčioja.

Tėvai sunerimsta ir dėl plokščių pėdų. Tačiau visų vaikų iki trejų metų pėdutėse yra daug riebalinio audinio, todėl jos minkštos ir plokščios. Jeigu labai neramu, galima jau dabar pradėti stimuliuoti pėdutes: masažuoti, raginti vaikutį eiti įvairiais paviršiais ir pan.

tags: #kudikis #greiciausei #pradejes #vaikscioti

• kaip sutaupyti perkant Sportland
• Atraskite naminių kiaušinių pasirinkimo, vertės ir laikymo subtilybes
• išsamus vadovas, kaip įveikti alergiją
• patarimai, kaip parinkti futbolo aprangą vaikui
• Funkcionalumas vaiko kambaryje