Kūdikis negali pasiguosti, kad blogai jaučiasi ar skauda pilvelį. Tėveliams dažnai kyla klausimų, ar mažylio tuštinimasis yra normalus, ypač kai atrodo, kad kūdikis daugiau kakoja nei sisioja. Svarbu žinoti, jog kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti - nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimo - ir tai dažnai būna normos ribose.

Vaisiaus žarnynas yra sterilus. Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Išmatų spalva ir sudėtis priklauso nuo žarnyno bakterijų sudėties. Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo maitinamas išskirtinai motinos pienu, kuris skatina gerųjų pieno rūgšties bakterijų (bifido) gamybą.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, o kvapas - salsvas. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos yra tirštesnės, labiau primena dantų pastą. Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Taip pat, kuo mažiukas rečiau tuštinasi, tuo jos žalesnės, nes ilgiau slenka žarnynu.
Atsiradus nebūdingam kvapui, spalvai ar pasikeitus konsistencijai, būtina informuoti gydytoją. Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą ar maisto alergiją. Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, ar atsiranda kraujo priemaišų, būtina pasitarti su specialistu.
Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinams kūdikiams pasitaiko labai retai, ypač jei jie žindomi. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti virusinės ligos, pavyzdžiui, rotavirusas arba norovirusas, taip pat maisto alergijos ar antibiotikų vartojimas.
Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių.
| Požymis | Žindomas kūdikis | Mišiniu maitinamas kūdikis |
|---|---|---|
| Išmatų konsistencija | Skystos, košės pavidalo | Tirštesnės, panašios į pastą |
| Spalva | Ryškiai geltona | Gelsvai ruda arba žalsva |
| Dažnumas | Dažniau (gali būti po kiekvieno maitinimo) | Rečiau |
Tuštinimasis ir mokymasis naudotis puoduku yra stipriai su psichologija susijusi sritis. Sąmoningo tuštinimosi ir šlapinimosi galima tikėtis tada, kai mažylis sulaukia maždaug 2-3 m. amžiaus. Tėvai neturėtų skubėti ar bausti vaiko už „nelaimingus atsitikimus“. Labai svarbu, kad nekaltintumėte vaiko ir nesistengtumėte jam sukelti graužaties, nes greičiausiai jis ir taip išgyvena dėl to, kas vyksta.
Jei vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai. Atminkite, kad geriausias patarimas - stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs, o tuštinimosi sutrikimus priimkite kaip įveikiamą iššūkį, o ne kaip vaiko kerštą ar neklaužadystę.