Virgilijus Noreika: gyvenimo kelias ir gimtinė

Virgilijus Kęstutis Noreika (1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose - 2018 m. kovo 3 d. Vilniuje) - iškilus lietuvių dainininkas, tenoras, pedagogas, scenos meno profesionalas.

Pirmuosius dešimt gyvenimo metų Virgilijus Noreika praleido gimtajame mieste Šiauliuose, Dvaro ir Vilniaus gatvių sankirtoje. Jau nuo 1942 m. mažasis Virgilijus Šiaulių dramos teatre vaidino nykštuką. 1945 m. kartu su tėvais persikėlė į Vilnių, kur tęsė savo ugdymą. 1946 m. jis pradėjo mokytis 1-ojoje berniukų gimnazijoje, o 1949-1953 m. gilino žinias Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.

Nuo 1953 m. iki 1958 m. V. Noreika studijavo vokalo meną tuometinėje Lietuvos konservatorijoje, kuri vėliau tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Jo dainavimo mokytojas buvo Kipras Petrauskas, kurio dainavimo klasę jis baigė. 1965-1966 m. Virgilijus Noreika tobulinosi jaunųjų operos dainininkų mokykloje prie garsiojo Milano „La Scala“ teatro. Ten jis mokėsi dainavimo pas žinomą italų pedagogą Gennaro Barrą ir gilinosi į italų operų interpretaciją pas dirigentą Enrico Piazzą.

Nuo 1957 m. iki 2004 m. Virgilijus Noreika buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistas. Nuo 1975 m. iki 1991 m. jis ėjo šio teatro meno vadovo ir direktoriaus pareigas. Jo sceninė karjera buvo itin turtinga - sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų.

Tarp jo sukurtų vaidmenų - pagrindinės partijos žymiausių pasaulio kompozitorių operose: Don Chosė (G. Bizet „Karmen“), Verteris (J. Massenet „Verteris“), Edgaras (G. Donizetti „Liučija di Lamermūr“), Nemorinas (G. Donizetti „Meilės eleksyras“), Lensky (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Otelas, Alfredas, Hercogas (G. Verdi „Otelas“, „Traviata“, „Rigoleto“), Kavaradosis, Džonsonas, Rodolfas (G. Puccini „Toska“, „Manon Lesko“, „Bohema“), Vladimiras (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Mocartas (N. Rimskio-Korsakovo „Mocartas ir Saljeris“), Faustas (Š. Guno „Faustas“), Romeo (Š. Guno „Romeo ir Džuljeta“), Hofmanas (Ž. Ofenbacho „Hofmano pasakos“), Kastytis (K. V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“), Herkus Mantas (G. Kuprevičiaus „Prūsai“) ir daugelis kitų. Jis taip pat dainavo lietuvių kompozitorių operose.

Virgilijus Noreika dainavo prestižinėse pasaulio scenose: Buenos Airių „Teatro Colón“, Milano „La Scala“, Maskvos Didžiajame teatre, Paryžiaus „Grand Opéra“, Berlyno valstybinėje operoje, Čikagos lietuvių operoje ir daugelyje kitų teatrų.

Be vaidmenų operose, solistas surengė daugiau nei 800 solinių koncertų įvairiose pasaulio šalyse ir Australijoje. Jo repertuarą sudarė ne tik operų arijos, bet ir kamerinė muzika, oratorijos. Jis atliko tenorines partijas G. Verdi „Requiem“, L. van Bethoveno „IX simfonijoje“, A. Arutuniano kantatose ir kituose stambiuose vokaliniuose-simfoniniuose kūriniuose.

Solisto diskografija taip pat įspūdinga - įrašyta per 200 kūrinių, o Lietuvos radijo fondų saugyklose saugoma daugiau nei 600 jo balso įrašų.

Nuo 1976 m. Virgilijus Noreika aktyviai vertėsi pedagogine veikla. Nuo 1987 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Jis dėstė solinį vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1993-1994 m. - Lotynų Amerikos Dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela), 1995-1996 m. - Talino „Estonia“ teatre, o 1997-2003 m. buvo Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius, vėliau Dainavimo skyriaus vedėjas. Nuo 2003 m. iki 2009 m. jis vadovavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijai, o vėliau tapo generalinio direktoriaus konsultantu ir solistų dainavimo pedagogu.

Profesoriaus V. Noreikos pedagoginės veiklos vaisiai - visa plejada žymių operos dainininkų, tarp kurių:

• Edgaras Montvidas
• Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas)
• Merūnas Vitulskis
• Eugenijus Chrebtovas
• Liudas Norvaišas
• Laimonas Pautienius
• Mindaugas Zimkus
• Kęstutis Alčauskis
• Audrius Rubežius
• Marta Lukošiūtė
• Jonas Sakalauskas
• Algirdas Janutas
• Arūnas Malikėnas
• Sergejus Larinas
• Arvydas Markauskas
• Bronius Tamašauskas
• Mindaugas Žemaitis
• ir kiti.

Virgilijus Noreika pelnė daugybę svarbių apdovanojimų už savo kūrybinę veiklą ir indėlį į kultūrą. Tarp jų - LSSR valstybinė premija (1960 m., 1970 m.), Švedijos Karališkojo Šiaurės žvaigždės ordino Riterio kryžius (1995 m.), Estijos Baltosios žvaigždės ordino II laipsnio kryžius (1995 m.), Gedimino IV laipsnio ordinas (1995 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.), Nacionalinė kultūros pažangos premija (2007 m.), 2010 m. jam įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija „Už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“. Taip pat jis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2003 m.), Santarvės ordinu (2015 m.) ir I laipsnio Santakos garbės ženklu (2016 m.).

2017 m. Vilniuje pradėtas rengti Tarptautinis Virgilijaus Noreikos vardo dainininkų konkursas, liudijantis jo neblėstantį indėlį į jaunųjų talentų ugdymą.

2015 m. Vilniuje išleista muzikologo Viktoro Gerulaičio monografija „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau…“, kurioje aprašomas dainininko gyvenimas, teatrinė, koncertinė ir pedagoginė veikla. 2016 m. pasirodė vokalo teoretikės Tamaros Vainauskienės knyga „Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: pagrindai, ištakos, tradicijų sąveika“, skirta maestro kūrybinei ir pedagoginei veiklai.

2024 m. Vilniuje, ant namo Šilo g. 54, kur gyveno operos solistas, buvo atidengta memorialinė lenta, įamžinanti jo atminimą.

Virgilijus Kęstutis Noreika mirė 2018 m. kovo 3 d. Vilniuje, palikęs neištrinamą pėdsaką Lietuvos ir pasaulio muzikos istorijoje.

tags: #virgiliajaus #noreikos #gimimo #vieta

• Mįslių kartotekos kūrimas ir sisteminimas
• Kūdikio motorinės raidos ypatumai
• Ar susiję tinimas ir sąnarių skausmai žindymo laikotarpiu?
• Skaitykite apie legendinį anime fenomeną – Astro vaikį
• Kaip priversti vaiką klausyti