Žindymas pirmosiomis kūdikio dienomis: iššūkiai ir sėkmės receptai

Kūdikio maitinimas krūtimi gimus mažyliui neretai tampa tikru iššūkiu. Nors gali atrodyti, kad tai yra natūralus procesas, vykstantis tūkstančius metų, ir kūdikio maitinimas moteriai yra tarsi „genetiškai užprogramuotas“, tačiau dažnai žindymo pradžioje susiduriama su sunkumais. Sėkmingam žindymui labai svarbu pasiruošti ir žinoti, kaip elgtis pirmosiomis dienomis.

Siekiant sėkmingai žindyti kūdikį dar nėštumo laikotarpiu galite pradėti lankyti žindymo kursus. Juose specialistai Jums suteiks vertingos informacijos apie kūdikio maitinimą krūtimi, supažindins su dažniausiai kylančiais iššūkiais bei jų sprendimo būdais. Šie mokymai yra organizuojami kaip nėščiųjų kursų dalis arba kaip atskiri kursai.

Pirmasis prisilietimas ir žindymas

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pradėti naujagimį žindyti rekomenduoja praėjus ne daugiau kaip valandai po gimimo. Motinos pienas turėtų būti pirmasis kūdikio maistas. Pirmosiomis valandomis po gimimo labai svarbus „oda prie odos“ kontaktas.

Jei nėra reikalinga medikų pagalba, rekomenduojama bent valandą mamai ir vaikučiui pabūti dviese. Tyrimais įrodyta, kad „oda prie odos kontaktas“ pirmosiomis valandomis padeda pamatus sėkmingam žindymui - nustatyta, kad mamos, turėjusios galimybę būti su savo vaikučiu iš karto po gimimo, žindo sėkmingiau. Ankstyvas oda prie odos kontaktas turi teigiamą poveikį pirmojo žindymo sėkmei, taip pat žindymo sėkmei 3-ią parą, 1-4 mėnesį po gimimo ir bendrai žindymo trukmei.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motinos, gimdžiusios savo vaikus pasitelkus cezario pjūvio operaciją, turėtų priglausti savo kūdikį ir pažindyti per 30 min. nuo to momento, kai gali reaguoti į aplinką.

Pieno rūšys pirmosiomis dienomis: krekenos ir pereinamasis pienas

Motinos pieno sudėtis skirtingu laikotarpiu yra skirtinga. Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu.

Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis. Krekenos patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Krekenose yra daugiau mineralinių druskų ir mikroelementų, vitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir E, imuninių kūnų, lizocimo, fermentų - pepsinogeno, lipazės, tripsino ir amilazės. Krekenos yra kaloringos. Priešpienyje gausu vitaminų, iš kurių ypač svarbus vitaminas A, nes susilpnina bet kokį užkratą. Antikūnai padeda įveikti infekcijas, alergijas, padengdami naujagimio vidines žarnyno sieneles ir neleisdami į jas įsiskverbti nepageidaujamoms medžiagoms.

Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Naujagimio skrandis yra vos vieno arbatinio šaukštelio dydžio, tad ir priešpienio pirmąsias tris paras reikia tik 2-20 ml.

Pirmąsias 2-5 paras po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, skirtas naujagimiui išgyventi pirmomis paromis po gimimo bei prisitaikyti prie aplinkos. Maždaug 2-4 dieną po gimdymo krūtyse pajusite pilnumo jausmą.

Štai kaip keičiasi pienas pirmosiomis dienomis:

Žindymas pagal poreikį ir alkio ženklai

Kada kūdikiui laikas valgyti, nuspręs jis pats. Jums padėti suprasti, kad mažylis jau alkanas, gali tam tikri požymiai - čepsėjimas lūpytėmis, liežuvio iškišimas, pirštukų kišimas į burnytę. Iš pradžių gali būti sunku suprasti, kada mažylis yra alkanas, tačiau vėliau lengvai atpažinsite jo siunčiamus ženklus, tokius kaip čepsėjimas lūpytėmis, liežuvėlio kaišiojimas. Žindykite ramioje aplinkoje. Žindymo metu jaučiamas stresas, įtampa persiduoda ir kūdikiui, apsunkina maitinimo procesą.

Pirmosiomis dienomis kūdikį maitinti gali prireikti gana dažnai. Paprastai per parą būna 8-12 maitinimų. Žindymas per pirmąsias 24 val. Žindykite pagal poreikį. Iš pradžių kas 1,5-2-3val., retais atvejais kas 4 val.; maitinama apie 20-30 min. Leiskite kūdikiui žįsti tiek, kiek jis nori. Tegul visiškai ištuština vieną krūtį ir tik tada siūlykite antrąją.

Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt. atpažinsite jo poreikius. Nelaukite, kol kūdikis ims verkti, geriau reaguokite į ankstyvuosius alkio signalus.

Sėkmingo žindymo principai ir dažni iššūkiai

Dauguma žindymo problemų atsiranda dėl mamos nepatyrimo žindyti ir kūdikio žįsti. Svarbu atsipalaiduoti, galvoti apie vaikeli - dažnai užtenka vien minties apie kūdikį arba išgirsti kūdikio garsą, kad atsileistų pienukas.

Taisyklinga žindymo padėtis ir apžiojimas

Vienas dažniausių iššūkių, kylančių pirmosiomis žindymo dienomis - pažeisti, skausmingi, suskirdę speneliai. Pagrindinė to priežastis - netaisyklinga žindymo padėtis. Netaisyklingas apžiojimas - dažniausiai pasitaikanti spenelių skausmo priežastis.

Svarbu žinoti, kad maitinant kūdikį krūtimi turi būti patogu tiek Jums, tiek kūdikiui. Jūs turite būti atsipalaidavusi, nejausti įtampos, diskomforto. Kūdikis prie Jūsų kūno turi priglusti taip, kad žindant jam užtektų atlošti galvytę, nereikėtų jos sukti į šoną.

Atkreipkite dėmesį, kad žįsdamas mažylis taisyklingai apžiotų krūtį - jis turi apžioti ne tik spenelį, tačiau ir didesniąją pigmentinio laukelio dalį. Pirmosiomis dienomis, kol dar viskas nauja tiek Jums, tiek kūdikiui, surasti taisyklingą padėtį paprastai yra gana nelengva. Svarbu, kad kūdikis taisyklingai apžiotų spenelį. Įsitikinkite, kad jis guli prie pat jūsų kūno, kad jo nosytė yra tiesiai priešais spenelį, ir stebėkite, kad kūdikis pakeltų / atloštų atgal galvą siekdamas apžioti krūtį.

Išmėginkite įvairias padėtis. Klasikinė Madonos padėtis, kai laikome kūdikio galvelę alkūnės linkyje, patogesnė, kai žindymo technika įvaldyta, o kūdikis paaugęs. Pirmomis savaitėmis pabandykite prilaikyti kūdikio galvelę iš apačios ranka, esančia priešingoje pusėje, nei krūtis, iš kurios žindote. Pasiguldykite kūdikį ant pagalvėlių iš šono, po pažastimi arba išmėginkite tokią žindymo padėtį: įsitaisykite pusiaugula ant nugaros ant pagalvių taip, kad kiekvienas jūsų kūno lopinėlis būtų patogiai prilaikomas, ir pasiguldykite kūdikį pilvuku ant savo pilvo.

Viena priemonių, galinčių padėti įveikti pirmuosius iššūkius - žindymo pagalvė. Norėdama žindymo metu jaustis patogiai, dėvėkite tik aukštos kokybės, patogias maitinimo liemenėles. Patartina rinktis būtent žindymo laikotarpiui pritaikytas liemenėles, nes su jomis kūdikio maitinimas krūtimi vyks sklandžiau ir patogiau - lengvai viena ranka atsegsite liemenėlės kaušelius. Todėl pasiruošimas žindymui neužims daug laiko. Tai yra itin svarbu, kai mažyliui pasistiprinti prireikia „čia ir dabar“. Rinkdamasi liemenėles būtinai atkreipkite dėmesį į patogumą - ji negali spausti, veržti.

Skausmingi speneliai ir krūtų guzavimas

Jei Jūsų speneliai suskirdo, yra skausmingi, į pagalbą galite pasitelkti specialius tepaliukus. Geriausia rinktis natūralia sudėtimi išsiskiriančias priemones, kurios yra bespalvės, bekvapės ir beskonės. Tokios priemonės yra visiškai saugios naujagimiui - prieš žindymą jų net nereikia nuplauti. Taip pat Jums gali padėti specialūs kompresai krūtims, kurie palengvins jaučiamą skausmą, nuramins jautrias krūtis.

Jeigu jums labai skauda spenelius, prieš maitinimą porai minučių galite pamėginti uždėti į medžiagos skiautę suvynioto ledo kompresą. Šaltis slopina jautrumą - taip išvengsite to kojų pirštus suriečiančio skausmo maitinimo pradžioje, kol pradės tekėti pienelis. Pradėkite žindyti nuo tos krūties, kuri yra sveikesnė, vėliau pasiūlykite skausmingesnę - sotesnis kūdikis žįs švelniau. Tarp maitinimų nedarykite ilgų pertraukų!

Po maitinimo spenelius galite trumpam įmerkti į fiziologinį druskos tirpalą (pusė arbatinio šaukštelio druskos į 240 ml vandens, kasdien gaminkitės šviežią) ir nusausinti popierine servetėle. Taip pat galima spenelius tepti savo pienu ir leisti jam nudžiūti. Mamos pienas turi antibakterinių savybių ir vitamino E, skatinančio žaizdų gijimą. Jeigu oda yra labai sausa, po maitinimo galima užtepti labai ploną sluoksnį tepalo, užtikrinančio vidinių odos sluoksnių drėgnumą.

Tarp žindymų stenkitės palikti spenelius kuo ilgiau atvirus - nepridengtus įdėkliukais, liemenėle ar drabužiais. Jeigu reikia vilkėti liemenėlę ar drabužius, rinkitės natūralius medvilninius audinius, taip pat popierinius įdėkliukus, neturinčius plastiko sluoksnio. Plastiko sluoksnis sulaiko drėgmę ir sukuria šiltą drėgną terpę, kurioje mirksta spenelis - taip gali padidėti odos jautrumas ir ji taps pažeidžiamesnė. Jeigu yra įtrūkimų, kurie kraujuoja, susidarė šašai, skausmui malšinti galite uždėti į medžiagos skiautę suvynioto ledo kompresą: 20 min. šaldote spenelius, po to darote 20 min. pertrauką.

Kai krūtys tampa skausmingos, kietos ir gumbuotos (atsiranda guzų), tai gali reikšti užsikimšusius pieno latakus. Prieš maitinimą verta nutraukti šiek tiek pienelio, kad vaikeliui būtų lengviau teisingai apžioti krūtį ir žįsti, ir kad Jums palengvėtų. Jokiu būdu nesistenkite nutraukti pienelio „iki galo“, nes trukdysite susireguliuoti pieno gamybai. Prieš maitinimą galite krūtis švelniai pašildyti, pvz., šiltu rankšluosčiu, po maitinimo - vėsinti. Jei pienelis sunkiai teka, švelniai paglostykite krūtį pirštais sukamaisiais judesiais link spenelio. Jei liečiant krūtis jos atrodo kaip sudarytos iš daug mažų grūdelių, bet jie pasiskirstę po visą krūtį, tai normalu - taip jaučiate pieno liaukutes, prigaminusias pienelio. Su masažais reikia elgtis labai švelniai, negalima stipriai spausti, nes galima pažeisti alveoles. Stenkitės kuo greičiau su guzais susitvarkyti, nelaukite, kol bus paraudimai ar temperatūra. Nešiojami nepatogūs drabužiai gali būti guzų priežastis.

Krūties padėties keitimas gali padėti išspręsti guzų problemą. Vaikelis gali ištraukti guzų turinį, jei krūtį duosite žįsti taip, kad smakriukas būtų atsuktas į guzo pusę. Žindymas per pirmas paras arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą. Pastarasis stabdytų pieno gamybą ląstelėse, jei krūtyse pasiliktų daug pieno.

Mieguisti ar „tingūs“ valgytojai

Kai kurie vaikai žįsti mokosi ilgiau nei įprasta. Nereikia laukti, kol naujagimis pabus, nes būna vaikų, kurie mieliau miega, o ne valgo. Jei naujagimis jau išmiegojo 2-3 valandas, ir tai yra diena, pažadinkite jį. Lengviausiai kūdikis atsibunda neramaus, lengvo miego cikle. Tada jo akys juda po vokais, burnytė daro čiulpimo judesius. Pakalbinkite jį, pabandykite pažvelgti į akis. Laikykite jį prieš save ar lengvai pasodinkite sau ant kelių. Pakeiskite vystyklą, paglostykite nugarytę, vėsiu drėgnu rankšluosčiu nuvalykite veiduką.

Kad vaikas žįsdamas neužmigtų, kai tik jis nebenori žįsti, pasukite jį ant kito šono. Ši technika vadinama „sukamuoju žindymu“. Jei po kelių čiulpimų jis vėl snaudžia, pakelkite, pažadinkite ir pasiūlykite kitą krūtį. Po 20 žindimo minučių leiskite savo kūdikiui pailsėti ir užmigti.

„Tingūs“ valgytojai, atrodo, žinda visą laiką, tačiau niekada nebūna patenkinti. Kai mama nutraukia maitinimą, jie protestuoja. Tingus žindimas nestimuliuoja krūties, ir vaikas kaloringesnio pieno, nuo kurio jaustųsi sotus - nepasiekia. Kūdikis prišlapina daug vystyklų, bet žarnynas išsivalo tik keletą kartų. Nuo nepilnaverčio žindymo gali sumažėti pieno kiekis, o vaikui pradėti kristi svoris. Tingūs mažyliai žinda tik lūpomis. Jūs nepamatysite, kaip juda jo žandikaulis ar ausytės. „Sukamojo žindymo“ technika padės tinginukui išmokti geriau čiulpti. Iš pradžių galite jį apsukti kas 13-16 sekundžių.

Buteliukų ir mišinių vengimas

Bent pirmąjį mėnesį, kol prie žindymo kūdikis dar tik pratinasi, o pienuko gamyba nėra nusistovėjusi, venkite duoti buteliuką. Čiulpimas iš žinduko skiriasi nuo valgymo iš krūties. Kūdikiui sunku gerai išmokti abu čiulpimo būdus. Neduokite mišinio. Net jeigu mišinys yra nemokamas, juo kūdikio nemaitinkite. Pavalgęs mišinio jūsų kūdikis nenorės dažnai žįsti. Jeigu jūsų kūdikiui skiriamas mišinys, tam turi būti medicininių priežasčių. Labai dažnai pasitaikanti klaida - duoti mišinuko nepagrįstai įtarus, kad kūdikiui trūksta pieno.

Pieno gamyba ir jo vertė

Mamos pienas gaminamas iš medžiagų, esančių mamos kūne, todėl pieno kiekis tiesiogiai nepriklauso nuo to, kiek ir ką mama valgo. Pieno gamybos procesą valdo hormonai, pirmiausia endokrininė sistema. Vėliau, kai pieno kiekis susireguliuoja, pieno gamyba labiau priklauso nuo autokrininės sistemos.

Dažnas žindymas, kurio metu stimuliuojami speneliai ir ištuštinamos krūtys, siunčia signalą mamos hormonų sistemai, kad reikia didinti pieno gamybą. Pirmosiomis dienomis po gimdymo naujagimio žindymas skatina laipsnišką pieno atsiradimą, todėl žindant pagal kūdikio poreikį dieną ir naktį išvengiama pieno užsistovėjimo, krūtų tinimo ir kitų laktacijos pradžioje galimų komplikacijų. Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis.

Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu ir paros metu. Intensyviai kūdikiui augant, t. y. pirmuosius tris gyvenimo mėnesius, pienas yra riebesnis nei vėliau. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Klaidinga nustatyti motinos pieno vertę pagal spalvą, o nuogąstavimai, kad „mano pienas per liesas“ ar „motinos pienas yra kaip vanduo“, yra iš esmės klaidingi.

Vieno maitinimo metu išsiskiriantis pienas kinta. Iš pradžių išsiskiria skaidrus, liesas pienas, kuriuo kūdikis malšina troškulį. Įpusėjus žindyti piene padaugėja riebalų, jo spalva tampa balta. Baigiant vaikelį maitinti išsiskiria riebiausias pienas, kurio spalva būna balta, švelniai gelsva arba geltona. Tai labai vertingas motinos pienas, kuriuo kūdikis numalšina alkį ir pasisotina.

Pieno pakankamumo ženklai ir naujagimio svoris

Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas. Pirmąją savaitę šlapinimosi ir tuštinimosi kiekis didėja ir jau nuo 6-os paros žindomas kūdikis turėtų šlapintis bent 6 kartus per parą (mažiausiai 45 ml per vieną kartą) skaidriu, bekvapiu šlapimu ir tuštintis bet 3-4 kartus per parą iki 45-os gyvenimo paros.

Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius būtinai turi apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar su mažyliu tikrai viskas gerai. Po 45-os gyvenimo paros žindomi kūdikiai gali nesituštinti ir iki 10, kartais net daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu. Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Visiškai normalu, jei pirmąją savaitę naujagimis neteks iki 10 proc. savo kūno svorio.

Naujagimio fiziologija ir refleksai

Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).

Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.

Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.

Žindymo nauda ir pagalba

Motinos pienas puikiai patenkina kūdikio organizmo poreikius ir aprūpina jį reikiamu kiekiu vitaminų, mineralų, riebalų ir baltymų, kad kūdikis augtų sveikas. Jame yra visko, ko reikia, kad kūdikis pirmuosius 6 mėnesius augtų sveikas. Jūsų piene yra antikūnų ir imunitetą stiprinančių medžiagų, kurios yra perduodamos kūdikiui ir padeda jam nugalėti infekciją. Motinos pienas kur kas geriau virškinamas nei mišinėliai, jis sumažina vidurių užkietėjimo, pilvo dieglių ir viduriavimo tikimybę.

Maitinimas krūtimi suartina jus su ką tik gimusiu kūdikiu ir suteikia ramių dienos bei nakties valandėlių, kai galite vienas kitą pažinti. Gamta taip sutvarkė, kad žindymas būtų malonus procesas tiek mamai, tiek kūdikiui. Jo metu išsiskiriantys hormonai skatina atsipalaidavimą, ramybę, mieguistumą, tie patys hormonai veikia ir mūsų, mamų, smegenis bei turi įtakos mūsų, kaip mamų, prioritetams ir sprendimams.

Maitinimas krūtimi yra svarbiausias įgūdis, kokį įgysite pirmosiomis dienomis po gimdymo. Kad maitinimas būtų kuo sklandesnis, pasikonsultuokite su savo akušere. Ji jums suteiks daugybę naudingų patarimų ir žinių šiuo klausimu. Pasitikėkite savimi, jūs viską žinote, tik kartais reikia palaikymo komandos. Pirmosiomis dienomis (ir naktimis) daugiausia jėgų atims kūdikio žindymas.

Jei žindydama susiduriate su sunkumais ar turite klausimų, netylėti. Prašykite pagalbos, jeigu jums jos prireikia. Mokykitės taisyklingai paduoti krūtį ir įvairių žindymo padėčių. Nepamirškite, kad daugumą žindymo nesklandumų galima ištaisyti, ieškokite išmanančių žmonių. Susipažinkite su kitomis žindančiomis mamomis. Sugrįžus namo labai svarbus šeimos gydytojo vizitas, taip pat pirmąjį mėnesį pasidomėkite, kur kreiptis susidūrus su žindymo problemomis.

tags: #kudikio #zindymas #pirmosiomis #dienomis

• Atraskite žindymo sapnų simbolius ir jų aiškinimą
• ar kiaušinis dar tinkamas valgyti
• Kaip tapti globėju: išsamus vadovas apie teisinius ir praktinius reikalavimus.
• E. Skerstono kūryba ir filosofija
• Kaip skatinti vaikų augimą ir savarankiškumą