Kūdikio raida pirmaisiais metais
Pirmieji gyvenimo metai yra ypatingai svarbūs kūdikio vystymuisi, apimant tiek fizinę, tiek kalbos raidą. Šiuo laikotarpiu mažyliai atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmųjų veiksmų, pradeda suvokti juos supantį pasaulį ir joje rasti savo vietą. Kūdikio raida - tai visapusiškas organizmo vystymasis: augimas, psichomotorinis vystymasis, kaulų ir kitų organų brendimas. Nors kiekvienas vaikas yra individualybė ir vystosi skirtingu tempu, egzistuoja bendros gairės, padedančios tėvams suprasti, ar viskas vyksta sklandžiai. Kūdikio raidos kalendorius, suskirstytas pagal mėnesius, tampa tarsi mažylio kelionių žemėlapiu, padedančiu stebėti jo augimą, mokymąsi ir bendravimo su pasauliu pradžią.
Vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas, o kalba savaime neišsivysto. Kūdikis mokosi kalbos žaisdamas ir kartodamas žodžius, kuriuos girdi iš tėvų. Judėjimas yra pagrindinis vaiko pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną ir jo galimybes, jis tampa savimi pasitikintis ir drąsesnis. Pojūčiai - regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas - yra pirmoji pažinimo pakopa, leidžianti plėsti pasaulio pažinimą ir formuoti vaizdinius bei sąvokas. Socialinė-emocinė raida apima vaiko gebėjimą bendrauti su kitais, reaguoti į emocijas ir vystyti kitus socialinius įgūdžius.
Kalbos raidos etapai pirmaisiais metais
Kūdikio kalbos raidos etapas prasideda nuo verksmo, kuris suaugusiems yra tarsi pagalbos šauksmas. Iš verksmo intonacijos mamos gali suprasti vaiko poreikius. Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines, kad jis girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą. Nors kūdikis dar nesupranta, kas jam sakoma, jis įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti.
Apie 2-3 mėnesį kūdikis pradeda tarti gomurinius garsus (kh, ag, gh, ch), o nuo 4 mėnesio - pratęsti garsus (a-a-a, e-e-e). Visų pasaulio vaikų pradžioje tariami garsai yra panašūs: a, e, o, vėliau - m, d, b, n, v. Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna įvairių garsų derinių, tai vadinamasis čiauškėjimas.
Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Tam jis turi gerai girdėti ir įsiklausyti į tariamus garsus. Tėvai turėtų aiškiai ir lėtai kartoti tuos pačius žodžius, rengdami, migdydami ar valgydindami mažylį. Dažnai girdimus žodžius kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Svarbu, kad kūdikis galėtų stebėti suaugusiojo lūpų judesius, nes mėgdžiojimas paįvairina vaiko kalbinę patirtį.
Antrąjį pusmetį kūdikis aktyviau bendrauja su suaugusiais, plečiasi jo veiklos ir pažinimo galimybės. Sėdėjimas, dantų atsiradimas, maisto kramtymas sudaro sąlygas sudėtingesnių garsų tarimui. Taigi kūdikio kalbos raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymusi.
Pirmieji mažylio ištarti žodžiai paprastai yra sudaryti čiauškant iš dažniausiai kartojamų garsų. Žodžius kūdikis gali pradėti tarti 10-11 mėnesį, nors kai kurie jau taria ir 8-10 mėnesį. Čiauškėdamas vaikas gali kreiptis į artimuosius („mama“, „tėtė“), išreikšti savo norus („duok“, „noriu“, „ate“) ir poreikius („valgyti“). Daugėja suprantamų žodžių, vaikas gali parodyti šeimos narius, kūno ir veido dalis, kasdieninės aplinkos daiktus. Baigdamas pirmuosius metus, vaikas žino apie 30 (ir daugiau) dažniausiai girdimų žodžių, pažįsta paveikslėlyje nupieštus daiktus.
Kai kurie vienerių metų vaikai dar nekalba, o kiti turi daug žodžių, tačiau žodyno dydis nėra svarbiausias kalbos mokymosi rodiklis. Esmė yra gebėjimas bendrauti. Vėliau kūdikio kalboje atsiranda pavieniai žodžiai, virstantys sakiniais. Vaikas kalbos garsais, ženklais ir simboliais sugeba perteikti žodinę prasmę.
Amžius ir kalbos raidos etapai:
- 2 - 3 mėn.: Vogravimas, gugavimas, garsai iš balsių.
- 4 - 6 mėn.: Čiauškėjimas/gugavimas, priebalsiai/balsiai.
- 9-10 mėn.: Čiauškėjimas, gimtosios kalbos garsai.
- 12 mėn.: Taria pavienius žodžius.
- 12-18 mėn.: Vartoja žodžių, gestų derinius ir įvairias intonacijas.
- 18-24 mėn.: Vartoja 2 žodžių sakinukus. Plečiasi žodynas.
Fizinė ir motorinė raida
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis vaiko judėjimas yra labai ribotas. Mažylis palaipsniui mokosi valdyti savo kūno dalis, visų pirma, pakelti galvytę. Rankutės ir kojytės taip pat sparčiai vystosi. Antrąjį gyvenimo mėnesį delniukai šiek tiek atsipalaiduoja, vaikas jais pradeda stumdyti daiktus, mojuoti.
Antrą mėnesį gulėdamas ant nugaros kūdikis turėtų atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių. Rankos juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Trečias mėnuo itin svarbus vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę ir po truputį siekti žaislų. Tai rodo smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Gulėjimo ant pilvo metu kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes laikyti sulig pečių linija, galvą pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Nuo 2-3 mėnesio jau galima pradėti taikyti tikslingas mankštas, masažus.
Ketvirtą mėnesį kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis, pakėlęs kojeles prie pilvo, pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėnesio. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
Penktą mėnesį, kūdikiui gulint ant pilvo, sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas leidžia jam bandyti save kelti kiek aukščiau ir stumtis į tiesių rankų atramą. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Šeštą mėnesį kūdikis, gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo, geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, apsiversti siekiant žaislo. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Šis mėnuo reikšmingas, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, norėti riestis, tarsi sėstis.
Dauguma kūdikių pradeda ropoti, sėdi be atramos. Pradeda stotis laikydamasis už baldų. Tikslingai muša daiktus vieną į kitą. Laikydamasis eina palei baldus, bando pritūpti ir atsikelti. Pirštu pradeda rodyti į tai, ko nori, dalijasi savo atradimais. Gerai reaguoja į kalbą, gali vykdyti paprastas instrukcijas.
Daugelis kūdikių pradeda vaikščioti savarankiškai, nors dar svyruodami. Naudoja gestus (mojuoja „viso gero“, rodo „negalima“), deda daiktus į dėžutes. Suvokia, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jų nemato. Ištaria pirmuosius žodžius, rodo tėvams norus gestais, emocijomis.
Sensorinė ir socialinė-emocinė raida
Regėjimas - vienas svarbiausių pojūčių, kurio raida intensyviai vyksta pirmaisiais gyvenimo metais. Vos gimę mažyliai mato prastai - įžvelgia tik vos per 20-40 cm nutolusius daiktus. Antrą mėnesį kūdikis ima ilgiau fiksuoti žvilgsnį, geba sekti akimis judančius objektus. Keturių mėnesių kūdikis jau turėtų nesunkiai atlikti pratimą, kai, pakėlus galvą, jis taip pat kilsteli savo galvutę, stengdamasis išlaikyti akių kontaktą.
Nuo 5 mėnesio kūdikis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną, sužinodamas daikto kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Susidomėjimą kelia garsus ar spalvas skleidžiantys žaislai.
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų. Sulaukę 4 mėnesių - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėnesių - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Socialinė ir emocinė raida apima vaiko gebėjimą bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą, pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Reaguoja į žaidimus, domisi kitais žmonėmis. Reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje, kviečia atkreipti į jį dėmesį garsu, šypsena, judesiais.
Pradeda mėgdžioti balsus, veido išraiškas. Rodo aiškų prisirišimą prie tėvų, pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Pradeda reikšti savarankišką nuomonę - gali nusisukti, kai kažkas nepatinka. Atsiranda stiprus prisirišimas prie vieno ar kelių asmenų. Ištaria pirmuosius žodžius, rodo tėvams norus gestais, emocijomis.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas bendrauja su aplinka. Pastebėjus, kad vaikas mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos - patartina kreiptis į specialistus.
Skiepai
Pagal Lietuvos Respublikos skiepų kalendorių, kūdikiai skiepijami nuo B hepatito, rotaviruso, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir kitų infekcijų.
Kūdikio raidos kalendorius yra nepamainoma priemonė tėvams, siekiantiems užtikrinti sveiką ir visapusišką savo mažylio vystymąsi. Stebint kiekvieną raidos etapą, galima greitai pastebėti, jei kūdikis atsilieka nuo bendraamžių ar rodo netipinius požymius. Tai ypač svarbu gimus ankstukui - net jei mažylio raida gali būti lėtesnė, vis vien labai svarbu ją palaikyti ir stebėti, kol ankstukas pasivys savo bendraamžius.
tags: #kudikio #raida #pirmaisiais #metais
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
