Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas džiaugsmo, vilčių ir, žinoma, rūpesčių dėl ateityje gimsiančio kūdikio. Viena iš svarbiausių ir dažnai susirūpinimą keliančių temų yra vaisiaus augimas ir vystymasis motinos įsčiose. Kaip greitai auga vaisius nėštumo metu? Ar jis vystosi tinkamai? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stebimas vaisiaus augimas, kokie metodai naudojami jo būklei įvertinti ir kokie veiksniai gali turėti įtakos jo vystymuisi.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nėščiosios reguliariai lankosi pas gydytoją, yra stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio. Tai padeda laiku pastebėti galimus nukrypimus ir užtikrinti tinkamą priežiūrą.

Yra keletas būdų, kaip vertinamas vaisiaus augimas ir būklė nėštumo metu:
Maždaug nuo 20-os nėštumo savaitės gydytojas matuoja gimdos dugno aukštį. Nėščiajai gulint, matavimo juostele išmatuojamas atstumas nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus (dugno). Apytiksliai centimetrų kiekis atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, 20-ą nėštumo savaitę pilvo dydis turėtų būti apie 20 cm, 25 savaitę - apie 25 cm ir t. t. Jei dugno aukštis yra mažesnis nei tikėtasi, didėja tikimybė, kad vaisiaus augimas gali būti sulėtėjęs.

Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet vertinama vaisiaus raida, augimas, būklė. Vaisiaus svorio įvertinimas ultragarsu yra pats tinkamiausias ir tiksliausias būdas nustatyti augimo sulėtėjimą. Ultragarso bangos padeda atvaizduoti vaisių įsčiose ir gana tiksliai pamatuoti jo kūno apimtis. Šis tyrimas atliekamas du kartus: pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę (pirmojo nėštumo trečdalio patikra), antrą kartą - 18-20 nėštumo savaitėmis. Vėlesniuose nėštumo etapuose ultragarsiniai tyrimai gali būti atliekami dažniau, jei kyla įtarimų dėl vaisiaus būklės.
Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių. Šio tyrimo metu mes visada vertiname vaisiaus augimą: matuojame galvą, pilvą, šlaunikaulį ir pagal tai skaičiuojame, koks numatomas jo svoris. Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą ir mes visada ją nurodome. Dažniausiai kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti. Tai priklauso nuo kelių dalykų: ultragarsinės aparatūros, kuri naudojama, nuo tiriančio specialisto patirties ir nuo tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo kiekio vaisiaus vandenų. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausia fiksuoti jo augimą dinamikoje.
Jeigu moteris priklauso padidintos rizikos grupei, tuomet prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas arba šeimos gydytojas turėtų duoti siuntimą, jog pacientę reikiami specialistai konsultuotų Perinataliniame centre, pavyzdžiui, Kauno klinikose. Kauno klinikose turime visą aparatūrą, reikalingą 2D, 3D ir 4D tyrimams.
Tai specifinis ultragarso tyrimas, padedantis diagnozuoti vaisiaus augimo sulėtėjimą. Doplerio ultragarsu tikrinamas kraujo tekėjimas į placentą, virkštelę ir vaisiaus aprūpinimas krauju. Tai svarbu įvertinant, ar vaisius gauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
Nėščioji turėtų reguliariai stebėti vaisiaus judesius. Nuo 30-os nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Jei judesių sumažėja arba jie tampa silpnesni, būtina kreiptis į gydytoją. Aktyvūs judesiai rodo gerą vaisiaus būklę. Reti, silpni judesiai ar jų išnykimas gali signalizuoti apie patologines būkles.
Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) arba intrauterininis augimo sulėtėjimas (IUGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis, nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių (gestacinį amžių). Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Įvairių šaltinių duomenimis, vaisiaus augimas sutrikęs 3-7 proc. nėštumų.
Intrauterininis augimo sulėtėjimas (IUGR) apibrėžiamas kaip būklė, kai vaisius negali pasiekti genetiškai nustatyto augimo potencialo. Ši būklė paprastai diagnozuojama, kai vaisiaus svoris yra mažesnis už 10-ąjį procentilį, atitinkantį jo gestacinį amžių. IUGR galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: simetrinį ir asimetrinį.
Prie IUGR gali prisidėti keli infekciniai sukėlėjai ir aplinkos veiksniai. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos IUGR. Kai kurios paveldimos būklės gali predisponuoti vaisių augimo apribojimams. Motinos gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai daro didelę įtaką vaisiaus augimui.
Intrauterinį gimdymo trūkumą (IUGR) gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant motinos sveikatos problemas, infekcijas, prastą mitybą ir aplinkos poveikį. Dažni simptomai yra sulėtėjęs vaisiaus judėjimas, mažas vaisiaus dugno aukštis ir nenormalūs ultragarso duomenys.
Riziką didina rūkymas, alkoholio, tam tikrų vaistų ar narkotikų vartojimas. Jeigu nėštumo metu svoris auga pernelyg greitai arba jis didėja netolygiai, būtina pasakyti tai nėštumą prižiūrinčiam gydytojui, nes per didelis svorio augimas gali įspėti apie galimas komplikacijas.
Gydymas gali apimti reguliarų stebėjimą, vaistus ir, kai kuriais atvejais, ankstyvą gimdymą, jei vaisiui gresia pavojus. Ilgalaikė perspektyva priklauso nuo IUGR sunkumo ir intervencijų veiksmingumo.
Nėštumo metu vaisiaus svoris ir dydis nuolat kinta. Paprastai skiriamos šios svorio augimo stadijos:
Svorio pokyčius nėštumo metu seka jus prižiūrintis gydytoja ar akušerė. Jei nėščiąją kankina intensyvus tinimas, galvos skausmas, kyla kraujospūdis - pasisverti reikia dažniau.
Atminkite, kad kiekvienas vaikutis vystosi skirtingai ir šie skaičiai yra orientaciniai.
Nėščiai moteriai labai svarbu tinkamai maitintis ir palaikyti sveiką gyvenseną, kad užtikrintų optimalų vaisiaus augimą.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairius pojūčius ir nepatogumus:
Dauguma šių pokyčių yra normalūs nėštumo metu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jų intensyvumą ir, kilus abejonių, pasikonsultuoti su gydytoju.

Nėštumo priežiūra turi būti individualizuota. Jei nustatomas vaisiaus augimo sulėtėjimas, svarbu pašalinti rizikos veiksnius, kurie trukdo vaisiui normaliai augti, bei užtikrinti tinkamą stebėjimą.