Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Gimus vaikui, tėvų pasaulis ne tik prisipildo džiaugsmo, bet ir nerimo dėl mažylio sveikatos bei vystymosi. Kiekvienas tėtis ir mama nori būti tikri, kad jų atžala auga sveika, o raida atitinka nustatytas normas. Tačiau informacijos gausa internete dažnai sukelia daugiau klausimų nei atsakymų. Viename forume rašoma, kad trijų mėnesių kūdikis jau turi vartytis, kitame - kad tai nutinka tik penktą mėnesį.
Gydytojai pabrėžia, kad nors egzistuoja tam tikros „raudonos vėliavėlės”, kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Kūdikio raida yra neatsiejama nuo saugumo jausmo, kurį suteikia tėvai. Tyrimai rodo, kad vaikai, su kuriais daug bendraujama, kurie dažnai nešiojami ir myluojami, vystosi sparčiau ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Tėvų intuicija taip pat yra galingas įrankis. Jūs praleidžiate su vaiku 24 valandas per parą, todėl pastebite niuansus, kurių gydytojas gali nepamatyti per 15 minučių vizitą. Jei jaučiate, kad „kažkas ne taip”, net jei vaikas formaliai telpa į normas, nebijokite ieškoti antros nuomonės. Geriau pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar neurologu ir išgirsti, kad viskas gerai, nei praleisti svarbų laiką, kai ankstyvoji korekcija yra efektyviausia.
9-10 mėnesių: šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi glaudus smulkiosios ir stambiosios motorikos ryšys. Vaikas pradeda suvokti savo vaidmenį, įtaką aplinkos pokyčiams. Savo aplinkoje jis aptinka vis naujų daiktų, jais domisi ir tyrinėja. Kadangi tuo laikotarpiu jau gana neblogai būna išvystyta liemens kontrolė, mažylis gali keisti sėdimą padėtį, laikydamas rankoje žaislą. Kūdikis įprastai jau sėdi vieną kojytę ištiesęs, kitą sulenkęs, ištiesęs abi kojytes, sukiojasi sėdėdamas. Šiuo raidos etapu formuojasi žnyplinis griebimas (nykščiu, rodomuoju pirštu ir didžiuoju), todėl vis patogiau tampa manipuliuoti žaislais ar smulkesniais daiktais. Taip pat jiems ypač patinka dėti mažesnius daiktus į didesnius. Kūdikis drąsiai ir greitai iš sėdimos padėties pereina į padėtį ant keturių ir grįžta atgal, pradeda ropoti diferencijuotais kojų ir rankų judesiais, noriai ir gana lengvai įveikdamas kelyje sudėtas kliūtis. Tokio amžiaus vaikai dažnai žaidžia klūpėdami, o ropodami jau geba savarankiškai atsistoti - įsikibę į atramą. Atsistoję jie stovi tvirtai ir jau žingsniuoja pristatomu žingsneliu aplink baldus, o vedami į priekį, deda plačius ir nekoordinuotus žingsnius.
10 mėnesių kūdikio raida: aktyvus motorinių įgūdžių lavinimas, šliaužiojimas ir ropėjimas. 10 mėnesių mergaitės sveria nuo 8,4 iki 11 kg ir yra 70 - 76,5 cm ūgio. 10 mėnesių berniukai turėtų būti 70-80 cm ir sverti 8,6-12,5 kg. Šiuo raidos laikotarpiu kūdikiui labai svarbu judėti. Jis ritinėjasi, ropoja ir gal net bando stotis. Ne visi mažyliai vystosi vienodai. Ropojimas yra labai sudėtingas procesas, kurio kūdikis pirmiausia turi išmokti. Norint judėti ranka į priekį ir paskui priešinga koja žengti žingsnį, reikia puikių koordinacijos įgūdžių. Tam, kad kūdikis galėtų sąmoningai valdyti savo judesius, smegenims reikia informacijos apie galūnių padėtį ir raumenų įtempimą. Už tai atsakingi receptoriai yra sausgyslėse ir raumenyse. Be to smulkioji motorika irgi gerėja, o mažylio griebimo judesiai tampa tvirtesni ir tikslesni. Kūdikio motorinis vystymasis dešimtąjį mėnesį taip pat turi įtakos jo pojūčių vystymuisi, nes stiprėja kūno suvokimo ir koordinacijos įgūdžiai. Mažylis labiau pasitiki savo judesiais. Šio amžiaus kūdikiai labai nori judėti.
Dešimtąjį mėnesį mažylis išmoksta atsistoti įsikibęs į baldus, daiktus ar tėvų kojas. Tai gerokai įdomiau, negu ropoti! Vaikutis sėdėdamas vis labiau atsipalaiduoja, ilgai sėdi tiesia nugara, kojos - ištiestos ir atpalaiduotos (tik pėdutės dar kiek sulinkusios). Anksčiau kūdikį reikėdavo pasodinti. Dabar jis pat kuo puikiausiai atsisėda, jei tik yra į ką atsiremti ar įsikibti. Paguldytas lovytėje jis nesiriečia ir nesimuisto, kaip anksčiau, o kimba į virbus ir atsisėda. Kūdikis moka atsisėsti ir iš kniūbsčios padėties. Paguldytas ant pilvo, jis suriečia kojas, atsiremia plaštakomis ir be didelių pastangų atsisėda. Jau ir praėjusį mėnesį vaikutis tvirtai stovėjo laikomas už rankų. Dabar jam jūsų pagalbos nebereikia. Pajutęs atramą, jis įsikimba ir stovi. Įsikibęs savarankiškai pastovėti gali ilgiau nei pusę minutės. Į grindis kūdikis remiasi visa pėda, o ne pirštų galais. Spartuoliams užtenka laikytis įsikibus tik viena ranka. Supasi remdamasis plaštakomis. Dalis 10 mėnesių kūdikių jau moka ropoti, tačiau, jei jūsiškis dar neropoja, nieko baisaus. Kai kurie pirma išmoksta vaikščioti, vėliau ropoti. Turi įtakos ir paveldimumas, tačiau dažniau - auginimo ypatumai, pavyzdžiui, vaikštynės, arba, jei kūdikis daug laiko būna ant rankų, lovytėje, manieže, jis vėliau pradės ropoti. Paguldytas ant pilvo vaikas mikliai pariečia po savimi kojas, atsiremia rankomis ir siūbuoja. Tai žemas startas ropojimui, jei pastebėjote savo vaikutį taip siūbuojantį, vadinasi, netrukus jis nuropos.
Pincetinis griebimas dviem pirštukais - milžiniškas vaikučio tobulėjimo žingsnis. Nykščiu ir smiliumi kūdikis gali paimti mažiausią daiktelį, trupinėlį. Sučiupęs daiktą dviem pirštais, kaip pincetu, jis tvirtai laiko, apžiūrinėja, ragauja. Pirštukai suspausti patikimai, trupinukas neiškris. Jau septintą mėnesį kūdikis mokėjo abiejose rankose palaikyti po daiktą (vienu metu). Dešimtą mėnesį vaikučio rankų koordinacija jau tokia puiki, kad jis gali du daiktus, laikomus rankose, sąmoningai padaužyti vieną į kitą. Geriausia tai matyti, padavus kaladėles. Kūdikis vis daugiau domisi mažais dalykėliais. Tai žavus gyvenimo paradoksas: kuo vaikutis buvo mažesnis, tuo didesnių daiktų jam reikėjo. Augdamas jis pamato ir sučiupinėja vis smulkesnes detales. Pirštukai tiksliai pataiko į norimą vietą. Jei parodysite kūdikiui didelę žmogaus nuotrauką, jis durs pirštu į akį, nosį. Šį vaiko gebėjimą tėvai patiria savo kailiu: kūdikis čiupinėja tėvų akis, ausis, plaukelius, kiša pirštukus į mamos nosį, burną.
Kiekvienoje šeimoje populiarūs vis kitokie mėgdžiojimo žaidimai, bet yra ir chrestomatinių, be kurių neužaugome nė vienas: ate-ate, diiidelis-diiidelis, plast-plast-plast, katu-katu-katutes, viru-viru košę. Kalba - pasakyta per drąsiai, bet kaip kitaip pavadinsi šį sąmoningą mamos ir vaiko šnekučiavimąsi? Dialogui reikia tylos ir ramybės, kad negrotų muzika, nezyztų televizorius. Mama pasako skiemenį (kokį vaikas jau moka), mažylis palaukia, kol mama nutils ir atsako tuo pačiu. Mama pasako kitą skiemenį ar jų junginį, mažasis pašnekovas atsako. Vaikutis gerai išmano dialogo taisykles - nekalbėti, kai kalba kitas. Mėtyti daiktus labai įdomu. Anksčiau kūdikis mokėjo daiktus tik numesti žemyn, stebėdavo juos krintančius, džiaugdavosi, kai mama pakeldavo. Dabar žaisdamas jis gali daiktą gana toli nusviesti. Įdomus nukritusio daikto sukeltas garsas, smagu žiūrėti, kaip jis lekia, o visų įdomiausia - mamos reakcija. Juk nusviedęs valgomą sausainį, vaikutis sulaukia pritarimo, linksmų šūksnių, visiems tokie triukai kelia juoką. Kūdikis supranta, kai yra giriamas, kai juo džiaugiamasi. Jis su malonumu kartos išmoktą veiksmą ar skiemenį, jei tik matys, kad namiškiai dėl to džiūgauja.
Mažylis suvokia nuotolį ir tai, kad tarp daiktų būna skirtingas atstumas. Pažįsta daiktą ir savybes: glamžo popierių, krato barškančią dėžutę, klausosi laikrodžio tiksėjimo. Ieško paslėptų daiktų: po apversta dėže ar puoduku neradęs daikto, trumpai jo ieško kitur. Mėgdžioja kitų elgesį, pavyzdžiui, „maitina“ mamą. Pradeda vyrauti viena kūdikio ranka, viena kūno pusė. Labiau mėgsta vieną ar kelis žaislus. Supranta prašymus, ieško pažįstamo žmogaus ar daikto. Aiškiai skiria savus ir svetimus. Pradeda domėtis knygelėmis, žiūri paveikslėlius.
10 mėnesių kūdikiai kupini emocijų - džiaugsmo, liūdesio, pykčio, sumišimo, net pavydo. Išryškėja savininkiškumo jausmas. Svarbiausia, kad atsiranda humoro jausmas - kūdikis gali maivytis, koketuoti. Mažylis tikrina tėvų reakciją netinkamai elgdamasis valgydamas, guldant jį miegoti.
6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Toliau dygsta dantys.
11-12 mėnesių: šiuo laikotarpiu vis daugiau laiko mažylis praleidžia stovėdamas. Vaikas jau beveik nebešliaužioja, juda ropodamas. Dažnai stoja prie baldų, vėliau net ir prie sienų ar veidrodžių. Vis dažniau juda, eidamas pristatomu žingsniu, o ropoja tik tada, kai pasiekti tikslą reikia greitai. Beje, ropojimo tempas būna labai intensyvus. Šio amžiaus vaikutis jau nori stotis iš padėties ant keturių. Pradžioje krenta, bet, atkakliai bandydamas, išlavina šį judesį.
Stovėdamas vaikas vis dažniau paleidžia rankytes - lieka remtis pilvu į baldą arba tiesiog užsimiršta, žaisdamas abiem rankytėmis. Nukritus žaislui, bando tūptis ir jį pasiimti. Beveik metukų mažylis labai mėgsta lipti. Tai gana sudėtingas judesys, reikalaujantis remtis ir išlaikyti kūno svorį ant vienos kūno pusės, o kitoje pusėje lenkti koją. 12 mėnesio pabaigoje dauguma jau drąsiai eina, laikydamiesi viena ranka už baldo ar už tėvelių rankos. Savarankiškai eidami, plačiai stato kojytes, taip padidindami atramos plotą.
Vis dažniau skatinkite mažylį atsistoti. Tai padarysite, jei leisite jam žaisti, klūpint prie baldų ar žemesnio stalo. Nepasiekęs norimo daikto, jis bandys temptis į viršų ir stotis. Pamodeliuokite taisyklingą atsistojimą - iš klūpimos padėties statyti vieną koją, ja atsispirti ir pristatyti antrą koją. Padėliokite vaikui rūpimus daiktus 1 m atstumu - taip priversite jį pažingsniuoti pristatomu žingsneliu. Dažnai tėveliai nori vedžioti šio amžiaus mažylius už dviejų rankų. Atminkite, kad ne visi šiame amžiuje jau yra pasirengę tai daryti. Ėjimas - sudėtingas judesys, reikalaujantis geros liemens kontrolės bei koordinacijos. Veskite vaiką tik tuomet, kai jaučiate, kad jo liemuo yra stabilus (netaisyklingas vedžiojimas: vesti vaiką už abiejų rankų, rankos pakeltos virš galvos ir visas kūnas pasviręs į priekį).
Norint pagerinti liemens kontrolę, leiskite mažyliui kažką stumti. Tai gali būti stumdukas, vežimėlis ar tiesiog didelė žaislinė mašina. Nesirinkite vaikštynės. Teigiama, kad, ją naudojant, vaikas ilgiau mokosi eiti savarankiškai. Norint palavinti smulkiąją motoriką, leiskite plėšyti arba glamžyti popierių. Lavinant eiseną, tik ką pradėjusiam vaikščioti mažyliui duokite kažką neštis rankoje. Tai apsunkina CNS (centrinės nervų sistemos) darbą. Ji jau turės kelias užduotis - kontroliuoti ėjimą ir nepamesti iš rankos daikto.
Paveikslėlių knygelės. Kūdikis gali kartu su jumis žiūrėti knygeles su paveikslėliais ir taip gerinti kalbos supratimą. Žaidimai su vandeniu. Labai svarbu lavinti mažylio smulkiąją motoriką. Galite kūdikiui duoti žaisti su puodeliais, pripildytais vandeniu. Motyvuokite kūdikį perpilti skystį iš vieno puodelio į kitą. Žaidimai su rankyčiu plojimu. Kūdikiams labai patinka pliaukštelėjimo rankutėmis žaidimai. Tokie žaidimai ne tik smagūs, bet ir gerina mažylio rankų koordinaciją. Naudokite išbandytą lopšinę, sugalvokite savo eilėraštuką arba paplekšnokite rankomis pagal vaikų darželio eilėraštuką.
Šiuo metu kūdikis, nors dar nekalba, yra labai imlus kalbai. Kalbėtis su kūdikiu jo kalba yra smagu ir patogu, tačiau būtinai kartokite ne tik kūdikio tariamus garsus, bet ir normalius žodžius. Pavyzdžiui, jei jau suprantate keletą jo tariamų žodžių - kartokite ne tik juos, bet ir normalius žodžius. Jei kūdikis sako „niam niam“, patvirtinkite, kad jį suprantate ir pasakykite trumpą, paprastą, bet taisyklingą sakinį: „Taip, niam niam. Valgysime jogurtą.“
10-11 mėnesių kūdikiai taip įpratę mokytis iš tėvų, kad jie ima sekti tėvų žvilgsnį (be jokio dėmesio atkreipimo balsu ar parodymo pirštu). Kūdikiui pradėjus sekti jūsų žvilgsnį ir įsižiūrėjus į konkretų objektą, būtinai jį garsiai įvardinkite.
Griežtai nerekomenduojama naudoti vaikštynių. Vaikštynės ne tik nepadeda išmokti vaikščioti, bet ir gali pakenkti. Jos formuoja netaisyklingą eiseną (vaikas spiriasi pirštų galais, o ne stato pilną pėdą), apkrauna nugarą ir slopina natūralų pusiausvyros jausmą.
Nors ropojimas yra labai naudingas, dalis visiškai sveikų vaikų šį etapą praleidžia ir iškart pradeda vaikščioti. Jei vaikas juda kitais būdais (šliaužia, juda sėdėdamas) ir jo motorika nėra sutrikusi, tai gali būti tiesiog individuali ypatybė.
Pasaulio sveikatos organizacija ir vaikų neurologai rekomenduoja, kad vaikai iki 2 metų amžiaus apskritai nežiūrėtų į ekranus.
Nors raidos lentelės ir gydytojų rekomendacijos yra puikus orientyras, negalima pamiršti emocinio komponento. Gydytojai neurologai ir kineziterapeutai kasdien susiduria su tais pačiais tėvų klausimais. Jei jaučiate, kad „kažkas ne taip”, net jei vaikas formaliai telpa į normas, nebijokite ieškoti antros nuomonės. Geriau pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar neurologu ir išgirsti, kad viskas gerai, nei praleisti svarbų laiką, kai ankstyvoji korekcija yra efektyviausia.
Konsultuoja kineziterapeutė Tatjana Matekonis.

Naudingi patarimai: vis dažniau skatinkite mažylį atsistoti. Tai padarysite, jei leisite jam žaisti, klūpint prie baldų ar žemesnio stalo. Nepasiekęs norimo daikto, jis bandys temptis į viršų ir stotis. Pamodeliuokite taisyklingą atsistojimą - iš klūpimos padėties statyti vieną koją, ja atsispirti ir pristatyti antrą koją. Padėliokite vaikui rūpimus daiktus 1 m atstumu - taip priversite jį pažingsniuoti pristatomu žingsneliu.
Mankšta ir masažas kūdikiams: Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.
Mūsų studijoje siūlome individualias kūdikių mankštas, masažus ir konsultacijas, kurias galima atlikti tiek mūsų erdvėje, tiek jūsų namuose.
