Anės Katrinės Vestli ir jos knygų serijos „Tėtė, mama, aštuoni vaikai ir sunkvežimis“ fenomenas
Norvegų rašytoja Anė Katrinė Vestli (1920-2008) - viena žymiausių XX a. vaikų rašytojų Norvegijoje, parašiusi net 48 knygas vaikams, išverstas į daugybę kalbų. Jos kūryba pasižymi novatoriškumu ir artumu skaitytojui. Žymiausias rašytojos kūrinys - apysaka vaikams „Tėtė, mama, aštuoni vaikai ir sunkvežimis“, išleista 1957 m., tapo pirmąja iš septynių knygų serijos, pasakojančios apie draugiškos, nors ir varguoliškos šeimos gyvenimą Osle. Šiame straipsnyje panagrinėsime šios knygų serijos fenomeną, jos autorės biografiją ir kūrybos bruožus.
Anės Katrinės Vestli gyvenimo kelias ir kūrybos pradžia
Anė Katrinė Vestli gimė 1920 m. Renoje, viduriniosios klasės šeimoje. Šeimos padėtis pablogėjo trečiojo dešimtmečio viduryje, o kai Annei-Catharinei buvo vienuolika, mirė tėvas. Namuose buvo svarbi muzika ir literatūra. Svajonė tapti aktore tapo didžiąja jos paslaptimi. Vėliau Vestly susipažino su teatro žmonėmis. Po karo ji keletą metų vaidino Oslo teatre „Studioteateret“. Atsitiktinumai ir brolio Mentzo ryšiai Norvegijos valstybiniame radijuje atvedė ją į radijo laidas „Šeštadienio valandėlė vaikams“ ir „Valandėlė mažiesiems“. Vėliau - vis naujos radijo laidos ir vis naujos knygos, metai po metų, net pusę šimtmečio. Pirmiausia išeidavo radijo laida, vėliau pasirodydavo knyga. Knygas iliustravo Vestly vyras Johanas Vestly, o po jo mirties 1993 m.
Apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą yra gerų šaltinių. Ji pati parašė žavingą autobiografiją su daugybe savo nuotraukų: 1990 m. pasirodė Vaikystės skiautinys (norv. Lappeteppe fra en barndom), o po dešimties metų - jo tęsinys Beveik visas žmogus (norv. Nesten et helt menneske).
„Tėtė, mama, aštuoni vaikai ir sunkvežimis“: istorijos ištakos ir populiarumas
Knyga „Tėtė, mama, aštuoni vaikai ir sunkvežimis“ pasakoja apie šeimos, susidedančios iš tėčio - sunkvežimio vairuotojo, mamos ir aštuonių vaikų - Marenos, Martino, Martos, Madso, Monos, Milės, Minos ir Mažylio Morteno, gyvenimą mažame vieno kambario bute Osle. Tai istorija apie kasdienius nuotykius, išradingumą ir tarpusavio meilę, nepaisant skurdo.
Vestly sėkme radijuje susidomėjo socialdemokratinės pakraipos leidykla Tiden Norsk Forlag ir paprašė knygos rankraščio. Ši knyga, kaip ir visa serija, greitai tapo populiari ne tik Norvegijoje, bet ir kitose šalyse. Lietuvoje ši istorija taip pat sulaukė pripažinimo ir yra mėgstama jaunųjų skaitytojų. Iš rusų kalbos vertė Elena Ramonaitienė, iliustravo B. Markevičius. Tai pirmoji rašytojos knyga lietuvių kalba. Kieti viršeliai, 180 psl.
Kūrybos bruožai ir temos
Nuo pat pirmojo knygų ciklo, kuris pasirodė praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje, vyraujanti jos knygų tema - miesto vaiko kasdienybė ir vaikų bei suaugusiųjų santykiai. Kūrinių veiksmo vieta netrukdavo persikelti iš miesto centro į tankiau gyvenamą ir konfliktiškesnę aplinką naujame priemiestyje. Taip mažųjų knyga tapo atvira visuomenės problemoms. Netrukus išsiplėtė ir šeimos perspektyva - nuo tradicinės šeimos iki šeimos platesne prasme ir įvairių kolektyvinių, mažiau įprastų šeimos darinių. Laužydama nusistovėjusias normas, rašytoja tuo pat metu sutelkė dėmesį į lyčių vaidmenis, taip pat ir mažųjų knygose. Dėmesio centre - vaikų ir suaugusiųjų tarpusavio santykiai.
Vestly kūryba buvo realistiškiausia. Visi trys rašytojai kūrė literatūrą iš radijo vaidinimų.
Miesto vaiko kasdienybė ir visuomenės problemos
Vestly knygose atsispindi miesto vaiko kasdienybė, jo santykis su aplinka ir iššūkiai, su kuriais jis susiduria. Autorė nevengia atvirai kalbėti apie skurdą, socialinę nelygybę ir kitas visuomenės problemas, tačiau tai daro subtiliai, per vaiko prizmę.
Šeimos svarba ir lyčių vaidmenys
Knygose pabrėžiama šeimos svarba, tarpusavio supratimas ir palaikymas.
Vaikų ir suaugusiųjų santykiai
Vestly kūryboje ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ir suaugusiųjų santykiams. Autorė vaizduoja empatiškus tėvus, kurie supranta savo vaikus, išklauso jų nuomonę ir skatina savarankiškumą. Vaikai, savo ruožtu, jaučia tėvams empatiją, supranta arba klausia, jie prisideda prie problemų sprendimo. Vaikai, visai kaip suaugusieji, mato, kas vyksta aplinkui, ir savaip padeda.
Pasakojimo stilius ir kritika
Vestly, kaip ir jie, turėjo įgimtą gebėjimą įsijausti į gyvą ir nuostabos kupiną mažo vaiko santykį su pasauliu. Parinkdama situacijas ir konkrečias detales, kurias geba suvokti mažieji, ji rado įvairių raiškos būdų. Bėgant laikui, savitas Vestly pasakojimo stilius sulaukė ir kitokios kritikos. Kai kam jis pasirodė per saldus, per vaikiškas. Kadangi Vestly buvo labai populiari tarp visų šeimos narių, lengvai pasimiršdavo, kad visų pirma ji kreipiasi į mažuosius, t. y. ikimokyklinukus. Būtent jiems ji skyrė daugiausia dėmesio. Todėl galėjai pamanyti, kad ji rašo pernelyg paprastai.
Senelės vaidmuo ir rašytojos alter ego
Daugelis turbūt prisimena (iš knygos ar filmo) pirmąjį epizodą su senele ir pirmuosius žodžius, kuriuos ji ištaria, kai šeima pagaliau ją suranda pasislėpusią traukinyje: „Bijau išlipti. Čia visur toks triukšmas! […] Maniau - pasėdėsiu ir palauksiu, kol traukinys apsisuks ir išvažiuos atgal, - dejavo senelė. Iš pradžių ji yra kone humoristinė figūra, tipinis personažas, kaip iš tikrųjų ir visi kiti, - juk įdomiausia čia yra kolektyvas, šeima plačiąja prasme. Bet antroje knygoje, pasirodžiusioje po metų, senelė jau figūruoja pavadinime: Aštuoni vaikai ir senelė miške. Ir ji darosi vis aktyvesnė. Mama suserga, senelė imasi praktinių reikalų ir įgyvendina savo sumanymus: pradeda miške pardavinėti vaflius, auginti viščiukus. Ji žaidžia su vaikais, kupina džiugesio ir baimės (labai būdingas bruožas), atrakcionų parke važinėja mašinėle ir žaidžia indėnus.
Senelė tapo idėjų reiškėja, rašytoja jai leido pasirodyti ir kituose cikluose. Didžiosios šeimos paveiksle tematizuojami tarpusavio santykiai ir vienybė, tai tampa tikro gyvenimo džiaugsmo išraiška. Čia esama nuosaikumo ideologijos, kurią galima suvokti kaip civilizacijos kritiką. Bet Vestly tonas tolimas moralizavimui. Senelės ir šeimos gyvenimo paveikslas nėra tikroviškas, tačiau realiai įsivaizduojamas kaip savotiška džiaugsminga versija.
Tarpukario ir šių dienų bestselerio VILNIETIŠKAS DETEKTYVAS pristatymas | Vilniaus knygų mugė'25
Iliustracijų svarba knygose vaikams
Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė - dailininkė, grafikė, iliustruojanti knygas vaikams, surengusi daug asmeninių ir grupinių parodų. Lietuviškos leidyklos paprastai turi idėją, ar tai bus spalvota, ar nespalvota knyga ir biudžetą, kuris daugmaž nusako iliustracijų skaičių. Sakykime, kiekvienam skyriui viena puslapio dydžio ir viena nedidukė iliustracija. Pirmiausia gerai išstudijuoju tekstą, „prisisiurbiu“ jo nuotaikos. Tiek, kad pradėčiau labai gerai girdėti, ką autorius norėjo perteikti. Tada pradedu piešti. Žinoma, svarbu buvo išmokti žmogaus anatomijos, kitų techninių dalykų. Mano mieliausia priemonė - plonas teptukėlis ir akvarelė arba tušas. Pieštuką kartais irgi naudoju, bet - rečiau. Poezijai ir keletui lietuviškų tekstų esu naudojusi nenuspėjamus rezultatus duodančią monotipijos techniką. Man pačiai tos iliustracijos labai patinka. Kiekviena knyga, be abejo, diktuoja savo nuotaiką ir stilių.
Labai padeda kūrybai, jei tekstas man artimas, būna tokių, kaip lyg tyčia man parašytų! Tada galima tartis, derinti smulkmenas ir nuotaikas su autoriumi. Labai džiaugiuosi tokiu procesu, jis praturtina ir knygą, ir mano pasaulį.
Suprantu, kad tai - lyg ir ne visiems matoma, bet tos lietuviškos statiškos iliustracijos sugadino tekstą, sugadino įspūdį. Kaip kad gali sugadinti ir prastas knygos teksto vertimas, kurių, deja, pasitaiko. Na, vėliau tas pats leidėjas pasiūlė man iliustruoti norvegiškų knygų seriją apie tėtį, mamą, aštuonis vaikus ir sunkvežimį.
Norvegų rašytoja Anė Katrinė Vestli (1920 - 2008) per savo gyvenimą parašė net 48 knygas vaikams. Jos knygos buvo išverstos į daug kalbų. Pats žinomiausias rašytojos kūrinys - apysaka vaikams ''Tėtė, mama, aštuoni vaikai ir sunkvežimis'' buvo parašyta 1957 metais, ir tapo pirma knyga iš septynių knygų serijos apie draugiškos varguolių šeimynos susidedančios iš tėčio sunkvežimio vairuotojo, mamos, ir aštuonių vaikų - Marenos, Martino, Martos, Madso, Monos, Milės, Minos ir Mažylio Morteno, gyvenančių Osle, Norvegijos sostinėje, mažyčiame vieno kambario bute, gyvenimą ir nuotykius. Tai pirmoji rašytojos knyga lietuvių kalba. Kieti viršeliai, 180 psl. Iš rusų kalbos vertė Elena Ramonaitienė, iliustravo B. Markevičius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
