Lietuvos Gyvūnų Gerovės ir Apsaugos Įstatymas: Nuo Teisinio Reguliavimo Iki Praktikos
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus, priėmė naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Šiuo teisės aktu atnaujintas galiojantis gyvūnų gerovės ir apsaugos teisinis reguliavimas, siekiant užtikrinti humaniškesnį elgesį su gyvūnais ir efektyvesnę jų apsaugą.
Pagrindiniai Įstatymo Tikslai ir Reguliavimo Sritys
Įstatymas išsamiai reglamentuoja įvairias sritis, susijusias su gyvūnų laikymu, priežiūra ir apsauga. Jis apima ne tik naminius gyvūnus augintinius, bet ir laukinius, ūkinius bei tarnybinius gyvūnus, taip pat bandymus su gyvūnais ir gyvūnų skerdimo procesus. Pagrindinis principas - užtikrinti, kad gyvūnai patirtų kuo mažiau fizinių ir psichinių kančių.
Gyvūnų Augintinių Priežiūra ir Atsakomybė
Gyvūnų augintinių savininkai turi aiškias pareigas. Pavyzdžiui, kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Draudžiama laikyti gyvūnus asmenims, įstatymų nustatyta tvarka pripažintiems neveiksniais šioje srityje. Tai pabrėžia didelę atsakomybę, tenkančią gyvūnų savininkams.
Deja, praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kada pažeidžiamas gyvūnų priežiūrą Lietuvoje reglamentuojantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Pavyzdžiui, daug šunų vis dar laikomi pririšti grandinėmis prie būdos, taip jie neretai praleidžia visą savo gyvenimą, nors toks elgesys civilizuotoje XXI amžiaus valstybėje turėtų būti savaime suprantamas kaip žiaurus. Kyla ir teisinių ginčų dėl augintinio globos, kai poroms išsiskyrus atsiranda dilema, kam turėtų priklausyti augintinis.
Pavasario pavojai gyvūnams: sužinokite, kaip apsaugoti savo augintinį | KETURKOJŲ KRONIKOS
Specialūs Reikalavimai Koviniams ir Pavojingiems Šunims
Įstatyme išsamiai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų įvežimo, laikymo, veisimo, ženklinimo, registravimo, prekybos reikalavimai. Šios nuostatos yra ypač svarbios, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir atitinkamų gyvūnų gerovę.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad iki Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įsigaliojimo laikomiems koviniams šunims, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnams, kuriems savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą, tam tikros įstatymo nuostatos netaikomos. Tokie šunys turi būti kastruoti ir negali būti toliau veisiami, įsigyjami ir parduodami.
Laukinių Gyvūnų Globa ir Apsauga
Laukinių gyvūnų paėmimas iš aplinkos ir laikymas nelaisvėje globos ir gydymo tikslais leidžiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis. Išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba į jiems būdingas buveines. Jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens, jie turi būti perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles.
Nuolat nelaisvėje globos tikslais laikant paimtus iš aplinkos laukinių rūšių žinduolius ir paukščius, turint privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas. Laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais, išskyrus medžiojamuosius gyvūnus, kurių šėrimas ir jaukinimas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šių metų rudenį numatomas Laukinių gyvūnų globos centro atidarymas, prie kurio veiklos prisidės ir Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai bei studentai.
Gyvūnų Žalojimo ir Kankinimo Draudimas
Seimas pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2024 m. lapkričio 1 d. uždraudžiama veisti, parduoti ar kitaip perleisti, eksponuoti gyvūnus, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas. Tai reiškia, kad galūnių trumpinimą teks pamiršti.
Kitas svarbus aspektas yra gyvūnų skerdimas. Skerdimas apibrėžiamas kaip procesas, kuriuo užtikrinama gyvūnų apsauga, kaip nustatyta 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2009. Įstatymas numato, kad gyvūnas nužudomas taip, kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų. Ūkiniai gyvūnai gali būti skerdžiami skerdykloje, o kai kuriais atvejais - prieš tai jų neapsvaiginus, vadovaujantis minėtu reglamentu.
Vis dėlto, parlamentinė iniciatyva siekia uždrausti gyvūnų skerdimo metodus pagal musulmoniškas halal apeigas, argumentuojant, kad šie metodai - žiaurūs ir sukelia gyvūnams kančias, kurių galima išvengti.
Gyvūnų Vežimas ir Mokymai
Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Įstaigos, įmonės ir organizacijos, laikančios ir naudojančios gyvūnus tarnybiniais tikslais, privalo parengti tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimo programas, atsižvelgiant į laikomų gyvūnų rūšį ir jų paskirtį.
Bandymų su Gyvūnais Reguliavimas
Leidimus atlikti bandymus su gyvūnais išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijos prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikimu. Ši komisija sudaroma iš Vyriausybės įgaliotų institucijų ir organizacijų atstovų.
Administracinė Atsakomybė ir Gyvūnų Konfiskavimas
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę. Už nusižengimus, numatytus straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse, gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.
Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas.
Baudų Dydžiai Už Administracinius Nusižengimus
346 straipsnis numato įvairaus dydžio baudas už skirtingus administracinius nusižengimus. Štai keletas pavyzdžių:
| Nusižengimo Dalies Numeris | Bauda (nuo) | Bauda (iki) |
|---|---|---|
| 2. | 50 eurų | 120 eurų |
| 3. | 120 eurų | 230 eurų |
| 5. | 300 eurų | 550 eurų |
| 10. | 350 eurų | 650 eurų |
| 15. | 400 eurų | 700 eurų |
| 17. | 1200 eurų | 1750 eurų |
Pavyzdžiui, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriai, patikrinę kailinių žvėrelių ūkį, rado tūkstančius gyvūnų, laikomų žiauriomis sąlygomis, kas rodo sisteminius pažeidimus ir būtinybę griežtai taikyti įstatymo numatytas sankcijas.
Gyvūnų Globėjų Organizacijų Reikalavimai
Organizacija, veikianti kaip gyvūnų globėja, turi atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintus Veterinarijos reikalavimus gyvūnų globėjams ir globos namams. Gyvūnų šeimininkui nesilaikant sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir neužtikrinant gyvūno gerovės, organizacija turi teisę gyvūną atsiimti iš šeimininko.
Be to, šalys įsipareigoja saugoti ir neatskleisti asmens duomenų tretiesiems asmenims be kitos šalies sutikimo, taip pat tvarkyti asmens duomenis Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindais ir tik tiek, kiek reikalinga sutarties bei taikytinų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
